Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui M. A. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė išvadą kurioje nurodė, kad šeima tarnybai dėl vaikų teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Šalims nėra taikomas atvejo vadybos procesas, nėra teikiamos socialinės paslaugos. Nurodė, kad šiuo metu nustatytas 115,85 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui nėra pakankamas net būtinosioms kasdieninėms išlaidoms, nekalbant apie nepilnamečio laisvalaikį, neformalųjį ugdymą bei kitus, netgi kuklius, nepilnamečio norus ir poreikius. Pažymėjo, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė rašytinėje išvadoje nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, jog nors į bylą nėra pateiktos pažymos, tačiau formuojant SPIS sistemos užklausas, šalims turint kitų nepilnamečių vaikų, tokie duomenys būtų matomi, todėl daro išvadą, jog nėra duomenų, kad ieškovė ar atsakovas turėtų kitų išlaikomų nepilnamečių vaikų. Nurodė, jog ieškovės prašoma priteisti padidinta išlaikymo suma užtikrins būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius, tačiau turi būti siekiama, jog būtų užtikrinami ir kiti, ne tik minimalūs vaiko poreikiai, todėl skatintinas tėvų didesnis finansinis prisidėjimas prie išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl priteisto išlaikymo padidinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.).

Rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad E. A/, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė N. S. ir atsakovas M. A.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-6897-826/2013 patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios 1 punktu šalys susitarė, jog M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos įsipareigoja mokėti sūnaus E. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Taigi, šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir tuometinius vaiko poreikius, susitarė dėl savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Ieškovė prašo padidinti išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo po 316 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, jog šalių sūnus auga, keičiasi vaiko poreikiai, todėl atsirado su tuo susijusių papildomų išlaidų, su amžiumi padidėjo ir kasdieniai vaiko poreikiai, kuriuos sudaro komunalinės paslaugos, maistas, vitaminai, drabužiai, priemonės jo gabumų lavinimui, papildomų užsiėmimų, kultūrinių renginių lankymo, laisvalaikio poreikiai, be to paskutiniais metais itin išaugo prekių ir paslaugų kainos, kilo infliacija. Atsakovas prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio nepateikė.

Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 700 Eur ir daugiau atsiradus papildomoms išlaidoms, susijusioms su vaiko lankomu sportu. Šias išlaidas pagrindžia byloje pateikta detalizuota poreikių lentelė. Augančiam, sportuojančiam vaikui yra svarbi visavertė mityba, todėl laikoma, kad ieškovės per mėnesį išleidžiama 240 Eur suma maistui, yra pagrįsta ir protinga. Ieškovės nurodytos išlaidos sveikatos priežiūrai (apie 40 Eur), avalynei ir drabužiams (50-200 Eur priklausomai nuo sezono ir futbolo treniruočių aprangai reikalavimų), higienos priemonėms ir švaros prekėms (apie 30 Eur), mokesčiams už komunalines paslaugas (100 Eur), lavinimo priemonėms , kanceliarinėms prekėms, būreliams (apie 20 Eur), laisvalaikiui, išvykoms ir atostogoms (60-200 Eur, priklausomai nuo futbolo varžybų išvykų) taip pat laikomos pagrįstomis, kadangi išlaidos minėtiems poreikiams yra įprastos, visa tai būtina kasdieniams minimaliems šalių sūnaus poreikiams patenkinti.

Teismas pažymi, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų šiuo metu yra mokama 85,50 Eur dydžio išmoka (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

Įvertinus būtinuosius vaiko poreikius, valstybės skiriamą išmoką vaikui, šiuo metu Lietuvoje esančią ekonominę situaciją, prekių ir paslaugų kainas bei ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį, teismas sprendžia, kad nepilnamečio šalių vaiko išlaikymui per mėnesį reali, būtina, pagrįsta ir protingumo kriterijus atitinkanti suma yra apie 700 Eur.

Nustačius vaiko poreikius būtina nustatyti tėvų galimybes užtikrinti šiuos poreikius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnum gyvena ieškovės mamai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė vysto individualią veiklą JAV, jos pajamos per mėnesį po mokesčių sudaro 1 500 Eur. Ieškovė registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė nurodė, kad nors iš savo pajamų ji yra pajėgi padengti dalį vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos, vykdydama savo pareigą sūnui pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius, tačiau ji viena nepajėgi patenkinti visų nepilnamečio sūnaus poreikių. Kadangi vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, teikdamas sūnaus poreikius atitinkantį išlaikymą.

Bylos duomenimis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu atsakovas kitų išlaikytinių neturi, savo nepilnamečiu sūnumi visiškai nesirūpina, nustojo mokėti 115,85 Eur išlaikymą, jį mokėdavo nepilnai ir nereguliariai, todėl dėl išlaikymo nemokėjimo ieškovė kreipėsi į antstolį. Atsakovui priklausė žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šį sklypą atsakovas pardavė. Atsakovą sieja darbiniai santykiai su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau gaunamas darbo užmokestis nėra reguliarus. Pagal išrašo apie asmens darbovietę ir gaunamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis atsakovo pajamos laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 4 d. sudarė 7 161,99 Eur, taigi apie 895,25 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Byloje duomenų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių nėra. Taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas išlaikytų ir rūpintųsi šalių nepilnamečiu sūnumi. Nors teismui nėra tiksliai žinoma kokias pajamas gauna atsakovas ir kokia yra jo turtinė padėtis, tačiau nesant duomenų apie atsakovo darbingumo lygį ar ribojimus dirbti tam tikros srities (pobūdžio) darbą, teismas sprendžia, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, kuris turi visas galimybes dirbti, gauti pajamas ir teikti 316 Eur išlaikymą sūnui per mėnesį iki jo pilnametystės.

Įvertinus tai, kad šiuo metu vaiką išlaiko viena ieškovė, atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų vaiko poreikių dydžio, ieškovės reikalavimas pakeisti priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteisiama po 316 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. liepos 18 d.) iki E. A. pilnametystės (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama vaiko įstatyminė atstovė ieškovė N. S. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Kiti klausimai.

2023 m. liepos 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. A. po 316 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. liepos 18 d., iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje. Priėmus teismo sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 149, 150 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad, vykdant teismo sprendimą, į teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį turi būti įskaitytas atsakovo sumokėtas laikinas išlaikymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Susipažinus su ieškovės atstovės pateiktu bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu, nustatyta, jog ieškovė už ieškinio parengimą, konsultacijas, atstovavimą teismo posėdyje sumokėjo 1 161,60 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2. ir 8.18. punktais, minėta suma neviršija maksimalaus nurodyto dydžio, todėl priteisiama ieškovei iš atsakovo.

Ieškovė už reikalavimą pakeisti priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis nemokėjo, nes nuo jo buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, ieškinį tenkinus visiškai valstybei iš atsakovo priteisiamas 54,04 Eur žyminis mokestis (316 Eur – 115,85 Eur) x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nutarė

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-6897-826/2013 patvirtintą taikos sutarties 1 punktą, ir priteisti iš atsakovo M. A. išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 316 Eur (tris šimtus šešiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2023 m. liepos 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui priteistų lėšų tvarkytoja paskirti N. S..

Priteisti iš atsakovo M. A. 1 161,60 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei N. S..

Priteisti iš atsakovo M. A. 54,04 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 4 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo M. A. 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7337-1067/2023 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą – panaikinti nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.