Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-635-462/2012

Teisėja Violeta Balčiūnienė (Proceso Nr. 1-30-1-00517-2010-1)

NUTARTIS

2012 m. spalio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-06 nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

V. R. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl savo sunkios ekonominės padėties, nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, o būtent:

jis, būdamas UAB „Stalakta“, įmonės kodas 300023094, reg. Artojo g. 5, Klaipėdos m., direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l d., būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, veikdamas per UAB „Stalakta,“ laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2010-10-31 buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės „Apskaitos projektai“ įgaliotą asmenį R. K., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 d., kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. l d., kuri numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2010-09-30 UAB „Stalakta“ buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo ne visas įvykusias ūkinės operacijas, tai yra laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2010-09-30 nepagrindė kasos pajamų orderiais ir neužregistravo apskaitos registruose kasos pajamų 30 000 Lt:

1. 2007-07-01 nepagrindė kasos pajamų orderiais ir neužregistravo apskaitos registruose iš pilietės N. B. gautų 10 000 Lt, pagal 2007-06-07 Preliminarią būsimo namo pirkimo-pardavimo sutartį.

2. 2009-04-17 nepagrindė kasos pajamų orderiais ir neužregistravo apskaitos registruose iš pilietės J. Č. gautų 20 000 Lt, pagal 2007-12-29 Preliminarią būsimo namo pirkimo-pardavimo sutartį.

Dėl padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2007-07-01 iki 2010-09-30 UAB „Stalakta“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, jis dėl savo sunkios ekonominės padėties, nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams:

V. R., būdamas UAB „Stalakta“, įmonės kodas 300023094, reg. Artojo g. 5, Klaipėdos m., direktoriumi ir, užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „Stalakta“ turtą, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-I835 (2003-12-11 Nr. DC-1889 redakcija) 37 str. 10 d. atsakingu už Bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, tyčia, žinodamas, kad 2007-07-01 bendrovės įsipareigojimai 14 081 330 Lt, užregistruoti apskaitos registre „Didžioji knyga“ 242 832 Lt arba 1,21 karto viršijo pusę į apskaitos registrą „Didžioji knyga“ įrašyto turto vertės, 2008-01-01 užregistruoti bendrovės įsipareigojimai 16 465 253 Lt, kurie 5 751 992 Lt arba 1,54 karto viršijo pusę į 2008 m. balansą įrašyto turto vertės, 2009-01-01 užregistruoti įsipareigojimai 14 434 000 Lt, kurie 5 028 542 Lt arba 1,53 karto viršijo pusę į 2008 m. balansą įrašyto turto vertės, 2010-01-01 užregistruoti įsipareigojimai 14 355 726 Lt, kurie 5 659 618 Lt arba 1,65 karto viršijo pusę į 2009 m. balansą įrašyto turto vertės, 2010-09-30 užregistruoti įsipareigojimai 13 822 273 Lt, kurie 5 204 284 Lt arba 1,60 karto viršijo pusę apskaitos registre „Didžioji knyga“ užregistruoto turto vertės, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1999 m. gruodžio 2 d. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-463 3 straipsnio „mokėjimų eilės tvarka“ l dalies reikalavimus - „kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: „ 2 punkto reikalavimus „valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos“, 3 punkto reikalavimus „mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą“, 3 dalies reikalavimus „Tos pačios eilės įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio l dalyje, vykdomi pagal jų atsiradimo laiką. Jeigu šių įsipareigojimų atsiradimo laikas sutampa, jie tenkinami proporcingai“, laikotarpiu iki 2008-01-01 nesumokėjo valstybės biudžetui pelno mokesčio 156 983 Lt, socialinio mokesčio 5 0390 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokų 565 Lt ir nesumažino kreditorinio įsiskolinimo 14 022 694 Lt, užregistruoto 2007-07-07 Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščiuose, neįvykdė 2007 m. birželio mėn. 7 d. Preliminarios būsimo namo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. l sąlygų iki 2007-12-31 pastatyti pilietei N. B. 200 kvadratinių metrų namą adresu - Kalotės km., Klaipėdos r., tačiau laikotarpiu nuo 2007-07-24 iki 2007-12-11 iš AB „Svvedbank“ sąskaitos Nr. „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė pinigų mokėjimus V. R. firmai „Telšių ranga“ iš viso 2 701 993,48 Lt sumai.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, V. R. laikotarpiu iki 2009-01-01 nesumokėjo valstybės biudžetui pridėtinės vertės mokesčio 215 969,48 Lt, pelno mokesčio 501 683,13 Lt, socialinio mokesčio 3 553 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokų 1058,96 Lt, žemės mokesčio 57 087 Lt, ir laikotarpiu nuo 2008-03-14 iki 2008-12-31 nesumažino kreditorinio įsiskolinimo 15 006 930 Lt, užregistruoto 2008-11-01 Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščiuose, neįvykdė 2007 m. gruodžio 29 d. Preliminarios būsimo namo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų iki 2008-07-01 pastatyti piliečiui S. P. 181 kvadratinio metro namą adresu - Kalotės km., Klaipėdos r., neįvykdė 2008 m. vasario 4 d. Preliminarios būsimo namo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų iki 2008-11-01 pastatyti piliečiui S. Č. 200 kvadratinių metrų namą adresu - Kalotės km., Klaipėdos r., žinodamas, kad UAB „Stalakta“ įsiskolinimas pilietei N. B. pagal 2007 m. birželio 7 d. Preliminarios būsimo namo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1., 150 000 Lt, laikotarpiu nuo 2008-03-14 iki 2008-12-31 pagrindė 3 128 023,63 Lt mokėjimą V. R. firmai „Telšių ranga“.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, V. R. laikotarpiu nuo 2009-02-27 iki 2009-06-30 nesumokėjo valstybės biudžetui pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimo 853 496 Lt, socialinio mokesčio įsiskolinimo 3553 Lt, žemės mokesčio įsiskolinimo 175 000 Lt, užregistruotų 2009-07-01 apskaitos registre „Didžioji knyga“, tačiau laikotarpiu nuo 2009-02-27 iki 2009-06-30 pagrindė mokėjimus A. A. -162 688,21 Lt, V. R. firmai „Telšių ranga“- 198 191,60 Lt, V. R. -75 961,60 Lt, iš viso 370 316,31 Lt.

Tokiu būdu V. R., žinodamas, kad UAB „Stalakta“ yra sunkios ekonominės padėties, nemoki, įmonei gresia bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams iš viso 1 492 049 Lt, iš jų Valstybės biudžetui - pridėtinės vertės mokesčio, 853 496 Lt, socialinio mokesčio 3 553 Lt, žemės mokesčio 175 000 Lt, fiziniams asmenims S. Č. – 110 000 Lt, S. P. – 200 000 Lt, N. B. – 150 000 Lt.

Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad V. R. pasisavino svetimą – UAB „Stalakta“ turtą ir šie jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d., kadangi UAB „Stalakta“ V. R. civilinio ieškinio nepareiškė dėl pasisavintos 30 000 Lt vertės, todėl šis turtas iš V. R. konfiskuotinas, nes tai yra nusikalstamos veikos rezultatas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-06 nuosprendžio nuteistasis V. R. nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina bei pasisako tik pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą.

Apeliaciniu skundu prašoma pripažinti V. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. ir paskirti jam 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudą.

Turto pasisavinimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje, yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (kasacinės nutartys bylose 2K-574/2010, 2K-P-78/2012). Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

Taigi nagrinėjamu atveju svarbiausia yra nustatyti, ar V. R. būdamas UAB „Stalakta” direktoriumi iš J. Č. ir iš N. B. gautus 30 000 Lt pavertė savo turtu, t. y. pasisavino.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. Teisėjų kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. R. pagrįstai išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija išsamiai susipažinusi su pateiktu apeliaciniu skundu sprendžia, kad jis iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi paties nuteistojo parodymais, netinkamai vertino liudytojų N. B. ir J. Č. parodymus, be to, aplinkybėmis, jog gautų lėšų V. R. neužfiksavo buhalterinėje apskaitoje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad V. R. būdamas UAB „Stalakta“ direktoriumi jam patikėto turto (30 000 Lt) nepasisavino, juos panaudojo pagal paskirtį, t. y. gyvenamųjų namų statybai, tačiau nors ir nebuvo pateikti pinigų panaudojimą pateisinantys dokumentai, teismo posėdžio metu nebuvo įrodyta, kad jie buvo pasisavinti, t. y. paversti V. R. nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs visus byloje esančius surinktus įrodymus, tokią apylinkės teismo padarytą išvadą pripažįsta pagrįsta bei teisinga.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme V. R. nurodė, jog UAB „Stalakta“ vykdė statybų verslą, turėjo daug statybinių objektų, todėl kartais pavėluodavo buhalterei pristatyti apskaitos dokumentus. Dėl savo aplaidumo galėjo pamesti S. Č. ir N. B. išrašytus kasos orderius ir todėl nepateikė jų buhalterei, o ji neįtraukė jų į apskaitą...Problemos prasidėjo tuomet, kai užsakovai S. ir J. Č. bei L. B. atsisakė pirkti bendrovės jiems pastatytus gyvenamuosius namus. Siekdamas išvengti bankroto, bendrovei be procentų paskolino savo lėšų 1 600 000 Lt. Pinigus skolinosi iš pažįstamų bei giminaičių. Jiems garantavo, jog pinigus grąžins, nes manė, kad bedrovės finansiniai reikalai susitvarkys, tačiau bendrovė įklimpo į skolas. Pagal preliminarias būsimo namo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sutarta S. Č. ir J. Č. bei N. B. pastatyti gyvenamuosius namus, sutartyje numatytais terminus. S. ir J. Č. namas buvo pastatytas pavėluotais terminais, tačiau apdraustas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 70-80 procentų namo baigtumas. Bendrovė turėjo nemažai statybų projektų, tačiau taip jau statybose būna, kad laiku ne visada viskas gaunasi. Gal būt statybos vėlavo dėl to, kad pradžioje sutvarkė infrastruktūrą, o po to ėmė statyti namus. S. Č. gyveno Vilniuje, norėjo pirkti namą Klaipėdoje, tačiau kadangi turėjo gyvenamąją vietą jų su darbais neskubino. Registruojant S. Č. sklypą įvyko klaida ir jis buvo užregistruotas ne 10 numeriu o 11. Su pavaduotoju A. A. buvo nuvažiavęs į Vilnių pas S. Č. pasirašyti Namo pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau S. Č. prašė namą statyti toliau, nes norėjo jame gyventi ir papildomai namo statybai pažadėjo duoti 20 000 Lt. Pas notarą su S. Č. pasirašė 20 000 Lt vekselį, nors faktiškai jam davė 15 000 Lt. Ant vekselio jis pasirašė, kaip fizinis asmuo. Su N. B., taip pat buvo pasirašęs Preliminarią būsimo namo pirkimo-pardavimo sutartį, už namo statybą ji sumokėjo dalį pinigų grynais ir jai išrašė kasos orderį, dalį pinigų ji pervedė pavedimu per banką. Susitarė namą užsakovei pastatyti su daline apdaila, name buvo įvesta elektra, sutvarkyta infrastruktūra, buvo įsipareigojęs įvesti ir dujas. Visus gautus iš užsakovų pinigus panaudojo jų gyvenamųjų namų statybai. Nors bendrovė turėjo ir daugiau kreditorių, tačiau su rangovais „Telšių ranga“ atsiskaitė pirmiau, nes tuo metu ši bendrovė vykdė statybos darbus Kalotėje, objekte dirbo apie 30 žmonių. Be to, pardavęs ten statomus namus turėjo gauti pajamų, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, todėl ten buvo mestos visos pajėgos. Su N. B. ir kitais kreditoriais yra galimybė atsiskaityt, nes bendrovė turi turto ir jį pardavus galės įvykdyti savo įsipareigojimus (b. l. 116-117, t. 3).

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. R. taip pat paaiškino, kad dėl J. Č. buvo iškelta civilinė bylą dėl statomo namo. 2008 metais buvo ekonomikos pakilimas, jis buvo ir užsakovas ir statytojas. Statė tris kvartalus Giruliuose ir kitose vietose. Viskas žlugo, nes bankai pradėjo kištis ir viską sužlugdė. Atsirado trys klientai, kurie norėjo išeiti iš projekto. Iš paimto avanso statyboms viskas buvo naudojama. Esant kainų pakilimui J. Č. aktyviai visur dalyvavo, įvėlė juos į avantiūrą, kol ji norėjo name gyventi, atsirado projekto pakeitimai, statymo terminai nusikėlė, bet tai nebuvo užfiksuota. Statinys buvo, jie suvėlavo, nes darbai buvo pratęsti, nes atsirado papildomų darbų. Viskas atsispindėjo dokumentuose, civilinėje byloje yra pasirašyta taikos sutartis su J. Č. Bet ji pateikė skundą į prokuratūrą. 20 000 Lt jis tikrai nepasisavino. Ji išsikvietė juos į Vilnių rašytis pirkimo pardavimo sutartį, ji padavė 15 000 Lt, kad būtų pratęsti neužbaigto namo statybos darbai. Jis pasirašė vekselį ant 20 000 Lt. Užsakovas apgavo, jis rašėsi ant 20 000 Lt, nes jie kažkiek vėlavo, todėl ir rašėsi. Rašėsi ir įmonės, ir fizinio asmens vardu, buhalterijoje to neužfiksavo. Pinigus investavo į statybas...Buvo pasirašyta sutartis 140 000 Lt, pasirašytas eilinis orderis 10 000 Lt sumai. Šis orderis kažkaip pasimetė tarp dokumentų, nes buhalterės neturėjo ir įmonė tvarkė jiems dokumentus, daug darbų buvo. Dėl didelio užimtumo tą orderį jis galėjo pamesti. 10 000 Lt jis nepasisavino savo tikslams. Jie visi pavėlavo, kaip ir visi statybininkai. Jie nespėjo kartais laiku pastatyti. Tada prasidėjo krizė, sunkūs laikai ir pradėjo pirkėjai išeidinėti iš projekto. Reikalavo investuotų pinigų, jie pasirašė taikos sutartį. Galutiniame rezultate valstybė nenukentėtų.

Vertinant šiuos nuteistojo parodymus duotus tiek apylinkės teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, akcentuotina tai, kad remiantis bylos medžiaga negalima paneigti šių nuteistojo paaiškinimų apie tai, jog nuolat atsirasdavo projekto pakeitimai, todėl nespėdavo kartais laiku pastatyti.

Tai patvirtina ir byloje esanti 2007-06-07 Preliminari būsimo namo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1 sudaryta tarp UAB „Stalakta“ ir B. N., iš kurios matyti, kad pardavėjas (UAB „Stalakta“) įsipareigoja atlikti darbus per šiuos terminus, t. y. sutartų statybos darbų pabaiga 2007-12-31 (b. l. 12-14, t. 1). Tačiau byloje esantis 2008-03-20 papildomas susitarimas prie preliminarios sutarties iš 2007-06-07 patvirtina, esant sudėtingai ekonominei situacijai, trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos, norint išvengti statybinio broko ir siekiant atlikti kuo kokybiškiau aptartus statybos darbus, sutarties šalys susitarė, kad yra keičiamas sutarties punktas 3.1. sekančiai: senasis išdėstymas – Statybos darbų pabaiga 2007-12-31. Naujasis išdėstymas – Statybos darbų pabaiga jau 2008-08-31 (b. l. 32, t. 1). Taigi rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad susiklosčius sudėtingai ekonominei situacijai, esant kvalifikuotos darbo jėgos trūkumui, bei kartu norint išvengti statybinio broko ir siekiant atlikti kuo kokybiškiau aptartus statybos darbus, reikėjo nuolat keisti sutartyse nustatytus darbų terminus. Teisėjų kolegija neabejoja, kad šios aplinkybės taip pat turėjo įtakos, jog ne viskas ir ne visada įstatymuose numatytais terminais būdavo užfiksuojama įmonės buhalteriniuose dokumentuose.

Pažymėtina, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1). Todėl nagrinėjamu atveju V. R. parodymų duotų tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, nėra pagrindo nelaikyti įstatymų nustatyta tvarka gautais įrodymais. Išdėstyti nuteistojo parodymai iš esmės neprieštarauja byloje esantiems liudytojų J. Č., A. A., N. B. parodymams.

Bylos medžiaga yra nustatyta, kad bendrovė UAB „Stalakta“ V. R. civilinio ieškinio dėl tariamai pasisavintos 30 000 Lt sumos nepareiškė. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismui leidžia pagrįstai manyti, kad V. R. iš kaltinime minėtų asmenų paimti viso 30 000 Lt iš tikrųjų buvo realiai panaudoti gyvenamųjų namų statybai. Kadangi bylos medžiaga yra nustatyta, jog asmenys, kurie suteikė minėtas sumas, civiline tvarka prisiteisė pinigines lėšas iš UAB „Stalakta“. Todėl galima pagrįstai teigti, kad tuo atveju, jeigu minėti 30 000 Lt būtų panaudoti ne gyvenamiesiems namams statyti, o būtent pasisavinti asmeniškai V. R., tada labai tikėtina, jog bendrovė UAB „Stalakta“ V. R. būtų pareiškusi 30 000 Lt dydžio civilinį ieškinį.

Atsižvelgiant į šiuos išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo netikėti šiais išdėstytais nuteistojo V. R. parodymais.

Liudytoja J. Č. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, 2008 m. norėjo statytis gyvenamąjį namą Klaipėdoje. Susipažino su UAB „Stalakta“ direktoriumi V. R. Pasirašė Preliminarią būsimo namo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią bendrovė jau pastatytą namą turėjo jai parduoti. Namo statybai paėmė banko paskolą ir per banką bendrovei pavedė 90 000 Lt avanso. Kas mėnesį bankui mokėjo palūkanas. Tačiau įmonė nevykdė savo įsipareigojimų, todėl kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą. Teisme pasirašė taikos sutartį, jog UAB „Stalakta“ grąžins sumokėtą avansą dalimis, nustatytais terminais. Tačiau atgauti pinigų vykdant taikos sutartį nepavyko, teko kreipėsi į antstolį A. Selezniovą ir atgavo tik 3000 Lt. UAB „Stalakta“ direktorius iki šiol visų pinigų negrąžino. Tuomet kreipėsi į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Po Preliminarios būsimo namo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo praėjus metams, susitiko su V. R. ir jis pasakė, kad jam dar reikia pinigų, todėl papildomai grynais jam davė 20 000 Lt ir pasirašė vekselį. Tačiau namas tuo metu dar nebuvo pradėtas statyti. V. R. paaiškino, kad jo turtas ir pinigai banke yra areštuoti, todėl jis negali pradėti statybos ir jam reikalingi pinigai. V. R. dėl pinigų su A. A. atvyko į Vilnių ir jiems abiems dalyvaujant, pas notarą buvo pasirašytas vekselis. V. R. parodė sąrašą darbų, kuriuos atliks už tuos 20 000 Lt ir pinigai prie notaro jiems buvo įteikti. Kuris iš jų konkrečiai paėmė pinigus dabar neatsimena, kiek kopijų vekselių pasirašė pas notarą dabar taip pat neatsimena. Su V. R. pasirašytą preliminarią sutartį nutraukė ir paprašė grąžinti sumokėtą pradinį įnašą. Dėl jiems negrąžintų pinigų pradėjo procesą Klaipėdos apygardos teisme, pasirašė taikos sutartį. Vekselį antstoliui išieškojimui pateikė 2009 m. V. R. pažadėjo grąžinti pinigus, pardavęs jiems pastatytą namą kitiems klientams, tačiau nauji pirkėjai atsisakė namą pirkti (b. l. 81-82, t. 3).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie liudytojos parodymai iš esmės nepaneigia prieš tai išdėstytų nuteistojo V. R. duotų parodymų.

Liudytoju apklaustas A. A. Klaipėdos miesto apylinkės teisme parodė, kad V. R. pažįsta, juos sieja darbiniai santykiai. Nuo 2003-2004 pradėjo dirbti V. R. įmonėje, šiuo metu yra direktoriaus pavaduotojas. Bendrovės dokumentus tvarkė jis su direktoriumi V. R., o buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė ir visas ataskaitas pristatydavo direktoriui V. R.. Buhalterė buvo samdoma darbuotoja ir buhalteriją ji tvarkė pagal jai pristatytus dokumentus....Visi užsakovų pinigai pagal Preliminarias sutartis buvo panaudoti namų statybai. Problemos prasidėjo nuo S. Č., nes jam įmonė negrąžino avanso. Bendrovė jam buvo pastačiusi apie 70 procentų namo, kai jis pareikalavo nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą avansą. S. Č. atsisakė pirkti beveik baigtą statyti namą, motyvuodamas tuo, jog bendrovė laiku, pagal sutartyje numatytą terminą nespėjo pastatyti namo. Vėliau pradėjo kristi namų kainos ir S. Č. prašė padaryti dideles nuolaidas arba grąžinti avansą. Todėl su S. P. buvo susitarta, kad jis pigiai iš bendrovės nupirks S. Č. namą. Tačiau po savaitės pirkėjas namą pirkti atsisakė ir bendrovė neturėjo pinigų grąžinti S. Č. avanso. Bendrovė Kalotėje klientams statė namus, vykdė įsipareigojimus, tačiau juos S. Č. apšmeižė, rašydamas neigiamus straipsnius į spaudą. Pradžioje S. Č. buvo viskas gerai, pretenzijų dėl statybos neturėjo, sumokėjo avansą ir paprašė atlikti papildomus darbus, nes norėjo tame name gyventi. Jis su V. R. nuvyko į Vilnių pas S. Č. dėl preliminarios sutarties pratęsimo. Dėl papildomų darbų atlikimo S. Č. davė 15 000 Lt, tačiau pas notarą pasirašė vekselį 20 000 Lt. Ant vekselio pasirašė V. R., pinigus padavė S. Č. Preliminarios sutarties S. Č. nepratęsė, tačiau su juo aptarė papildomus darbus ir darbų atlikimo terminus. Susitarė atvažiuoti į Vilnių kitą savaitę ir pratęsti Preliminarią sutartį. Kodėl šie pinigai nebuvo pavesti per banką, o pasirašytas vekselis, jis nežino. Pinigai iš karto bendrovės kasoje nebuvo apskaityti, nes laukė sekančios savaitės susitikimo, be to, manė, kad ta suma pasirašyta ant fizinio asmens, todėl jų neįnešė į kasą. Tačiau pinigai buvo panaudoti papildomiems statybos darbams, nors tuo metu Preliminari sutartis nebuvo pratęsta. Bendrovė tuo metu vykdė statybos darbus Kalotėje, statė gyvenamus namus, juos būtų pardavusi ir atsiskaičiusi su kreditoriais ir banku. Kita klientė, kuriai statė gyvenamą namą buvo N. B. Dabar gerai neatsimena, tačiau su N. B. buvo pasirašyta Preliminari būsimo namo pirkimo- pardavimo sutartis ir ji sumokėjo avansu 10 000 Lt grynais, jai buvo išrašytas kasos kvitas ir perduotas buhalterei. Kur galėjo dingti N. B. išrašytas orderis už gautus grynus pinigus, nežino. Tačiau kažkas buvo įsilaužęs į jo ir V. R. automobilį, buvo dingęs UAB „Stalakta“ spaudas (b. l. 83-85, t. 3).

Šie liudytojo parodymai ne tik nepaneigia nuteistojo duotų parodymų, bet net juos ir papildo, nes šis liudytojas patvirtino, jog gauti pinigai (30 000 Lt) buvo panaudoti papildomiems statybos darbams, nors tuo metu Preliminari sutartis nebuvo pratęsta.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010-06-29 sprendimu ieškovo S. P. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB „Stalakta“ 200 000 Lt avansą 32 500 Lt dydžio baudą, 5 460 Lt atstovavimo išlaidas ir 5421 Lt žyminį mokestį ieškovui S. P. (b. l. 19-20, t. 1). Lietuvos apygardos teismo 2009-08-24 sprendimas už akių patvirtina, kad ieškovei N. B. iš atsakovo UAB „Stalakta“ priteista 150 000 Lt skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4000 Lt bylinėjimosi išlaidos (b. l. 35, t. 1). Iš byloje esančios Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-25 nutarties matyti, kad išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Stalakta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-29 sprendimo, apeliacinės instancijos teismas nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-29 sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 47-51, t. 1).

Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2011-05-23 nutarimu buvo panaikinti nutarimai pripažinti nukentėjusiaisiais (b. l. 95, t. 1). Prokuroras šiame nutarime nurodė, kad atlikus ikiteisminį tyrimą matyti, jog S. P., S. Č., J. Č. atžvilgiu nusikalstamos veikos nepadarytos, šie asmenys civiline tvarka prisiteisė pinigines lėšas iš UAB „Stalakta“. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo šioje byloje laikyti minėtų asmenų nukentėjusiaisiais, nutarimai pripažinti N. B., S. P., S. Č. ir J. Č. nukentėjusiaisiais, nutarimai pripažinti šiuos asmenis nukentėjusiaisiais panaikintini (b. l. 95, t. 1).

Dėl išvardytų motyvų teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo gynėjo advokato apeliacinės instancijos teisme išsakyta nuomone, kad žmogus negali būti keletą kartų baudžiamas už vieną ir tą patį. 20 000 Lt buvo išduoti vekselio pagrindu, tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. J. Č. ir N. B. buvo panaikinti ir nukentėjusiųjų statusai. V. R. pinigų nepasisavino, jis panaudojo juos statybai. Pirmosios instancijos teismas nurodė tai nuosprendyje. Visi klausimai yra išspręsti civilinio proceso tvarka.

Todėl teisėjų kolegija sutinka su šiais teiginiais ir pripažįsta, kad tarp šalių susiklosčiusiam vienam teisiniam santykiui jam kvalifikuoti ir ginčui išspręsti negali būti taikoma dviejų teisės šakų (civilinės ir baudžiamosios) proceso priemonės. Taip pat šiuo atveju pažymėtina, kad teisėjai įrodymus turi vertinti ir nuteisti asmenį tik tada, kai ištyręs juos visiškai įsitikina kaltinamojo kaltumu. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai bei besąlygiškai įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134/2011).

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. išteisintas pagrįstai, kadangi jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d., sudėties požymių.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d., V. R. buvo inkriminuojama nepagrįstai. Todėl tenkinti prokuratūros apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-06 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.