Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų R. G. ir I. G. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-257-565/2017 pagal ieškovų Jungtinės Karalystės įmonės Coral Projects Ltd., A. J. ir A. S. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „BrainsNet“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Projektų vadybos institutas“, R. G. ir I. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą, pirminiame ieškinyje prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovių UAB „BrainsNet“ ir UAB „Projektų vadybos institutas“ sudarytą sandorį dėl 116 000 Eur paskolos ir taikyti restituciją; 2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovių UAB „BrainsNet“ ir UAB „Projektų vadybos institutas“ sudarytą sandorį dėl 960 000 Eur baudos; 3) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovių UAB „BrainsNet“ ir UAB „Projektų vadybos institutas“ sudarytą sandorį dėl 3 428,40 Eur palūkanų; 4) priteisti solidariai iš atsakovų BUAB „BrainsNet“, R. G. ir I. G. ieškovo A. J. naudai 6 400 Eur nuostoliams atlyginti; 5) priteisti solidariai iš atsakovų BUAB „BrainsNet“, R. G. ir I. G. ieškovo Coral Projects LTD naudai 17 447,31 Eur nuostoliams atlyginti; 6) priteisti solidariai iš atsakovų BUAB „BrainsNet“, R. G. ir I. G. ieškovo A. S. naudai 10 400 Eur nuostoliams atlyginti; 7) priteisti iš atsakovų BUAB „BrainsNet“, R. G. ir I. G. ieškovų naudai procesines palūkanas; 8) priteisti iš atsakovų ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovams BUAB „BrainsNet“, R. G. ir I. G. priklausantį turtą 34 247,31 Eur sumai. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai grindė didele ieškinio suma ir nesąžiningais atsakovų veiksmais ieškovų atžvilgiu: atsakovas R. G., būdamas tiek atsakovės UAB „BrainsNet“ direktoriumi, tiek atsakovės UAB „Projektų vadybos institutas“ direktoriumi, ginčo sandorius sudarė siekdamas išvengti atsiskaitymo su įmonės „BrainsNet“ kreditoriais; atsakovėms UAB „BrainsNet“ ir UAB „Projektų vadybos institutas“ vadovo ir akcininkų iniciatyva buvo nuspręsta šaukti kreditorių susirinkimus dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria apeliantų (atsakovų) atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas), teisėtumo ir pagrįstumo. Apelianto R. G. atskirasis skundas atmestinas. Apeliantės I. G. atskirasis skundas tenkintinas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Kaip pagrįstai atsiliepime į skundus pažymėjo ieškovai, apeliantai neteikė duomenų, paneigiančių, jog ieškinio reikalavimo suma apeliantams nėra didelė, o jų turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo, nors būtent atsakovams tenka šios aplinkybės įrodinėjimo našta (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016). Apeliantai neteikė ir kitų argumentų, skirtų nuginčyti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Todėl apeliacinis teismas, neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, pasisakys tik dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – (ne)buvimo nagrinėjamoje situacijoje. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šioje proceso stadijoje iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Apeliantai, nesutikdami su šia teismo išvada, nurodo, jog ieškovai su ieškiniu pateikė tik dalį įrodymų, likusią dalį prašydami išreikalauti, taip pat, apeliantų vertinimu, ieškovai nepagrindė (nepakankamai pagrindė) apeliantų neteisėtus veiksmus bei kitas civilinės atsakomybės sąlygas, nepagrindė atsakovų solidariosios atsakomybės taikymo, neįvertino vadovo ir dalyvio atsakomybės už juridinio asmens kreditoriams padarytą žalą subsidiaraus pobūdžio, dėl ko, apeliantų vertinimu, ieškinys yra nepagrįstas jau šioje proceso stadijoje.Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes galutinai ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).Nagrinėjamu atveju ieškovai kaip BUAB „BrainsNet“ kreditoriai kreipėsi į teismą, pareikšdami dvejopo pobūdžio reikalavimus: 1) dėl sandorių, ieškovų teigimu, nulėmusių įmonės nemokumą, pripažinimo negaliojančiais; 2) dėl žalos atlyginimo priteisimo iš BUAB „BrainsNet“ ir apeliantų – buvusio BUAB „BrainsNet“ vadovo bei akcininkės, patirtą žalą siejant su ieškovų finansinių reikalavimų dydžiu. Reikalavimas priteisti žalą reiškiamas solidariai visų atsakovų atžvilgiu.Vertinant ieškinio preliminarų pagrįstumą apelianto R. G. atžvilgiu, pažymėtina, kad vien tai, jog ieškovai su ieškiniu nepateikė dalies apelianto nurodomų įrodymų, savaime neleidžia spręsti ieškinį esant preliminariai nepagrįstą, juo labiau, kad ieškovai ieškinyje suformulavo motyvuotą prašymą tam tikrus įrodymus išreikalauti. Reikšdami ieškinį, ieškovai tam tikrų jų reikalavimus pagrindžiančių duomenų gali neturėti dėl objektyvių priežasčių, todėl vien tai nesudaro pagrindą vertinti reikalavimus kaip preliminariai nepagrįstus. Be to, įrodymų pakankamumo klausimas tuo atveju, kai ieškovai nuo įrodinėjimo nenusišalina ir teikia tam tikrus jų reikalavimus pagrindžiančius duomenis, galutinai galės būti išspręstas tik priimant procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Apeliantas nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie paskolos sutarties sudarymo faktą, grąžinimo terminus ir kt. Tačiau po skundžiamos nutarties priėmimo, kaip matyti iš elektroninėje byloje esančių duomenų, tokie įrodymai į bylą buvo gauti, todėl tokie argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškinyje yra nurodyti ir konkretūs neteisėti veiksmai, kurie, ieškovų įsitikinimu, pagrindžia jų reikalavimą apelianto atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, tuos veiksmus siejant su sandorių, kuriuos prašoma pripažinti negaliojančiais, sudarymu, nulėmusiu įmonės nemokumą / negalėjimą atsiskaityti su ieškovais ir kitais kreditoriais. Kaip matyti iš elektroninėje byloje esančių duomenų, ieškovai kaip BUAB „BrainsNet“ kreditoriai teismui ieškinį dėl sandorių nuginčijimo ir dėl žalos atlyginimo pateikė dar nesant teisme inicijuotos bankroto bylos – pirminis ieškinys pateiktas 2016 m. rugsėjo 20 d., o bankroto byla atsakovei BUAB „BrainsNet“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6144-567/2016 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02100-2016-7), nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 15 d. Iš BUAB „BrainsNet“ bankroto byloje esančių duomenų matyti, kad bankroto administratorius 2017 m. sausio 19 d. pateikė tvirtinti teismui visus ieškovų šioje byloje solidariai bankrutuojančiai įmonei ir jos vadovui bei dalyvei reiškiamus finansinius reikalavimus, kas rodo, kad, bankroto administratoriaus vertinimu, šie reikalavimai reiškiami galimai pagrįstai, nepaisant šioje byloje anksčiau 2016 m. gruodžio 7 d. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį bankroto administratoriaus išreikštų abejonių (CPK 179 str. 3 d.). Minėtame prašyme patvirtinti kreditorių reikalavimus taip pat nurodoma, kad įmonės kreditorių susirinkime bus svarstoma galimybė ginčyti atsakovės BUAB „Projektų vadybos institutas“ reikalavimą dėl 960 000 Eur baudos, kuris ir ginčijamas šioje byloje. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškinys apelianto atžvilgiu yra aiškiai nepagrįstas.Šios išvados nepaneigia ir apelianto argumentai, sietini su jo kaip įmonės vadovo civilinės atsakomybės subsidiariu pobūdžiu. Apeliantas iš esmės neginčija, kad jis galėtų būti tinkamas atsakomybės subjektas, tačiau mano, kad į jį reikalavimai galėtų būti nukreipiami tik tiek, kiek neužtenka įmonės turto jos prievolėms įvykdyti. Iš esmės sutinkant su apelianto argumentais, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio, šiuo atveju apeliacinis teismas neįžvelgia kliūčių tokio pobūdžio kaip nagrinėjamoje byloje ieškinio pareiškimui, kurios darytų ieškinio tenkinimą akivaizdžiai negalimu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovų reikalavimai yra patenkinti, todėl pagal šiuo metu turimus duomenis jie turi teisę reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui (CK 6.245 str. 5 d.). Apelianto teigimu, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai motyvavo aplinkybėmis, sietinomis su pirmuoju ieškinio reikalavimu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu, nors turto areštu buvo užtikrintas antrasis reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Apeliacinio teismo vertinimu, šie apelianto argumentai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto atžvilgiu neteisėtumo nepagrindžia. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad ieškovai vienu iš reikalavimų pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir turto arešto pritaikymas neabejotinai susijęs su šiuo reikalavimu. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, be to, gali būti reikšmingas ir ankstesnis nesąžiningas atsakovo elgesys teisiniuose santykiuose, taip pat elgesys iki bylos iškėlimo bei bylos nagrinėjimo metu ir pan.Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitaip preliminarus (tikėtinas) ieškinio pagrįstumas vertintinas apeliantės I. G. atžvilgiu. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo keliems atsakovams klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu atskirai. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą atkreiptas dėmesys į juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių teisinės prigimties ir statuso skirtumus, tai, jog akcininkas neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų ir sprendžia neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus – užsiima strateginiu bendrovės valdymu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Nagrinėjamu atveju įvertinus tiek patikslintame ieškinyje, tiek, juo labiau, pirminiame ieškinyje suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą, sutiktina su apeliantės argumentais, kad jos atžvilgiu ieškovai civilinės atsakomybės sąlygų faktiškai net neapibrėžė - apeliantės neteisėti veiksmai ieškovų iš esmės siejami vien tik su jos kaip akcininkės statusu (ipso facto - remiantis faktu) ir deklaratyviu bendro pobūdžio įmonės dalyvių turimų pareigų išvardijimu, nedetalizuojant, kaip šiuo atveju konkrečiai pasireiškė šių pareigų pažeidimas. Kitaip tariant, ieškovai ne tik nepateikia įrodymų, bet iš esmės net ir nenurodo, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu apeliantė prisidėjo prie ginčijamų sandorių sudarymo, atliko kitokias nesąžiningas veikas, lemiančias įmonės negalėjimą atsiskaityti su įmonės kreditoriais ir pan. Ieškovų teiginiai, kad I. G., veikdama išvien su atsakovu R. G. ir atsakovu R. R., sistemingai siekė privesti įmonę „BrainsNet“ prie nemokumo, bent jau šiuo metu nėra pagrindžiami jokiais įrodymais ar bent jau konkretesniais argumentais, leidžiančiais įžvelgti tikėtiną tokio teiginio apeliantės atžvilgiu pagrįstumą, todėl vėlgi vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio. Apibendrinant šioje nutartyje išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas I. G. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai, nes pagal šiuo metu ieškovų dėstomą argumentaciją jų reikalavimo apeliantei tenkinimas labiau abejotinas nei tikėtinas. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, panaikinant jos dalį dėl turto arešto taikymo šios apeliantės atžvilgiu (CPK 337 str. 1 d. 4 p.). Pastebėtina, kad tai ieškovams neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ir apeliantės atžvilgiu (CPK 144 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį pakeisti - panaikinti jos dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu..

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.