- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-20
- Bylos Nr.
- eI2-7982-1247/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00256-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Linas Baublys, Justina Nasutavičienė, Ieva Saudargaitė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 25S5802 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760382060, galiojantį iki 2026 m. rugpjūčio 30 d. (toliau – Leidimas).
2. Skundą pareiškėjas grindžia šiais pagrindiniais argumentais.
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, kadangi ketino dirbti UAB „Interresta“ (toliau – ir Bendrovė). Teikdamas minėtą prašymą jis sąžiningai nurodė, kad ketina dirbti Bendrovėje ir gauti už darbą reguliarias pajamas bei tikėjosi, kad Bendrovė laikysis savo įsipareigojimų ir įdarbins pareiškėją. Pareiškėjas su Bendrove buvo susitaręs, kad, atsiradus laisvai darbo vietai, jis atvyks į Lietuvą ir sudarys darbo sutartį. Pareiškėjas 2024 m. liepos 30 d. gavo Šengeno vizą ir gavęs pranešimą iš Bendrovės, 2024 m. spalio 24 d. atvyko į Lietuvą, siekdamas sudaryti darbo sutartį. Tačiau 2024 m. spalio 25 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, pareiškėjas patyrė rimtą traumą. Pareiškėjas negalėjo numatyti, jog įvyks nelaimingas atsitikimas.
2.2. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dėl to, kad jis nesudarė darbo sutarties, neatsižvelgė į individualią pareiškėjo situaciją, t. y. į tai, jog jis nebuvo įdarbintas Bendrovėje dėl nelaimingo atsitikimo. Tuo tarpu pareiškėjas, negavęs darbo Bendrovėje, iš karto ėmėsi veiksmų, o būtent – intensyviai gydėsi, nes norėjo dirbti, todėl šios aplinkybės turėjo būti pripažintos, kaip svarbios ir reikšmingos, sudarančios pagrindą nepanaikinti Leidimo. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra nesąžiningas ir neteisingas jo atžvilgiu, kadangi jis patyrė traumą dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, ir dėl to turėjo rimtų sveikatos problemų.
2.3. Migracijos departamentas netinkamai įgyvendino jam suteiktus įgaliojimus, nes iš anksto nepranešė pareiškėjui apie tai, jog jam bus panaikintas Leidimas, nesuteikė jam galimybės pateikti paaiškinimus ir priėmė nepagrįstą Sprendimą. Pabrėžia, kad Sprendime nėra jokių duomenų apie tai, ar Bendrovė, pateikė Migracijos departamentui paaiškinimą ar pranešimą apie pareiškėjo neįdarbinimo priežastis, nors Bendrovei apie pareiškėjo nedarbingumą buvo pranešta.
2.4. Kaip nurodo pareiškėjas, Bendrovė pagrįstai nesuteikė jam sulygto darbo, nes jis planuojamu darbo sutarties sudarymo momentu patyrė traumą, dėl kurios negalėjo dirbti. Tačiau, nepaisant įvairių sunkumų (kalbos barjeras, teisinių žinių stoka) bei patirtos traumos pasekmių, pareiškėjas aktyviai gydėsi, kad galėtų įsidarbinti Bendrovėje. Pareiškėjas dėjo visas pastangas tam, kad kuo greičiau pasveiktų ir įsidarbintų Lietuvoje. Kaip pabrėžia pareiškėjas, jo gydymo paslaugos Lietuvoje kainavo brangiai, o dėl to, kad jis neturėjo sveikatos draudimo, pareiškėjas privalėjo išvykti į Azerbaidžaną, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba, darytos operacijas ir suteiktas gydymas.
2.5. Pareiškėjo nuomone, gero administravimo principo nesilaikymas, be kita ko, nesuteikimas asmeniui galimybės pateikti paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su priimamu jo atžvilgiu Sprendimu, yra pakankamas pagrindas Sprendimą pripažinti neteisėtu. Migracijos Departamentas nepakankamai bendradarbiavo su pareiškėju, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą neatskleidė jam gautos informacijos, nesuteikė pareiškėjui jokios galimybės paaiškinti situacijos, neapklausė darbdavio, o tik atsiuntė jam jau priimtą Sprendimą. Sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atsiliepimą į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
4.1. Migracijos departamento duomenimis, Bendrovė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutarties su pareiškėju nesudarė ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas dirbti, tačiau darbo sutartis nesudaryta, priimtas Sprendimas, kuriame padaryta išvada, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai; 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagal kurį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta; 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.
4.2. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybių dėl darbo sutarties nesudarymo. Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai, jog Migracijos departamentas turėjo kreiptis į pareiškėją, aiškintis susidariusią situaciją. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento, teikti informaciją pareiškėjui, jog pradėta leidimo laikinai gyventi panaikinimo procedūra.
4.3. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas laikinai gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas būtent tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje. Pareiškėjui nesudarius darbo sutarties su Bendrove, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas Leidimas. Kaip pažymi atsakovas, preziumuotina, kad pareiškėjui yra žinomi Įstatymo įtvirtinti leidimo panaikinimo pagrindai, todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas turėjo pareigą kreiptis į Migracijos Departamentą informuojant dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas).
4.4. Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
4.5. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo Sprendimo nepriimti. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 25S5802, kuriuo nuspręsta pareiškėjui M. A. panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760382060, galiojantį iki 2026 m. rugpjūčio 30 d.
6. Byloje nustatytos toliau nurodytos pareiškėjo skundo kontekste aktualios faktinės aplinkybės.
6.1. Pareiškėjui M. A., Azerbaidžano piliečiui, 2024 m. rugpjūčio 30 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760382060, galiojantis iki 2026 m. rugpjūčio 30 d. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kaip užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje – pareiškėjui ketinant dirbti UAB „Interresta“. Leidimas išduotas, UAB „Interresta“ pateikus Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Nr. 20240811-155788, kuriuo minėta įmonė įsipareigojo sudaryti neterminuotą darbo sutartį su pareiškėju, įdarbinant jį betonuotoju.
6.2. Kaip matyti iš pateikto VšĮ Ukmergės ligoninės ligos istorijos Nr. 24PR-12022 išrašo, pareiškėjas 2024 m. spalio 25 d. atvyko į minėtą ligoninę, kur po kritimo nuo laiptų jam buvo diagnozuota atitinkama trauma.
6.3. UAB „Interresta“ 2024 m. gruodžio 18 d. pranešimu Nr. 2412-PRNŠ-2654 informavo Migracijos departamentą, kad pareiškėjas neatvyko dirbti, prie darbdavio pateikiamo situacijos paaiškinimo nurodant „Neatvyko“.
6.4. Migracijos departamentas 2025 m. sausio 8 d. priėmė ginčijamą Sprendimą. Jame Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas kaip užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o Migracijos departamento duomenimis, įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutarties su užsieniečiu nesudarė, ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse užsienietis šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui leidimas laikinai gyventi išduotas dirbti, tačiau darbo sutartis nesudaryta, konstatuota, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
6.5. Byloje yra pateiktas 2025 m. sausio 30 d. išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos „Sodra“, iš kurio matyti, kad pareiškėjas nuo 2022 m. sausio 30 d. Lietuvoje nedirbo, kad nuo 2024 m. lapkričio 3 d. iki 2024 m. lapkričio 24 d. jis buvo įgijęs verslo liudijimą.
7. Pažymėtina, kad, remiantis Įstatymo (byloje taikytina aktuali Įstatymo redakcija) nuostatomis, Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę (4 str. 3 d.), jam, be kita ko, yra suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (40 str. 1 d. 4 p.), taip pat atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį pakeisti bei išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinti, jeigu nustatomi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje bei 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai.
8. Migracijos departamentas Sprendimu pareiškėjui išduotą Leidimą panaikino dviem savarankiškais pagrindais – pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes nustatytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas, ir pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
9. Pagal Įstatymo 50 straipsnio, įtvirtinančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta.
10. Kaip minėta, UAB „Interresta“ 2024 m. gruodžio 18 d. pranešimu informavo Migracijos departamentą, kad pareiškėjas neatvyko dirbti, prie darbdavio pateikiamo situacijos paaiškinimo nurodant „Neatvyko“. Pareiškėjas taip pat neginčija, kad darbo sutartis su tarpininkavimą raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikusiu darbdaviu – UAB „Interresta“ – sudaryta nebuvo. Papildomai šią išvadą patvirtina ir Migracijos departamento pateiktas vėlesnis, 2025 m. sausio 30 d. išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos „Sodra“.
11. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme su M. A. darbo sutartis nesudaryta. Vadinasi, vadovaujanti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Migracijos departamentui nustačius minėtas aplinkybes, egzistavo pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
12. Šiame kontekste pažymėtina, kad, remiantis nuosekliai formuojama administracinių teismų praktika, Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, jis privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024 ir kt.).
13. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagrįstai, egzistuojant imperatyvaus pobūdžio pagrindui, nurodytu pagrindu panaikino Leidimą. Šiame kontekste pažymėtina, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad darbo sutartis su juo buvo nesudaryta dėl objektyvių, tačiau nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių (t. y. dėl to, kad pareiškėjas patyrė traumą), šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga ir nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą, kadangi pareiškėjas neginčytinai neatitiko Įstatymo nustatytos sąlygos Leidimui išduoti. Pažymėtina, kad visuma byloje esančių įrodymų ir remiantis jais nustatytų aplinkybių (įskaitant tai, kad pareiškėjui trauma diagnozuota 2024 m. spalio 25 d., darbdavys informavo Migracijos departamentą apie pareiškėjo neatvykimą 2024 m. gruodžio 18 d., bylos duomenimis darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta, tačiau nuo 2024 m. lapkričio 3 d. iki 2024 m. lapkričio 24 d. jis buvo įgijęs verslo liudijimą, be to, kaip nurodo pareiškėjas, jis išvyko iš Lietuvos gydytis į Azerbaidžaną), nesudaro pagrindo išvadai, kad susiklostė tokia išimtinė situacija, dėl kurios pareiškėjui neturėjo būti taikomas imperatyvus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas pagrindas panaikinti Leidimą.
14. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai. Remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.
15. Kaip minėta, pareiškėjui Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Remiantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka nustatytas sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą (a) papunktis), taip pat pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu (b) papunktis). Pagal to paties straipsnio 6 dalį, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas darbo pagrindu, pageidauja pakeisti darbdavį, Migracijos departamentas, nustatyta tvarka priimdamas sprendimą, vertina, ar jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas. Taigi, remiantis Įstatymo 44 straipsnio nuostatomis, viena iš sąlygų, su kuria siejamas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu suteikimas užsieniečiui – konkretaus darbdavio įsipareigojimas priimti užsienietį ir atitinkamai užsieniečio įsipareigojimas dirbti pas tą konkretų darbdavį arba, pasikeitus aplinkybėms, imtis veiksmų pakeisti darbdavį teisės aktuose nustatyta tvarka.
16. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad užsieniečiui išduoto leidimo galiojimas tiesiogiai priklauso nuo to, ar pagal prašymą išduoti šį leidimą prisiimti reikalavimai bus įgyvendinti, o išduotas leidimas negali galioti, jei pagrindai, susiję su užsieniečio teise laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nebuvo įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1981-821/2024, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2553-1047/2024 ir kt.).
17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui Leidimas suteiktas, jam siekiant įsidarbinti UAB „Interresta“, taip pat kad pareiškėjas nustatyta tvarka neįsidarbino minėtoje įmonėje. Vadinasi, nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentui nustačius minėtas faktines aplinkybes, sudarančias prielaidas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas gavo Leidimą tuo pagrindu, jog jis dirbs UAB „Interresta“, tačiau pareiškėjas nepradėjo dirbti minėtoje įmonėje ir negavo darbo užmokesčio), egzistavo pagrindas išvadai, kad pareiškėjas neatitiko Įstatyme nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo pagrindu. Pabrėžtina, kad pareiškėjas šiame kontekste neįrodė išimtinių aplinkybių, lėmusių sistemingą pažeidimą sąlygų, taikomų asmenims, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; taigi, neįrodė tų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti prielaidas vertinti, kad šiuo atveju egzistavo pagrindas nepanaikinti pareiškėjui išduoto Leidimo.
18. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, Migracijos departamentas konstatavo, kad yra pagrindas naikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu – duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.
18.1. Pažymėtina, kad naujausioje administracinių teismų praktikoje konstatuota, jog Migracijos departamentui patikrinimo metu surinkus duomenis, kad pareiškėjas, kuriam mokamas mažesnis nei prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesio darbo užmokestis, neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ginčo santykiams taikytinas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu), o ne tos pačios dalies 2 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2495-463/2024, 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024, 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2394-575/2024, 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2451-789/2024).
18.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nurodytą naujausią administracinių teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, kuriuo Migracijos departamentui surinkus duomenis, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas, nes neatvyko, tačiau kartu nesant prielaidų išvadai, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis ketina įsidarbinti, nors to neketino daryti, darytina analogiška išvada, kad ginčo santykiams taikytinas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu), o ne tos pačios dalies 2 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju Migracijos departamentas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, tačiau padarė faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo klaidą, nurodydamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Vietoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ginčijamame Sprendime atsakovas privalėjo nurodyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir taikyti jame įtvirtintą teisinį reguliavimą.
18.3. Šiame kontekste pabrėžtina, kad, remiantis naujausia administracinių teismų praktika, aplinkybė, jog administracinis sprendimas grindžiamas teisiniu pagrindu, kurį teisėjų kolegija pripažino netinkamu susiklosčiusioms teisinėms aplinkybėms, galėtų sudaryti pagrindą panaikinti administracinį sprendimą tik tuo atveju, jeigu atsakovas turėtų diskreciją ginčo klausimais ir galėtų priimti kitokį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024, 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2394-575/2024 ir kt.). Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas tokios diskrecijos neturi ir gali priimti tik tokį sprendimą, kuris iš esmės sukelia tas pačias teisines pasekmes kaip ir ginčijamas administracinis sprendimas, dėl minėtos atsakovo padarytos teisinio kvalifikavimo klaidos ginčijamas Sprendimas negali būti panaikintas, nes jis pagrįstas kitais teisiniais motyvais – Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu).
18.4. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pakeičia ginčijamame Sprendime nurodytą pareiškėjui išduoto Leidimo panaikinimo teisinį pagrindą (taikomą kartu su Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu) iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto į tos pačios dalies 14 punktą.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, be kita ko, nurodo, kad Migracijos departamentas privalėjo jį informuoti apie būsimą sprendimą, daugiau dėti pastangų su juo išsiaiškinti situaciją, atsižvelgti į tai, kad susiklosčiusios aplinkybės nepriklausė nuo jo valios, taip pat ištirti tai, ar UAB „Interresta“ žinojo apie jo neatvykimo (ir kartu nedarbingumo) priežastis. Taip pat pareiškėjas pabrėžia, kad Sprendimas neišsamus, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo, gero administravimo principo reikalavimų.
20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022; 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Taigi, ir šiuo atveju Migracijos departamentas neturėjo pareigos atskirai pareiškėją informuoti apie būsimą sprendimą arba atskirai apklausti pareiškėją dėl to, kodėl darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta.
21. Pažymėtina ir tai, kad nuosekliai formuojamoje administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog gero administravimo principas yra ir Lietuvos teisės sistemos bendrasis teisės principas. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas, be kita ko, gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam. Vis dėlto ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad, prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokio sprendimo priėmimui, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-629/2019). Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas teismui nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti ginčijamo Sprendimo motyvus, ar duotų pagrindą spręsti, kad atsakovui priimant Sprendimą buvo pažeisti pareiškėjo nurodyti viešojo administravimo principai.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimą, jame nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas iš esmės tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino visas ginčo išnagrinėjimui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. sausio 8 d. sprendime Nr. 25S5802 nurodytą leidimo laikinai gyventi Nr. 760382060 Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindą iš Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto į Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismą.