Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BrainsNet“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties, kuria panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,BrainsNet“ kreditorių susirinkimo nutarimai, civilinėje byloje Nr. 2-4109-562/2016 pagal pareiškėjos Jungtinės Karalystės įmonės Coral Projects Ltd. skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,BrainsNet“ kreditorių 2016 m. vasario 12 d. susirinkimo nutarimų bankrotą vykdyti ne teismo tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Jungtinės Karalystės įmonė Coral Projects Ltd. 2016 m. vasario 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu, prašydama pripažinti negaliojančiais 2016 m. vasario 12 d. uždarosios akcinės bendrovės ,,BrainsNet“ (toliau – UAB ,,BrainsNet“) kreditorių susirinkimo nutarimus: 1) patvirtinti 2016 m. vasario 12 d. UAB ,,BrainsNet“ kreditorių susirinkimo darbotvarkę; 2) bendrovę paskelbti bankrutuojančia, bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka; 3) bankroto administratore paskirti UAB ,,Tytus“; 4) pavesti bankroto administratorei atlikti ĮBĮ nustatytus veiksmus; 5) nustatyti bendrovės kreditoriams terminą iki 2016 m. vasario 26 d. kreditoriniams reikalavimams pareikšti, siunčiant juos bankroto administratoriaus buveinės adresu; 6) nustatyti bendrovės kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką; 7) įpareigoti bankroto administratoriui antrąjį kreditorių susirinkimą sušaukti 2016 m. kovo 8 d. 10 val. jo buveinės adresu. Nurodė, kad iš juridinių asmenų registro sužinojo, jog UAB ,,BrainsNet“ kreditorių susirinkimas nusprendė bendrovės bankrotą vykdyti ne teismo tvarka; kad kreditorių reikalavimai yra 1 207 842,02 Eur; kad kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumą yra 1 110 067,33 Eur (91,9 proc.). Teigia, kad ji nebuvo informuota apie šaukiamą susirinkimą nei raštu, nei žodžiu, nei bet kokiomis kitomis priemonėmis iki kreditorių susirinkimo sušaukimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnio nustatyta tvarka, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių. Teigia, kad nutarimų priėmimo metu nebuvo ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalyje numatyto kvorumo, nes nurodytam pagrindiniam kreditoriui UAB ,,Projektų valdymo institutas“ (89,4 proc.) ilgus metus vadovavo ir jį kontroliavo UAB „BrainsNet“ direktorius ir pagrindinis akcininkas R. G.. Šiam kreditoriui 2016 m. vasario 8 d. irgi iškelta bankroto byla ne teismo tvarka. Nurodo, kad, nežinodamas apie vyksiantį susirinkimą, negalėjo išsiaiškinti šio kreditoriaus reikalavimo atsiradimo pagrindų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjos Jungtinės Karalystės įmonės Coral Projects Ltd. skundą patenkino – panaikino BUAB „BrainsNet“ 2016 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimus ir nutraukė bankroto procedūrą vykdomą ne teismo tvarka.Teismas, vertindamas atsakovės argumentus, kad pati pareiškėja praleido ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo pateikti, pažymėjo, jog tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (CPK 74 straipsnio 5 dalis). Nurodė, kad atsakovė pateikė duomenis, jog pareiškėja apie kreditorių nutarimą buvo informuota 2016 m. vasario 13 d. elektroniniu paštu, o į teismą buvo kreiptasi 2016 m. vasario 29 d., t. y. terminas skundui pateikti nepraleistas. Teismas nustatė, kad atsakovė 2016 m. vasario 8 d. paštu išsiuntė pranešimą kreditorei esančiai Jungtinėje Karalystėje apie ketinamą šaukti kreditorių susirinkimą, o 2016 m. vasario 9 d. išsiuntė dokumentus elektroniniu paštu (info@coralpro.co.uk.); kad domeno vardas coralpro.co.uk galiojo iki 2015 m. sausio 9 d. (b. l. 82-83, 86-87); kad UAB „BrainsNet“ kreditorių susirinkimas įvyko 2016 m. vasario 12 d. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas konstatavo, kad negalima pripažinti 4 dienų terminą pakankamu tam, jog laiškas pasiektų adresatą (pareiškėją), esantį Jungtinėje Karalystėje, todėl konstatavo ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl kreditoriaus informavimo apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad šis procedūrinis pažeidimas negali būti pripažintas neesminiu, nes juo gali būti paneigta pareiškėjos teisė prieštarauti neteisminės bankroto procedūros taikymui, teikti savo argumentus ir įrodymus (inter alia dėl įmonės kitų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo), siekti savo kreditorės teisių gynimo teisme. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nurodė, jog UAB „BrainsNet“ kreditorių susirinkime už bankroto procesą ne teismo tvarka balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudarė mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, nes kreditorės UAB „Projektų valdybos institutas“ (turinčios 89,4 proc. balsų) finansinį reikalavimą sudaro 960 000 Eur bauda, tikėtinai priskaičiuota už savalaikį 116 000 Eur paskolos negrąžinimą ir 3 428,40 Eur palūkanų nesumokėjimą. Įvertinęs tai, kad pareiškėja, kvestionuodama UAB „BrainsNet“ kreditorės UAB „Projektų valdybos institutas“ kreditorinio reikalavimo dydį, nepateikė jokių su tuo susijusiu įrodymų, t. y. patvirtinančių nepagrįstą skolos susidarymą, šiuos teiginius laikė nepagrįstais (CPK 178 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB ,,BrainsNet“ atskirajame skunde prašė panaikinti paminėtą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį ir skundą atmesti. Skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas. Pareiškėja apie priimtą nutarimą buvo informuota 2016 m. vasario 12 d., o teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad el. laiškas buvo išsiųstas 2016 m. vasario 12 d. gi vasario 13 d. – pakartotinai persiųstas. Todėl terminas skundui paduoti baigėsi 2016 m. vasario 26 d. Pareiškėja elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, pati nesidomėjo procesu. Teismo išvada, kad domenas coralpro.co.uk galiojo iki 2015 m. sausio 9 d. ir dėl to pareiškėjui siųsti pranešimai su informacija apie kreditorių susirinkimą ir jame priimtus nutarimus galėjo jos nepasiekti, yra nepagrįsta, padaryta pažeidžiant CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Duomenys apie el. pašto galiojimą negalėjo būti priimti, nes iš jų nėra matyti pareiškėjos ryšys su domenu, laiško siuntėjas nėra aiškus, šį domeną užregistravo UAB ,,Coral solutions“. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja nepateikė jokių jos poziciją patvirtinančių įrodymų bei tai, kad nepriklausomai nuo to, ar ji būtų dalyvavusi ar ne, atsižvelgiant į jos kreditorinio reikalavimo dydį, kitoks nutarimas nebūtų priimtas.

Pareiškėja Jungtinės Karalystės įmonė Coral Projects Ltd. su skundu nesutiko, prašė teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus: Apeliantė nenurodė jokių motyvų, kodėl priimta nutartis turėtų būti pripažinta neteisėta, o teismo tariamai padaryti proceso pažeidimai yra formalūs, kurių pagrindu nutartis negali būti panaikinta. Nepagrįsti argumentai, kad domeno ryšys su pareiškėja nėra aiškus, nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti paminėtas išvadas ir paneigiančių pareiškėjos pateiktus. Apeliantei neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, jos nurodytos aplinkybės pripažintinos neįrodytomis. Skundas bei jį pagrindžiantys įrodymai pateikti per EPP sistemą, įrodymai išversti į lietuvių kalbą, patvirtinti vertėjo, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas šių įrodymų negalėjo priimti. Nepagrįsti ir neįrodyti skundo argumentai, kad pareiškėja praleido ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą skundui pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria pripažintas netekęs galios pirmiau šioje nutartyje paminėtas 2016 m. vasario 12 d. UAB ,,BrainsNet“ kreditorių susirinkimo nutarimas ir nutraukta šios įmonės bankroto procedūra, vykdoma ne teismine tvarka. Minėta, kad nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi atsakovė teigia, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad terminas skundui dėl šių nutarimų paduoti nėra praleistas; pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vadovavosi įrodymais, kurių sąsajos su nagrinėjama byla nėra aiškios. Prieš pradedant nagrinėti minėtus skundo argumentus tikslinga pažymėti nagrinėjamu atveju aktualias bylos faktines aplinkybes, įstatymo nuostatas, aktualius teismų išaiškinimus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016 m. vasario 12 d. įvyko UAB ,,BrainsNet” vadovo ir akcininko R. G. inicijuotas įmonės kreditorių susirinkimas, kurio protokole pažymėta, kad jame dalyvavo 91,9 proc. reikalavimų turintys kreditoriai (įmonės kreditorių reikalavimai sudaro 1 207 842,02 Eur, susirinkime dalyvavo kreditoriai turintys 1 110 067,33 Eur reikalavimų). Minėto susirinkimo metu buvo nutarta: 1) patvirtinti 2016 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę (už – 89,55 proc., prieš – 2,35 proc.); 2) bendrovę paskelbti bankrutuojančia, bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka (už – 89,55 proc., prieš – 2,35 proc.); 3) bankroto administratoriumi paskirti UAB ,,Tytus” (už – 89,36 proc., prieš – 2,31 proc.); 4) pavesti bankroto administratoriui atlikti ĮBĮ numatytus veiksmus (už – 89,55 proc., prieš – 2,35 proc.); 5) nustatyti kreditoriams terminą iki 2016 m. vasario 26 d. kreditoriniams reikalavimams pareikšti (už – 89,55 proc.; prieš – 2,35 proc.); 6) nustatyti bendrovės kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką (už – 89,55 proc., prieš – 2,35 proc.); 7) antrąjį kreditorių susirinkimą sušaukti 2016 m. kovo 8 d. 10 val. išrinkto bankroto administratoriaus buveinės adresu (už – 89,55 proc., prieš – 2,35 proc.). Pagal ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jeigu įmonė negali / negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti tokia tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo minėtame straipsnyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos. Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, pagal kuriuos mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis ĮBĮ. Teismo kompetencija skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą.Teismų praktikoje nagrinėjamu klausimu ne kartą yra išaiškinta, kad neteisminių bankroto procedūrų pagrindinis bruožas yra tas, kad visus teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia ne teismas, o kreditorių susirinkimas. Tokios bankroto procedūros tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu tiek dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimo būdų, tiek ir dėl terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1707/2012). Pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Galimybę vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka įstatymas sieja su gana griežtais reikalavimais, keliamais šių procedūrų taikymo sąlygų įvykdymui. ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, kuri turi būti suprantama, taip, kad tokią bankroto procedūrą galima pradėti vykdyti tik tada, jeigu yra tenkintos dvi sąlygos, t. y. teismuose nėra iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, ir iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Jeigu nors viena iš šių sąlygų nėra įvykdyta, tuomet bankroto procesas ne teismo tvarka negali būti pradėtas. Tai iš esmės reiškia, kad įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka, gali būti pradedama tik tada, kai tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių nėra kilę turtinių ginčų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1707/2012). Teismai taip pat yra išaiškinę, kad turint omenyje pirmiau paminėtus tokios bankroto procedūros ypatumus, kreditorių informavimas apie siūlymą ją pradėti yra ypač svarbus, nes vykdant bankroto procesą ne teismo ir teismine tvarka iš esmės skiriasi kreditorių teisių ir pareigų mastas, pastarojo proceso metu bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę tiesiogiai vykdo teismas, o neteisminiame bankroto procese teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016). ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nėra numatyta, prieš kiek laiko iki planuojamo kreditorių susirinkimo turi būti informuoti įmonės kreditoriai, tačiau reikalavimas pranešti raštu kiekvienam kreditoriui apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka neturėtų būti vertinamas vien tik formaliai – laikotarpis nuo tokio pranešimo gavimo iki kreditorių susirinkimo turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar konkrečioje situacijoje buvo užtikrinta kiekvieno kreditoriaus teisė tinkamai pasiruošti kreditorių susirinkimui ir jame dalyvauti, tai yra ar suteikto termino trukmė buvo protinga ir pakankama (CK 1.5 straipsnio 4 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1432-823/2016). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, ĮBĮ nuostatomis ir pirmiau pateiktais teismų išaiškinimais, konstatuoja, kad, priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė aktualias materialiosios bei proceso teisės normas ir, teisingai išsprendęs klausimą, susijusį su terminu pareiškėjos skundui paduoti, pagrįstai panaikino skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą (CPK 178, 185 straipsniai). Visų pirma pažymėtina tai, kad priešingai nei nurodė apeliantė, teismas tinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį. Aplinkybė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, kuris pirmą kartą pareiškėjai buvo išsiųstas 2016 m. vasario 12 d., jai buvo siunčiamas pakarotinai kitą dieną – 2016 m. vasario 13 d. tik patvirtina teismo išvadą, kad jis nebuvo iš karto gautas, kilo būtinybė jį siųsti pakartotinai. Pažymėtina, kad terminas skundui paduoti skaičiuojamas ne nuo jo išsiuntimo kreditoriui dienos, o nuo tos dienos, kada jis sužinojo / turėjo apie jį sužinoti. Apeliantei nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinoma, yra fakto teismas, nepateikus įrodymų, kad pirmąjį kartą siųstas pranešimas adresatą pasiekė ir, kad jis apie ginčo nutarimą sužinojo 2016 m. vasario 12 d., – šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Antra, kaip jau buvo minėta pirmiau ir kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, – siekiant pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka visus kreditorius būtina tinkamai informuoti apie ketinamą šaukti susirinkimą, jo vietą ir laiką, nes tik tokiu būdu gali būti užtikrinamas tinkamas ne tik kreditorių teisių, bet ir viso bankroto proceso ne teismo tvarka procedūros įgyvendinimas (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis, 13 straipsnis). Fakto, kad pareiškėja yra Jungtinėje Karalystėje veikianti įmonė, apeliantė neginčija. Todėl pagrįstais laikytini teismo argumentai, kad 2016 m. vasario 8 d. pareiškėjai registruotu laišku išsiųstas pranešimas apie ketinamą rengti kreditorių susirinkimą bei tai, kad elektroninio pašto adresas, kuriuo šis pranešimas 2016 m. vasario 9 d. buvo išsiųstas pakartotinai, negaliojo, negali būti laikomi tinkamu pranešimu apie tokį susirinkimą, kurio nutarimai iš esmės pakeičia kreditorių teises. Akivaizdu, kad šis laiko tarpas, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš kreditorių – užsienyje veikianti įmonė, nuo pranešimų išsiuntimo ir susirinkimo (4 dienos) traktuotinas kaip neprotingai ir nesąžiningai mažas. Papildomai pažymėtina tai, kad net ir tuo atveju, jeigu apeliantės argumentai apie tai, jog elektoriniu paštu siųstas pranešimas pasiekė adresatą, būtų įrodyti, trijų dienų terminas įmonei, kuri veiklą vykdo užsienyje, nėra susipažinusi su Lietuvos Respublikos teisės aktais reguliuojančiais bankroto procesą, tik patvirtina išvadą, kad tokiu būdu nebuvo tinkamai užtikrinta visų kreditorių teisė realiai įgyvendinti ĮBĮ jiems suteiktas teises (CPK 185 straipsnis). Trečia, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja savo skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų grindė ne tik aplinkybe, jog ji nebuvo tinkamai informuota, bet ir išreiškė abejones dėl vieno iš pagrindinių kreditorių UAB ,,Projektų valdymo institutas“ (reikalavimas sudaro 89,4 proc. visų reikalavimų), reikalavimo pagrįstumo, jo atsiradimo aplinkybių. Kaip minėta, ĮBĮ nustatyti griežti reikalavimai, kuomet įmonės bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka. Šiuo atveju pareiškėjos nurodyta aplinkybė laikytina turinčia svarbią reikšmę sprendžiant dėl galimybės įmonei bankrutuoti ne teismo tvarka, ypač turint galvoje tai, kad toks sprendimas priimamas iš esmės būtent tokio kreditoriaus turimais balsais, turi būti svarstoma kreditorių susirinkimo. Priešingu atveju, tai yra paneigus tokią galimybę, būtų pažeisti ne tik pareiškėjos, bet ir kitų įmonės kreditorių interesai (susirinkimo nutarimai nebuvo priimti vienbalsiai). Tuo tarpu bankroto administratorės UAB ,,Tytus“ į byla pateikti ir apeliacinio teismo priimti bei išnagrinėti nauji rašytiniai įrodymai (el. laiškų kopijos, kurios, pasak jos, patvirtina faktą, kad pareiškėja el. pašto adresu naudojosi, pranešimus gavo etc.) (CPK 338, 314 straipsniai), šių bei nutarties 22 punkte nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigia (CPK 178 straipsnis). Ketvirta, taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vadovavosi įrodymais, kurių sąsajos su bylą nėra aiškios etc. Pažymėtina, kad teismas tiek pareiškėjos, tiek atsakovės įrodymus išsamiai ištyrė ir juos vertino visų įrodymų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad savo teiginių rašytiniais įrodymais apeliantė nepagrindė, šiuos atskirojo skundo argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai atskleidė šios bylos esmę ir, panaikinęs minėtą kreditorių susirinkimo nutarimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, jį naikinti ar keisti dėl atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo – todėl šis atmetamas kaip nepagrįstas, nenagrinėjant kitų tiek pačios apeliantės, tiek pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis). Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Vadovaujantis CPK 7, 8, 42 straipsnio 5 dalies, 322 straipsnio nuostatomis, atmetamas apeliantės prašymas atidėti šios bylos nagrinėjimą, nes šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose, be kita ko, taip pat ir apeliantės papildomai pateiktame prašyme su naujais rašytiniais įrodymais, išsamiai ir aiškiai pateikta šių asmenų pozicija tiek dėl faktinės, tiek dėl teisinės šios bylos pusių vertinimo.

Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo, nustatė, kad pareiškėja Jungtinės Karalystės įmonė Coral Projects Ltd. pateikė įrodymus, patvirtinančius 120 Eur išlaidas, turėtas dėl teisinės pagalbos (b. l. 132-134). Atsižvelgiant į tai, kad šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų bei 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų 8.11 punkte nurodytų dydžių, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus – pareiškėjos prašymas tenkinamas ir minėtų išlaidų atlyginimas priteisiamas iš apeliantės UAB ,,BrainsNet” (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai Jungtinės Karalystės įmonei Coral Projects Ltd. (j. a. k. 07844018) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BrainsNet“ (j. a. k. 303010974) 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme