Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-02-26 · Civilinė byla Nr. e2-763-936/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-26
Bylos Nr.
e2-763-936/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15655-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Urmila Valiukienė
Ieškovas
D. M. T.
Atsakovas
Swedbank P
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-763-936/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15655-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. T. ieškinį atsakovei Swedbank P&C Insurance AS, veikiančiai per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1845,59 Eur draudimo išmoką, 378,50 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra transporto priemonės BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Šia transporto priemone ieškovė leidžia naudotis savo anūkui M. K.. Ieškovė su atsakove 2016-03-31 sudarė transporto priemonės draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. duomenys neskelbtini) dėl automobilio draudimo. 2016-04-08 įvyko draudiminis įvykis (žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), apie kurį buvo pranešta atsakovei. Tarp šalių vyko susirašinėjimas. Nors susirašinėjimuose atsakovės minėtas ikiteisminis tyrimas pagal AB Lietuvos draudimo pareiškimą M. K. atžvilgiu buvo nutrauktas prokuroro 2019-03-27 nutarimu, tačiau draudikas apie priimtą sprendimą ieškovės neinformavo ir tik 2019-05-08 ieškovei išmokėjo dalį – 280,30 Eur, draudimo išmokos. 2016-09-21 įvyko kitas draudiminis įvykis (žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie įvykį atsakovei taip pat buvo pranešta, tarp šalių vyko susirašinėjimas. Dėl šio įvykio iš atsakovės 2019-05-08 buvo gautas 542,53 Eur bankinis pavedimas (žalos Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovės teigimu, atsakovė liko nesumokėjusi ieškovei 1845,59 Eur draudimo išmokos.

Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės įgaliotinio M. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariant neteisėtus veiksmus – sukčiavimą bandant gauti draudimo išmokas. Dėl šios priežasties atsakovė turėjo teisę sustabdyti žalos bylos administravimą iki tol, kol bus nustatyta, ar M. K. neatliko neteisėtų veiksmų. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, atsakovė sumokėjo draudimo išmoką.

2020-02-12 nutartimi priimtas ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinės bylos dalis dėl 1845,59 Eur draudimo išmokos bei 53,35 Eur palūkanų priteisimo nutraukta.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovei patenkinus pagrindinį reikalavimą dėl 1845,59 Eur draudimo išmokos priteisimo bei atlyginus dalį prašomų priteisti palūkanų, ieškovė prašo patenkinti likusius ieškinius reikalavimus – priteisti iš atsakovės 325,15 Eur palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė jos pačios pripažinto dydžio draudimo išmokas turėjo išmokėti draudimo įstatyme nustatytais terminais. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas, kurį savo procesiniuose dokumentuose mini atsakovė, nėra susijęs su šia byla. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad ji inicijavo ikiteisminį tyrimą, tirdama būtent ginčo žalas. Ikiteisminiai tyrimai buvo inicijuoti nepagrįstai. Atsakovė pirmiausia turėjo įvykdyti savo prievolę, o nustačiusi neteisėtas veikas, reikalauti nuostolių atlyginimo. Ieškovės teigimu, atsakovė taip pat turi sumokėti procesines palūkanas bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė, nesutikdama su reikalavimais dėl 325,15 Eur palūkanų, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teigia, kad teisę stabdyti draudimo išmokos mokėjimą suteikia paties ikiteisminio tyrimo, kurio metu gali būti nustatytos draudžiamojo įvykio tyrimui reikšmingos aplinkybės, atlikimo faktas. Ši teisė atsiranda nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminis tyrimas yra atliekamas pagal draudiko pranešimą, ar pagal nukentėjusiojo asmens pranešimą, ar pačios ikiteisminio tyrimo institucijos iniciatyva. Tuo atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo metu būtų buvę nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-02-25 iki 2016-09-21 M. K., veikdamas su kitais asmenimis, inscenizavo naudojamų transporto priemonių, įskaitant ir automobilį BMW X5, avarijas ir kitus apgadinimus bei apie nebūtus įvykius pranešė draudimo bendrovėms, pagrindo mokėti draudimo išmoką nebūtų. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė teiginių, kad atsakovei prievolė sumokėti papildomas draudimo išmokas atsirado 2016-05-21 ir 2016-09-23. Atmetus reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, turi būti atmestas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų. Atsakovė sutinka, kad ieškovei būtų atlyginta 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų bei dalis žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos turėtų būti apskaičiuojamos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas taip pat turėtų atsižvelgti į šalių elgesį proceso metu. Atsakovei patenkinus dalį ieškinio reikalavimų, ieškovė toliau nepagrįstai palaikė likusius reikalavimus. Be to, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės. Ieškovės advokatė panašaus pobūdžio teisines paslaugas ieškovei teikia nuolat, todėl advokatės darbo laiko sąnaudos turi mažėti. Pažymėjo ir tai, kad kitoje civilinėje byloje dėl to paties automobilio ir tos pačios draudimo sutarties vykdymo, kurioje ieškovę atstovavo ta pati advokatė, patirtos išlaidos buvo mažesnės.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 str. 1 d., 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-03-31 ieškovė ir atsakovė sudarė turto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

2016-04-08 ir 2016-09-21 įvyko draudžiamieji įvykiai (žalos bylų Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl draudžiamųjų įvykių, susijusių su transporto priemone BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2019-03-21 nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. atžvilgiu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., padarymo. Minėtas tyrimas atliktas pagal „Swedbank P&C Insurance AS“ bei kitų draudikų pareiškimuose nurodytas aplinkybes dėl sistemingai iš tų pačių asmenų gaunamų galimai melagingų pranešimų apie draudiminius įvykius. Nutarime nurodyta, kad V. K., be kita ko, įtariamas tuo, kad jis, veikdamas su sūnumi M. K., laikotarpiu nuo 2016-02-25 iki 2016-09-21 inscenizavo M. K. naudojamų transporto priemonių BMW X5, valstybinis Nr. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų transporto priemonių vagystes, avarijas ir kitus apgadinimus ir apie nebūtus įvykius pranešė draudimo bendrovėms.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2019-03-27 nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. atžvilgiu dėl dalies jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. M. K. be kita ko buvo įtariamas tuo, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti draudimo bendrovėms priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2016-02-25 iki 2016-09-21 inscenizavo transporto priemonių, įskaitant transporto priemonę BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vagystes, avarijas ir kitus apgadinimus ir apie nebūtus įvykius pranešė draudimo bendrovei „Swedbank P&C Insurance AS“ ir kitoms draudimo įmonėms.

Paaiškėjus ikiteisminių tyrimų rezultatams, atsakovė dėl draudžiamųjų įvykių ieškovei 2019-05-08 išmokėjo 260,30 Eur (žalos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 542,23 Eur (žalos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2019-12-05, atsakovė ieškovei pervedė 725,62 Eur sumą (mokėjimo paskirtis – žalos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tą pačią dieną pervedė 1173,32 Eur sumą (mokėjimo paskirtis – žalos Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 725,62 Eur sumą sudaro 672,27 Eur draudimo išmoka ir 53,35 Eur palūkanos, paskaičiuotos nuo 1845,59 Eur sumos už laikotarpį nuo pradinės draudimo išmokos sumokėjimo dienos (2019-05-08) iki papildomos draudimo išmokos sumokėjimo dienos (2019-12-05), taikant 5 proc. metinę palūkanų normą.

Aptariamu atveju bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovei patenkinus ieškinio reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo bei sumokėjus dalį palūkanų (53,35 Eur), paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019-05-08 iki 2019-12-05, byloje sprendžiama dėl ieškovės reikalavimo priteisti 325,15 Eur palūkanas pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 str. nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymo) 2 str. 33 d. draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma (Draudimo įstatymo 2 str. 19 d.).

Pagal Draudimo įstatymo 98 str. 2 dalį draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas; draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį.

Pagal Draudimo įstatymo 98 str. 3 d. 1-2 punktus draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.

Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 001 8.1.4 punkte nustatyta, kad draudikas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka naudoti draudėjo, su draudėju susijusių asmenų ir (ar) naudos gavėjų pateiktus duomenis ir (ar) gauti papildomos informacijos iš registrų, bankų, teisėsaugos, teisėtvarkos institucijų ir kitų asmenų, tiriant draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu įvykusius draudžiamuosius įvykius ir nustatant draudimo išmokos dydį.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, bei tai, jog ikiteisminio tyrimo rezultatas turi esminės reikšmės atsakovės kaip draudikės sprendimui dėl draudimo išmokos (ne)mokėjimo priimti, laikytina, jog tokiu atveju atsakovės delsimas priimti atitinkamą sprendimą dėl draudimo išmokos (ne)mokėjimo buvo iš esmės nulemtas atsakovės kaip draudikės siekio išsiaiškinti visas aplinkybes dėl įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju bei atitinkamai toks atsakovės elgesys laikytinas tinkamu bei atitinkančiu pirmiau aptartas įstatymo nuostatas.

Šiuo atveju ikiteisminiai tyrimai dėl įvykių, susijusių su žalomis Nr. (duomenys neskelbtini), baigti 2019-03-21 ir 2019-03-27. Atsakovė nurodė, kad apie jų pabaigą sužinojo vėliau ir, nepraleidusi 30 dienų termino nuo visos informacijos, reikšmingos nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį, 2019-05-08 išmokėjo draudimo išmokas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovė, draudimo išmokas sumokėjusi 2019-05-08, nepraleido termino šioms išmokoms sumokėti. Todėl darytina išvada, kad atsakovė neturi prievolės mokėti ieškovei palūkanų, kurias ši paskaičiavo už laikotarpį iki 2019-05-08.

Netenkinus ieškovės reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jau nurodyta, kad pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1845,59 Eur draudimo išmoką ir 378,50 Eur palūkanas, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš dalies patenkino ieškinio reikalavimus, t. y. sumokėjo 1845,59 Eur draudimo išmoką ir 53,35 Eur palūkanų, teismas šią bylos dalį 2020-02-12 nutartimi nutraukė. Taigi nurodyta bylos dalis buvo užbaigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 str. 1 d., kuria vadovaujantis teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014; 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).

Šios teisės normos kontekste bylos šalių procesinis elgesys, visų pirma, turi būti vertinamas sąžiningumo aspektu, nustatant kurios iš bylos šalių valia buvo baigtas bylos nagrinėjimas, taip pat nustatant, ar bylos šalies valios inicijuoti proceso pabaigą nenulėmė kitos bylos šalies elgesys ir pan. Aptariamu atveju dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą lėmė ne nesąžiningi ieškovės veiksmai ar nepagrįstai pareikšti reikalavimai, bet atsakovės elgesys, pasireiškęs geranorišku dalies ieškinio reikalavimų patenkinimu. Tokiu atveju ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų dėl 1845,59 Eur draudimo išmokos ir 53,35 Eur palūkanų priteisimo ir teismui šią bylos dalį nutraukus, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikytina, kad dėl nutrauktos bylos dalies yra priimtas ieškovei palankus sprendimas.

Apibendrinant, tai kas išdėstyta, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme laikytina, kad šioje byloje buvo patenkinta 85,38 proc. ieškinio reikalavimų (1898,84 Eur x 100 proc. / 2224,09 Eur).

Ieškovė į bylą pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 50 Eur žyminis mokestis, 2520 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (945 Eur konsultavimas, ieškinio parengimas bei pateikimas teismui, 420 Eur dubliko parengimas ir pateikimas teismui, 140 Eur pasiruošimas 2019-11-11 teismo posėdžiui, 210 Eur konsultacija bei atstovavimas 2019-11-11 teismo posėdyje, 105 Eur paklausimo ekspertui parengimas, pateikimas, prašymo teismui dėl ekspertizės skyrimo parengimas bei pateikimas teismui, 700 Eur susipažinimas su procesiniais dokumentais, konsultavimas, pareiškimų ir prašymų rengimas), 100 Eur išlaidos, sumokėtos turto vertintojui už transporto priemonės vertinimą.

Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 str. 2 d., Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, advokato galimas darbo ir laiko sąnaudas.

Atsakovės nuomone, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, nes ieškovės advokatė panašaus pobūdžio teisines paslaugas ieškovei teikia nuolat, todėl advokatės darbo laiko sąnaudos turi mažėti. Sutikti su šiais atsakovės argumentais nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ne tik neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų dydžių, tačiau net kelis kartus yra mažesnės už rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius. Vien tai, kad ieškovė tos pačios advokatės teisinėmis paslaugomis naudojasi ne pirmą kartą, savaime neteikia pakankamo pagrindo mažinti ieškovei priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad advokatė turi reikiamas žinias ir kompetenciją šio tipo byloms, nereiškia, kad ji neturi teisės gauti adekvatų atlyginimą už suteikiamas intelektines paslaugas, ir kad šios išlaidos neturi būti priteisiamos iš priešingos šalies. Įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, būtinybę išanalizuoti šio ginčo faktinę medžiagą, nepaisant to, kad ginčas kilo iš tos pačios sutarties, advokatės patirtas darbo ir laiko sąnaudas, byloje pateiktų procesinių dokumentų kiekį ir apimtį, darytina išvada, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai yra pagrįstos, protingo dydžio, todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, atlygintinos visa apimtimi, priteisiant ieškovei iš atsakovės iš viso 2236,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (2620 Eur x 85,38 proc.) (CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1 p.).

2020-02-12 nutartimi, kuria priimtas ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų ir dalis bylos nutraukta, ieškovei grąžinta 75 proc. žyminio mokesčio – 32 Eur. Likusi 25 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinio dalį, dėl kurios byla buvo nutraukta, t. y. 11 Eur (43 Eur – 32 Eur) ieškovei priteistina iš atsakovės.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 269–270, 279, 307 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei D. M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Swedbank P&C Insurance AS, juridinio asmens kodas 11268249, 2247,96 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Urmila Valiukienė