- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-09-27
- Bylos Nr.
- 1-888-111/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00647-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Ivanauskas
- Kaltinamasis
- D. S.
- Nukentėjusysis
- I. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (2009-06-29 Vilniaus raj. apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 57-2-041-09 dėl BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nutrauktas vadovaujantis BK 38 str., BPK 212 str. 5 p., kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis laikotarpiais nuo 2003 m. gruodžio mėnesio iki 2004 m. rugsėjo mėnesio, 2004 m. lapkričio mėnesį, nuo 2005 m. vasario mėnesio iki 2005 m. balandžio mėnesio, nuo 2005 m. spalio mėnesio iki 2006 m. sausio mėnesio, nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio, nuo 2009 m. lapkričio mėnesio iki 2010 m. gruodžio mėnesio pagal 2003-11-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. N-2-7061-33/2003 vengė pareigos išlaikyti dukrą E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančią su motina I. S., mokėti po 300 Lt išmokų vaikui išlaikyti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, jo įsiskolinimas 2012 m. kovo 1 dienai sudarė 10 220,55 Lt.
Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad mokėti jis nevengdavo, tačiau neturėjo lėšų, todėl kartais nemokėdavo. Šiuo metu jis, t. y. D. S., gyvena iš vaiko invalidumo pašalpos (apie 1000 Lt). Žmona nedirba, šeimos pajamos per mėnesį yra apie 1000 Lt. Jis, t. y. D. S., 2008 metais dukrai skambindavo bent kartą per mėnesį, buvo ne kartą ir ne du susitikę, kartu buvo Palangoje. Savo poelgį, kad nemokėjo pinigų vaikui, vertina blogai.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su D. S. išsiskyrė 2003-11-10, o jis tik penkis kartus savo noru sumokėjo laibai nedideles sumas – 250 Lt, 250 Lt, 320 Lt. 2012-03-17, kuomet buvo prašoma atvykti duoti parodymus, jis sumokėjo 450 Lt. Be šių sumų jokios paramos daugiau nebuvo gauta. Šiuo metu įsiskolinimas yra 10862 Lt. Yra piktybiškai vengiama išlaikyti vaiką, yra gaunamos pajamos pagal verslo liudijimą, pinigai yra slepiami. Žmogus yra jaunas, darbingas, turintis aukštąjį išsilavinimą, tačiau jis vengia dirbti ir prisiimti atsakomybę už savo vaikus. Prašo priteisti kuro išlaidas pagal pateiktus dokumentus ir 2000 litų moralinę žalą.
Iš liudytojos M. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad nuo 2007-10-16 vykdomoji byla 001507/12844 dėl priverstinio alimentų išieškojimo iš skolininko D. S. buvo perduota vykdymui antstolei Virginijai Meškauskienei. Iki minėtos datos priverstinį alimentų išieškojimą šioje vykdomojoje byloje vykdė antstolis G. M.. Gavus šią bylą, jokių perskaičiavimų dėl alimentų įsiskolinimo daryta nebuvo. Pažymėjo, kad antstolis paskaičiuoja alimentų įsiskolinimo dydį ir surašo pažymą tik pagal išieškotojos arba skolininko prašymą, kitokiu atveju antstolis įsiskolinimo dydžio neskaičiuoja. Antstolis pilnai tiki visais ieškotojos pateiktais dokumentais, kuriuose ji pažymi apie skolininko sumokėtus alimentus. Antstoliui išsiuntus patvarkymą į skolininko darbovietę, patvarkyme yra nurodyta išieškotojos sąskaita, į kurią darbovietė turėtų pervedinėti alimentus. Antstoliui ne visada žinoma, kada ir kiek darbovietė pervedė alimentų, nes darbovietė ne visada antstoliui apie tai praneša. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 743 straipsnio nuostatomis, nukreipus išieškojimą į skolininko darbo užmokestį, ar teisingos išskaitos iš skolininko, kontroliuoja išieškotojas. Šioje vykdomojoje byloje išieškotoja I. S. pateikė tik vieną kartą savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą laikotarpiu nuo 2003-11-01 iki 2009-09-16, kurioje pažymėta, kad skolininkas D. S. išieškotojai yra sumokėjęs tam tikrą įsiskolinimo sumą pats ir alimentai buvo išskaičiuoti iš jo darboviečių. Pagal šį išrašą išieškotojai 2009-09-17 buvo išduota antstolio pažyma, kad skolininkas 2009-09-01 dienai yra jai skolingas 6622.55 Lt. Pagal šį išrašą laikotarpiu nuo 2003-11-01 iki 2009-09-16 nematyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo pavedimų į išieškotojos sąskaitą, nors vykdomajame rašte yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ žyma, kad ši įmonė išieškotojai I. S. pervedė iš viso 1070 Lt alimentų. Tikėtina, kad skolininkas D. S., susitaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pats vykdė šiuos mokėjimus ir pervedė alimentus - 1070 Lt į išieškotojos sąskaitą. Tai galima būtų spręsti iš išieškotojos pateikto banko sąskaitos išrašo. Pažymėjo, kad LR CPK nereglamentuoja daryti paskaičiavimų vykdomojoje byloje pagal apmokėtus arba neapmokėtus išlaikymo laikotarpius, t.y. išskaidyti apmokėtus ar neapmokėtus alimentus tam tikrais laikotarpiais. Išlaikymo įsiskolinimas byloje skaičiuojamas prašant išieškotojos arba siunčiant išieškojimą į skolininko darbovietę, areštuojant turtą arba skirstant išieškotas lėšas, arba prašant kitoms institucijoms. Šioje vykdomojoje byloje skolininko D. S. įsiskolinimo dydis 2012 m. kovo 1 dienai yra 10 220,55 Lt. Į šią sumą neįeina skolininko įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui. 2011-04-01 Vaikų išlaikymo fondas antstolei buvo pateikęs pažymą faksimiliniu būdu, kad skolininkas D. S. fondui tai dienai buvo skolingas 7053,62 Lt. Išieškotoja I. S. 2012-04-18 antstolei pateikė pranešimą elektroniniu būdu, kad išlaikymo įsiskolinimas šioje vykdomojoje byloje turėtų būti perskaičiuotas jai prašant, kadangi išieškotoja nesutinka su antstolių paskaičiavimu. Perskaičiavimui išieškotoja žadėjo surinkti ir pateikti antstoliui visus gautus mokėjimus vaikui išlaikyti. Tame pačiame rašte išieškotoja pažymėjo, kad skolininkas D. S. 2009-09-21 į jos sąskaitą buvo pervedęs 352,00 Lt ir 2009-10-29 352,00 Lt. Šių mokėjimų iki 2012-04-01 išieškotoja antstolei nurodžiusi nebuvo.
Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-11-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. N-2-7061-33/2003 matyti, kad D. S. buvo įpareigotas išlaikyti dukrą E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančią su motina I. S., mokėti dukros išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį iki jai sueis 18 metų.
Iš antstolės Virginijos Meškauskienės 2012-02-28 pranešimo dėl informacijos pateikimo Nr. 49 0015/07/12844-5 matyti, kad D. S. išlaikymo įsiskolinimas 2012-03-01 sudaro 10 225,55 Lt. ( b.l. 62, I tomas ). 2012-03-23 pažymoje apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimus Nr. 28 15 2012 03 23 12844/07-5 nurodyta, kad D. S. išlaikymo įsiskolinimas 2012-03-01 sudaro 10 220,55 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad D. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 str. kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bei ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal BK 164 str. asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-11-10 sprendimu D. S. buvo įpareigotas išlaikyti dukrą E. S., gim. 1999-10-05, mokėti dukros išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį iki jai sueis 18 metų. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad šio teismo nustatyto įpareigojimo D. S. nevykdė ir pinigų dukros išlaikymui nemokėjo.
Iš bylos duomenų matyti, kad D. S. apie 2003-11-10 teismo sprendimą žinojo, tačiau priteistų išlaikymui pinigų nemokėjo. Kaltinamasis D. S. pripažino, jog kelis kartus yra mokėjęs už vaiko išlaikymą, daugiau mokėti negalėjo, nes neturėjo darbo ir pajamų. Nagrinėjant vengimo išlaikyti dukrą priežastis nustatyta, kad D. S., būdamas darbingas ir galėdamas pareigą išlaikyti vaiką vykdyti, sąmoningai be pateisinamų priežasčių vengė išlaikyti savo vaiką E. S..
D. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., kadangi jis, būdamas darbingas ir galėdamas vykdyti teismo nutartį, žinodamas apie savo pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, sąmoningai vengė išlaikyti vaiką.
D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad padarytą nusikalstamą veiką jis pripažįsta ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę D. S. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytos žalos dydį, į tai, jog žalos neatlygino, į jo asmenybę, jis praeityje neteistas, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 164 str. numatytą laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. S. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. S. pareiškė 2000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad bylos tyrimo metu patyrė labai nemalonių išgyvenimų, kurie tęsėsi daugiau nei metus laiko, sugaišo daug asmeninio laiko, kurį galėjo panaudoti savo ar dukters interesams, dėl D. S. veiksmų yra susidariusi milžiniška skola, padaryta žala dukros interesams, trūksta pinigų. Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S. neturtinė žala priteistina, nes dėl nusikalstamų D. S. veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarinius, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį (nedirbantis, augina neįgalų vaiką), taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus ir daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis, todėl mažintinas iki 500 Lt.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. S. prašo priteisti 4250 Lt advokato pagalbai apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. S. pateikė 2011-03-25 pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 577914) 150 Lt sumai, 2011-10-18 pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 577944) 600 Lt sumai, 2012-08-10 pinigų priėmimo kvitą (serija LAT 577985) 1000 Lt sumai, 2012-08-10 pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 577984) 1000 Lt sumai, 2012-09-10 pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 577991) 1500 Lt sumai. Atsižvelgiant į palyginti nedidelę bylos apimtį, į tai, kad byla buvo išnagrinėta dviejų teismo posėdžių metu, taip pat į D. S. turtinę padėtį (nedirba, augina neįgalų vaiką), siekiant abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, apeliacinės instancijos teismo manymu, prašoma priteisti 4250 Lt suma už I. S. atstovavimą apeliacinės instancijos teisme mažintina iki 1600 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. str., 301 str. 1 d., ir 302-305 str. str., 307 str., 308 str.,
nusprendžia:
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 1 p. įpareigoti D. S. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš D. S. I. S. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 1600 Lt advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.