- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- e2-1946-733/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00635-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vakarai“
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vakarai“ dėl išmokėtų sumų grąžinimo ir palūkanų priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau - ADB) „Gjensidige“ ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Vakarai“ 153,40 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, 6 proc. procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodo, kad 2020-09-11 dėl trūkusio vandentiekio ir kanalizacijos tinklų vamzdžio, esančio (duomenys neskelbtini), buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas butas buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas PZULT Nr. 1215189, draudimo apsauga galiojo įvykio metu). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 153,40 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkei. Vykdant draudiminio įvykio tyrimą, remiantis ieškovės surinkta informacija buvo išsiaiškinta, kad už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrąsias inžinerines konstrukcijas yra atsakinga ir namo priežiūrą vykdo atsakovė UAB „Mano Būstas Vakarai“. Jai, kaip atsakingai už žalą asmeniui, buvo išsiųstos pretenzijos apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius prašo ieškinį atmesti, mano, kad jis nepagrįstas, nes nėra atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė neatliko jokio įvykio tyrimo, įrodymų byloje nėra. Palaiko savo atsiliepime išdėstytus argumentus. Mano, kad trečiojo asmens J. V. K. pateikti dokumentai nėra susiję su nagrinėjama byla, nes nesutampa įvykių datos. Trečiajam asmeniui draudimo išmoka išmokėta už 2020-09-14 įvykį, kuris fiksuotas sanitariniame mazge. Ieškovas neįrodė, kad įvykio priežastis yra netinkamai atliktas inžinerinio įrenginio prijungimas prie bendro naudojimo inžinerinio įrenginio.
Atsiliepime atsakovė nurodo, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/2015). Ieškovė išvadas apie įvykio priežastis, padarė remdamasi išimtinai savo draudėjo paaiškinimais, tačiau jis nelaikytinas specialistu/ekspertu, turinčiu atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčiu kitų specifinių žinių, įgalinčių jį daryti atitinkamas išvadas.
Nurodo, kad ieškovė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti žalą sukėlusio subjekto neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), tokio subjekto kaltę (CK 6.248 straipsnis), padarytą žalą bei tikslų jos dydį (CK 6.249 straipsnis), taip pat priežastinį ryšį tarp tariamai atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei sukeltos žalos atsiradimo (CK 6.249 straipsnis). Be to, CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Šių sąlygų neįrodžius, atsakovė negali būti laikoma atsakinga už bet kokią daugiabučiame name kilusią žalą. Iš visų ieškinyje pateiktų teiginių bei prie jo pridedamų dokumentų, akivaizdu, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, kas sudaro pagrindą ieškinio reikalavimams atmesti. Kaip ieškinyje nurodo ieškovė - apdraustas turtas buvo užlietas iš vandentiekio ir kanalizacijos tinklų vamzdžio, o atsakovė būdama namo administratore privalėjo prižiūrėti šias namo bendrąsias inžinerines sistemas. Ieškovė savo poziciją grindžia deklaratyviais teiginiais. Siekdamas pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę, ieškovė turėtų įrodyti, kad buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos. Ieškovė apsiriboja konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovė visiškai nebando įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Nepateikia nei vieno įrodymo, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai. Akcentuoja, jog iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad ieškovė, veikdama kaip draudikas, apskritai vykdė jai numatytą pareigą atlikti draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą (byloje nėra pateikta jokio apžiūros akto), ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai, taip pat matyti, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų prielaidas teigti, jog būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą. Atkreipia dėmesį į ieškovės pateiktame „Pranešime apie įvykį internetu“ užfiksuotas aplinkybes, t. y. „įvykio pobūdis: Vanduo: vandentiekio ir kanalizacijos tinkle avarija“. Akivaizdu, kad niekur nėra fiksuojama, jog įvykis įvyko būtent bendrojo naudojimo inžinerinėse sistemose. Tuo tarpu atsakovė pateikia jai žinomus ir turimus duomenis apie įvykį – išardžius bute Nr. (duomenys neskelbtini) aklinai apdaila užtaisytus stovus rastas į pagrindinį nuotekų stovą įkirstas virtuvinis vamzdis. Iš nurodytų aplinkybių galima spręsti, jog įvykio priežastimi nebuvo bendrosios namo inžinerinės sistemos trūkumai, o būtent netvarkingai ir netinkamai atliktas individulios inžinerinės įrangos pajungimas prie bendrosios inžinerinės įrangos. CK 6.246 straipsnis įtvirtinta viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai. Ieškovė privalo įrodyti žalą sukėlusio subjekto neteisėtus veiksmus. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė bei, kad buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos. Iš esančių duomenų matyti, jog ieškovė tikrosios įvykio priežasties ir kaltininko nenustatinėjo. Pažymi, kad ieškovė neįrodė buvus priežastinį ryšį tarp atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Dėl žalos dydžio CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Žala nėra preziumuojama ir kiekvienu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Ieškovė tinkamai neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio. Į bylą pateiktos fotonuotraukos, lokalinė sąmata savaime nepatvirtina žalos masto. Byloje nėra jokių duomenų, kaip atrodė turtas iki apliejimo, nėra aišku ar lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai buvo atlikti būtent siekiant pašalinti padarytą žalą, o ne atliekant einamąjį remontą, prisidengiant minėtu įvykiu. Pažymi, kad byloje esanti medžiaga nepagrindžia aplietam butui padarytos žalos dydžio. Ieškovė privalo pašalinti abejones dėl žalos dydžio ir pateikti objektyvią informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo. Priešingu atveju būtų pažeistas kompensacinis žalos atlyginimo principas ir sudarytos sąlygos. Neįmanoma įsitikinti padarytos žalos mastu dėl apžiūros akto nebuvimo. Ieškovės reikalaujama suma nėra aiškiai detalizuota. Reikalaudama iš atsakovės žalos atlyginimo, absoliučiai neatsižvelgia į buto būklę. Vertinant byloje esančius įrodymus yra akivaizdu, jog ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio, remdamasis buto nusidėvėjimu. Nepateikia jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti koks buto ir jame esančio turto nusidėvėjimas buvo iki ginčo įvykio.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad mano, jog ieškinys yra nepagrįstas. Taip pat paaiškino, kad jos butas yra namo trečiame aukšte. Antro aukšto kaimynė pranešė, kad pas ją laša vanduo. Iškviesti namą administruojančios bendrovės darbuotojai atvykę rado buto tualete esančiame vamzdyje įtrūkimus, juos pataisė. Vamzdis buvo trūkęs per sujungimą, kuriuo jis prijungtas prie pagrindinio vamzdžio, einančio per visus aukštus. Ji kreipėsi į draudimo įmonę, kuri padengė patirtas išlaidas. Į įvykį draudimo bendrovės atstovai nebuvo atvykę (tuo metu buvo paskelbtas karantinas), ji pati viską, įskaitant trūkusį vamzdį, nufotografavo ir nusiuntė draudikams. Tretysis asmuo mano, kad dėl įvykio nei jos, nei atsakovės kaltės nėra. Namas senas, vamzdžių niekas neremontavo apie 40 metų. Teigia, kad atsakovė greitai sureaguoja į visus nesklandumus, operatyviai juos pašalina. Trūkęs vamzdis buvo paslėptas po plytelėmis, ji sutiko, kad jos būtų išardytos, norint prieiti prie vamzdžio.
Ieškovės atstovas teimo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant ieškovės atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2020-09-11 ieškovei buvo pranešta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laša vanduo per lubų dailylentes ir sienas. Minėtas butas buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“) Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas PZULT Nr. 1215189, draudimo apsauga galiojo įvykio metu). Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.
Ieškovė 2020-09-30 raštu kreipėsi į buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininką, prašydama atsakyti į pateiktus klausimus bei pateikti prašomą informaciją. Ieškovė, apskaičiavusi žalą, 2020-10-02 pranešė apdraustų patalpų savininkei, kad dėl šio įvykio jai artimiausiu metu išmokės 153,40 Eur draudimo išmoką. Pažymėtina, kad duomenų apie nurodytos sumos pervedimą aplietų patalpų savininkei byloje nėra.
2020-10-21 raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama atlyginti žalą regreso tvarka.
Iš Atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto (tikėtina, parengto atsakovės), matyti, kad technikas raštu nurodė, jog „Užtaisytas stovas aklinai nieko nesimato teko ardyti plyteles, rastas virtuvinis vamzdis įkirstas į pagrindinį nuotekų stovą, per jį bėgo vanduo. Pakeistas vamzdis virtuvinio stovo prie įkirtimo“.
Ieškovė 2020-10-21 išsiuntė pretenziją pastato, esančio (duomenys neskelbtini), namo priežiūrą vykdančiai atsakovei UAB „Mano Būstas Vakarai“, reikalaudama atlyginti 153,40 Eur žalą.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Taigi sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.
Butas, iš kurio aplietas vandeniu žemiau esantis butas, yra daugiabučiame name. Tuo atveju, kai žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246 - 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).
Byloje pateikti duomenys, kurių ieškovė neginčija, kad virtuvinis vamzdis įkirstas į pagrindinį nuotekų stovą, per jį bėgo vanduo ir, kad pakeistas vamzdis virtuvinio stovo prie įkirtimo, t. y. teismas sutinka su atsakovės nuomone, kad ieškovė neįrodė atsakovės kaltės, t. y., kad žala atsirado dėl bendro naudojimo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų sistemos vamzdžio trūkumų. Iš nurodytų aplinkybių galima spręsti, jog įvykio priežastimi nebuvo bendrosios namo inžinerinės sistemos trūkumai, užliejimo vandeniu priežastimi buvo netvarkingai ir netinkamai atliktas individulios inžinerinės įrangos pajungimas prie bendrosios inžinerinės įrangos.
Ieškovė nenurodė ir neįrodė kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, kokias teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai vykdė netinkamai.
Bylos duomenys leidžia sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovė užliejimo vandeniu įvykio aplinkybių iš esmės netyrė, apsiribojo tik draudėjo paaiškinimais. Tretysis asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad į įvykį draudimo bendrovės atstovai nebuvo atvykę, ji pati viską, įskaitant trūkusį vamzdį, nufotografavo ir nusiuntė draudikams. Teismo vertinimu, byloje pateiktos trečiojo asmens buto tualete esančių vamzdžių nuotraukos yra visiškai neinformatyvios, iš jų nesimato per kurią vietą bėgo vanduo, ši vieta pažymėta ar užfiksuota kitaip nėra.
Teismo vertinimu ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų: jos neteisėtų veiksmų, kad žala kilo dėl jos kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.
Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 363 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 363 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vakarai“, juridinio asmens kodas 177000697.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.