- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-01
- Bylos Nr.
- eAN2-85-876/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00815-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Pažeidėjas
- M. S.
- Advokatai
- Andrius Bubulis, Andrius Bublis
- Kategorijos
- 16.11.9Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui (ANK 424 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 30 d. nutarties, kuria netenkintas M. S. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini)) M. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 6 d. 05.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę CITROEN BERLINGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punktą.
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis pateikė skundą, kuris Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartimi netenkintas ir Institucijos 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktas nepakeistas.
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis teikia alternatyvius prašymus: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį ir panaikinti Institucijos nutarimą, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu administracinio nusižengimo teiseną M. S. atžvilgiu nutraukti arba pakeisti Institucijos nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti M. S. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino trauktino administracinėn atsakomybėn asmens kaltės formą ir rūšį, netinkamai įvertino paties nusižengimo aplinkybes. Manytina, kad M. S. inkriminuota veika nebuvo padaryta tyčia, o dėl sąžiningo suklydimo, tačiau šios aplinkybės teismo nebuvo tinkamai įvertintos nustatinėjant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą Nr. 2AT-33-976/2024 pažymėjo, kad in dubio pro reo principas negali būti aiškinamas atsietai nuo teismo pareigos išsamiai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Taigi, prieš nuspręsdamas, jog dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių liko abejonių, teismas turi dėti protingas pastangas šioms abejonėms pašalinti ir neturi vengti aktyvaus vaidmens procese.
3.2. Nors Institucija, nustačiusi, kad automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padarytas ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl 2023 m. lapkričio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, reikalaujant pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį, o 2023 m. lapkričio 15 d. M. S. nurodė, kad automobilį vairavo jis, dėl ko 2023 m. lapkričio 25 d. buvo surašytas minėtas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir išsiųstas M. S. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodė, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gavo pranešimų apie jam paskirtą baudą už administracinį nusižengimą, ją susimokėjo 2023 m. lapkričio 28 d. Skunde apygardos teismui teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai įvertino tai, jog M. S. su Institucija komunikavo kitu elektroniniu paštu, t. y. (duomenys neskelbtini) (savo pagrindiniu elektroniniu paštu), dėl ko jis ir tikėjosi toliau gauti Institucijos procesinius dokumentus būtent šiuo elektroniniu paštu.
3.3. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba vairavo transporto priemonę, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, šiame straipsnyje nėra nurodyta kaltės forma, kuria padaromas šis administracinis nusižengimas, tačiau teismų praktika parodo, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik asmeniui veikiant tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu vairavus transporto priemonę neturint tam teisės, privaloma įrodyti, kad šiuos veiksmus jis atliko suvokdamas, kad to daryti jis neturi teisės. Akivaizdu, kad pirmos instancijos teismo išvada, kad M. S. teiginiai yra gynybinė versija ir jais negalima tikėti yra tik prielaida, nes M. S. tyčia nebuvo patikimai pagrįsta, nebuvo pašalinti byloje esantys prieštaravimai ir abejonės, dėl ko buvo pažeisti minėtieji nekaltumo prezumpcijos, bei in dubio pro reo principai. Taip pat būtina atkreipti dėmesį ir įvertinti tai, kad M. S. neturėdamas teisinio išsilavinimo, gavęs pranešimą iš VMI, kuriame nieko nebuvo minima apie teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, bei sumokėjęs jam paskirtą baudą, neturėjo pagrindo manyti, kad už padarytą administracinį nusižengimą jam paskirta ir administracinio poveikio priemonė. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad teisės aktai nenumato VMI pranešti apie kitas asmeniui skirtas nuobaudas ar administracinio poveikio priemones, įprastai asmuo gavęs pranešimą iš VMI apie jam paskirtą baudą, administracinio nusižengimo bylos faktinių duomenų prisijungęs prie VMI sistemos nemato, taigi M. S. atveju nėra jokių duomenų, kad VMI būtų pranešusi apie teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą ar apie tai jis būtų sužinojęs laiku kitu būdu, t. y. gavęs Institucijos pranešimą.
Šalies argumentai
3.4. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu, kad administracinio nusižengimo protokolas ir nurodymas M. S. buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu, kuris buvo gautas vadovaujantis ANK 573 straipsnyje numatytais kriterijais, t. y. elektroninio pašto adresas buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų), ir tai, kad, kaip jau minėta, jog M. S. pripažįsta tai, kad tuo pačiu elektroninio pašto adresu gavo VMI pranešimą apie gautą baudą, yra pagrindas manyti, kad jis gavo ir susipažino su jam administraciniu nurodymu paskirtu teisės vairuoti atėmimu. Remiantis tik šiomis aplinkybėmis ir faktais negalima daryti išvados, kad M. S. minėtu elektroninio pašto adresu gavo administracinį nurodymą, nes jis nuo pat tyrimo pradžios, nuosekliai tvirtino, kad protokolo su nurodymu negavo nei elektroniniu paštu, nei jokiu kitu būdu. Tik ta aplinkybė, kad M. S. tuo pačiu elektroniniu paštu gavo VMI laišką apie jam paskirtą baudą, kurią jis sumokėjo, nepatvirtina, kad jam buvo žinoma ir apie teisės vairuoti atėmimą. Byloje nebuvo paneigta tai, kad M. S. administracinio nusižengimo protokolo ir nurodymo negavo ir nebuvo įrodyta tai, kad Institucija tinkamai įvykdė pareigą pranešti asmeniui apie jam skirtą administracinio poveikio priemonę. Tik tai, kad dokumentas buvo išsiųstas elektroniniu paštu jokiu būdu negali patvirtinti šio dokumento gavimo fakto, tai patvirtinta ir suformuota teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20- 719/2024.
3.5. Apelianto vertinimu, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Institucijos siųstus procesinius dokumentus gavo ir jo turinys jam buvo aiškus ir žinomas. Pažymėtina, kad vien žyma apie dokumento išsiuntimą dar nepatvirtina paties išsiuntimo, o tuo labiau jo gavimo fakto (analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).
3.6. Skunde aukštesnės instancijos teismui teigiama, kad būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų M. S. padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris esamoje situacijoje akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis, o tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pritaikius draudimą vairuoti transporto priemones, dėl to galimai jam kilsiantys neigiami padariniai bus neproporcingi jo padarytam administraciniam nusižengimui ir tokiu būdu bus pasiektas tik vienintelis administracinės nuobaudos skyrimo tikslas - nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde paminėtas aplinkybes, bei į tai, kad M. S. 2024 m. rugpjūčio 6 d. sužinojęs, kad jam 2023 m. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones bei pasikonsultavęs su Institucijos bei AB „Regitra“ atstovais, ką tokiu atveju turėtų daryti nedelsdamas, tą pačią dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 6 d., kreipėsi į vairavimo mokyklą, kad tinkamai įvykdytų prievolę ir baigtų papildomus vairuotojų mokymus. 2024 m. rugpjūčio 12 d. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą ir jam buvo išduota pažyma ir tuo pagrindu 2024 m. rugpjūčio 16 d. M. S. kreipėsi į AB „Regitra“, kad jam būtų grąžinta teisė vairuoti transporto priemones. Todėl skundo autoriaus įsitikinimu, apylinkės teismo skundžiamos nutarties padarytos išvados prieštarauja protingumo kriterijui.
3.7. Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, jo paties kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą, tai, jog asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi, įvertinus kitus išdėstytus argumentus ir tai, kad nusižengimas duotuoju atveju daugiau formalus, aplinkybę, kad ne tik pažeidėjas, bet ir jo šeima patirs didelius nepatogumus, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. S. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninus jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, neskiriant straipsnio sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą Institucijos vyriausiasis tyrėjas Tomas Pileckas nurodė, jog apeliaciniame skunde pateikti argumentai išnagrinėti ir aptarti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartyje, todėl Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bublio apeliacinis skundas netenkinamas
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria M. S. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundas netenkintas, yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti nėra jokio pagrindo.
Dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo
6. ANK 424 straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas vairavo transporto priemones neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba vairavo transporto priemonę, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
7. Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, Institucijos 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini)) M. S. nubaustas už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. 05.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę CITROEN BERLINGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis skunde aukštesnės instancijos teismui teigia, jog jo atstovaujamasis nežinojo, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones.
8. Iš administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad M. S. 2023 m. gegužės 19 d. 15.39 val. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, o būtent, vairuojant transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 69 km/val., važiavo 119 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Administracinės teisės pažeidėjo vairuotas automobilis CITROEN BERLINGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl Institucija 2023 m. lapkričio 8 d. minėtai įmonei elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo reikalaujant pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį. 2023 m. lapkričio 15 d. M. S. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) Institucijai nurodė, jog 2023 m. gegužės 19 d. 15.39 val. jis naudojosi automobiliu CITROEN BERLINGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 25 d. buvo surašytas minėtas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir išsiųstas M. S. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis nurodė, kad M. S. iš VMI elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gavo pranešimų apie jam paskirtą baudą už administracinį nusižengimą, ją susimokėjo 2023 m. lapkričio 28 d., o Institucijos 2023 m. lapkričio 25 d. siųsto administracinio nusižengimo protokolo, kuriame nurodyta, jog jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisė vairuoti transporto priemones 1 mėn., negavo, kadangi M. S. pagrindinis elektroninis paštas, kuriuo jis naudojasi yra (duomenys neskelbtini). Įvertinus aukščiau aptartą, aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudojamo elektroninio pašto adreso ir pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog tai laikytina gynybine pozicija. Atkreiptinas dėmesys, jog iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo patrulio K. B. 2024 m. rugpjūčio 6 d. 05.13 val. administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog protokolo skiltyje „Kontaktiniai duomenys (telefono Nr., elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresas) nurodytas mobilaus telefono numeris bei elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo protokolas pasirašytas paties M. S.. Darytina išvada, jog asmuo, susipažinęs su administracinio nusižengimo protokolu ir pastebėjęs klaidingai nurodytus kontaktinius duomenis, būtų jo nepasirašęs ir/arba pateikęs pastabas. Tame pačiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog 2024 m. rugpjūčio 16 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) Institucijai elektroniniu paštu pateikė pasiaiškinimą su priedais prašydamas neskirti jam administracinio poveikio priemonės. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog iš aukščiau aptarto akivaizdu, jog administracinės teisės pažeidėjas priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde reguliariai naudojasi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), t. y. tiek iš VMI gavo pranešimą apie paskirtą baudą, tiek pats Institucijai siuntė paaiškinimą, o taip pat elektroninio pašto teisingumą patvirtino ir pasirašydamas 2024 m. rugpjūčio 6 d. 05.13 val. administracinio nusižengimo protokolą. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo patrulio K. B. 2024 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniame pranešime fiksuota, jog įvykio dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 6 d. M. S. vairuojamas automobilis sustabdytas buvo dėl to, jog vairuodamas M. S. atrodė susijaudinęs, vengė akių kontakto, o sustabdytas policijos pareigūnų nurodė turintis vairuotojo pažymėjimą.
9. M. S. atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis skunde apygardos teismui taip pat pažymi, jog jo atstovaujamasis 2024 m. rugpjūčio 6 d. sužinojęs, kad jam 2023 m. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2024 m. rugpjūčio 6 d., kreipėsi į vairavimo mokyklą, kad tinkamai įvykdytų prievolę ir baigtų papildomus vairuotojų mokymus. 2024 m. rugpjūčio 12 d. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą ir jam buvo išduota pažyma ir tuo pagrindu 2024 m. rugpjūčio 16 d. M. S. kreipėsi į AB „Regitra“, kad jam būtų grąžinta teisė vairuoti transporto priemones. Atkreiptinas dėmesys, jog nei administracinės teisės pažeidėjas, nei jo atstovas šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė, o taip pat apygardos teismas pažymi, jog nurodyti veiksmai atlikti jau padarius nagrinėjamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.
10. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Tuo tarpu Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, pateikia AB „Regitra“ prašymą grąžinti teisę vairuoti. Pagal Aprašo 10 punktą, asmenys, iš kurių teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už KET pažeidimus, turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą. Aprašo 14 punkte be kita ko įtvirtinta, kad teisė vairuoti asmeniui grąžinama, jei pasibaigė teisės vairuoti atėmimo terminas, pateikti Aprašo 9 punkte nurodyti dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, pabaigtas papildomas vairuotojų mokymas (Aprašo 10 punkte nustatytu atveju).
11. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto skundą dalyje dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo M. S. atžvilgiu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nes šiuo atveju buvo teisingai nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
12. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be kita ko, tiek baudos dydis, tiek specialiosios teisės atėmimo trukmė bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatomi atitinkamai pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį ir administracinio poveikio priemonės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2, 3, 4 dalys).
13. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
15. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.
16. Nors skunde M. S. atstovas akcentuoja, jog jos atstovaujamojo padarytas administracinis nusižengimas, o būtent nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, niekam nesukėlė žalos, taip pat niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ar kaltės, nes nesukėlimas sunkių padarinių nesudaro pagrindo švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės. Priešingai, asmeniui turi būti paskirta tinkamo laikotarpio administracinio poveikio priemonė, kad kiti eismo dalyviai būtų apsaugoti nuo sunkių padarinių. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog įvertinus administracinių nusižengimų registro 2024 m. rugsėjo 10 d. išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, aptariamų padarytų administracinių nusižengimų negalima vertinti kaip atsitiktinių. Kaip matyti iš aukščiau įvardinto išrašo, ankščiau ne vieną kartą baustas administracine tvarka, ne vieną kartą leistino nustatyto greičio viršijimas, transporto priemonės vairavimas naudojantis mobiliojo ryšio telefonu. Aptarti duomenys rodo, jog nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sumoka jam paskirtas baudas, tačiau jis yra linkęs daryti administracinius nusižengimus.
17. Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš M. S. Institucijai teikto paaiškinimo matyti, jog specialiosios teisės turėjimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui būtinas darbui ir šeimos poreikiams aprūpinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra reikalinga darbiniams ir šeimos poreikiams tenkinti, turėtų pats būti suinteresuotas nedaryti pažeidimų, kurie galėtų lemti šios teisės netekimą, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo elgiasi priešingai – sistemingai daro KET pažeidimus, taigi privalo prisiimti savo paties elgesio pasekmes. Taip pat ir pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbinėje ir asmeninėje veikloje nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Darydamas pažeidimą, M. S. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, o dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar kitų asmenų (pvz. jo šeimos narių, darbinį ir pan.) interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Taigi, šiuo atveju nenustačius jokių papildomų aplinkybių, kurių skundžiamoje nutartyje dar nebuvo aptaręs pirmosios instancijos teismas, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė), nei išskirtinai teigiamo M. S. asmenybės charakterizavimo ar kitų ypatingų aplinkybių, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės skyrimo termino ar jos visiškai neskirti nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą įstatymui tiek pačiam apeliantui, tiek visuomenei. Taigi taikant prevencines priemones ir asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau vis tik iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Skiriamos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės turi atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus. Nusižengimą M. S. padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram įstatymo numatytam terminui, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir M. S. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.