Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos komanditinės ūkinės bendrijos „Diamona Baltic Development Polocko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjos komanditinės ūkinės bendrijos „Diamona Baltic Development Polocko“ skundo dėl notaro E. N. veiksmų, suinteresuoti asmenys notaras E. N., „Estateguru Tagatisagent OÜ“, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro E. N. veiksmų, prašydama: 1) įpareigoti notarą pateikti vykdomųjų įrašų Nr. 4431, Nr. 4434, Nr. 5779 ir Nr. 5776 kopijas su visais priedais, t. y. su hipotekos kreditoriaus pateiktais dokumentais, kuriais remdamasis notaras išdavė minėtus vykdomuosius įrašus; 2) įpareigoti notarą pateikti registruotų siuntų numerius ir įteikimo įrodymus, kuriais, kaip teigiama, buvo informuota pareiškėja apie ketinimą išduoti ir apie faktiškai išduotus vykdomuosius įrašus; 3) įpareigoti notarą pateikti pareiškėjai rašytinius paaiškinimus, kokiais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir kokiais dokumentais jis rėmėsi, įformindamas hipotekos sutartis ir vėliau išduodamas vykdomuosius įrašus ne faktiniam kreditoriui, o finansų tarpininko „Estateguru Tagatisagent OÜ“ naudai; 4) įpareigoti notarą nurodyti, kokie dokumentai, patvirtinantys minėto subjekto („Estateguru Tagatisagent OÜ“) teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, buvo pateikti notarui hipotekos sandorių įforminimo metu, ir pateikti šių dokumentų kopijas; 5) panaikinti neteisėtai išduotus vykdomuosius įrašus, išduotus „Estateguru Tagatisagent OÜ“ naudai, būtent – vykdomuosius įrašus Nr. 4431, Nr. 4434, Nr. 5779, Nr. 5776.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad notaras, išduodamas minėtus vykdomuosius įrašus, pažeidė Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas: nepateikė skolininkei (pareiškėjai) informacijos apie kreditoriaus prašymą išduoti vykdomuosius įrašus; nesuteikė galimybės pateikti įrodymus apie prievolės nebuvimą ar jos pasibaigimą; vykdomuosiuose įrašuose nurodė neteisingas datas; išdavė kelis vykdomuosius įrašus dėl to paties tariamo reikalavimo, taip sudubliuodamas neegzistuojančią prievolę. Dėl šių vykdomųjų įrašų pagrindu nurodytos prievolės ir hipotekos sutarčių teisėtumo Kauno apygardos teisme yra pradėta civilinė byla; nagrinėjamas ieškinio teismingumo klausimas, ar byla turi būti nagrinėjama Lietuvoje, ar Estijoje, kadangi ieškinys pareikštas dėl hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Ieškinys grindžiamas tuo, kad „Estateguru Tagatisagent“ OÜ nėra hipotekos kreditorius, nes tarp jo ir pareiškėjos nėra sudaryta kredito sutartis. Notaras, gavęs pareiškėjos reikalavimą, į pareiškėjos prašymą tinkamai nereagavo ir reikalaujamų dokumentų nepateikė. Notaras veikė neteisėtai, nevykdė savo pareigų, pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, jo neveikimas sudaro pagrindą konstatuoti notaro veiklos pažeidimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų ir grąžinti pareiškėjai 57 Eur žyminio mokesčio; išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka.

4. Teismas nustatė, kad skundžiami vykdomieji įrašai Nr. 4431 ir Nr. 4434 buvo priimti 2025 m. liepos 23 d., pareiškėjos skundas teismui paduotas 2025 m. lapkričio 16 d., dėl to akivaizdu, kad naikinamasis 90 dienų terminas yra suėjęs, pareiškėjos skundas teismui paduotas 27 dienomis praleidus šį terminą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnis), ir tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti skundo dėl notaro veiksmų dalį, susijusią su reikalavimais dėl vykdomųjų įrašų Nr. 4431 ir Nr. 4434.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėja skundu prašo panaikinti vykdomuosius įrašus Nr. 5779 ir Nr. 5776, o skundą grindžia tuo, jog notaras sistemingai išduoda vykdomuosius įrašus skirtingomis datomis, neinformuodamas pareiškėjos (skolininkės) apie jų išdavimą. Teismo vertinimu, iš pareiškėjos skundo matyti, kad pareiškėja skundžia ne notaro veiksmus dėl kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims, o iš esmės kelia ginčą, jog suinteresuotas asmuo užsienio bendrovė „Estateguru Tagatisagent OÜ“ apskritai nėra pareiškėjos kreditorė, ir dėl to vykdomieji įrašai išduoti neteisėtai, t. y. nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas tarp hipotekos kreditorės ir skolininko. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑328/2014), pažymėta, kad tokie ginčai yra sprendžiami ginčo teisenos tvarka.

6. Teismo vertinimu, kiti pareiškėjos prašymai įpareigoti notarą pateikti dokumentus, paaiškinimus ir duomenis negali būti laikomi savarankiškais skundo reikalavimais, kadangi jie yra susiję su pareiškėjos prašymu panaikinti vykdomuosius įrašus, t. y. yra išvestiniai. Esant šioms aplinkybėms, skundą atsisakyta priimti visa apimtimi kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį visa apimtimi; įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti skundą dėl notaro veiksmų ir neveikimo nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka; atnaujinti terminą paduoti skundą dėl tų notarinių veiksmų, dėl kurių teismas laikė, kad terminas yra praleistas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja apie minėtus veiksmus sužinojo tik iš antstolės ir notaro atsakymo; įpareigoti notarą pateikti prašomus dokumentus ir duomenis; esant reikalui, atskirti reikalavimus pagal teismingumą, suteikiant galimybę atskirai pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1. Notaras, gavęs 2025 m. spalio 27 d. pareiškėjos reikalavimą, kuriuo pareiškėja siūlė panaikinti vykdomuosius įrašus, taip pat prašė pateikti bylai nagrinėti būtinus dokumentus, neišdavė prašomų dokumentų, nepaaiškino prašyme pateiktų aplinkybių, nepateikė oficialaus atsakymo, tik pridėjo lakonišką atsakymą el. laišku. Notaras pažeidė Notariato įstatymą, civilinio ir civilinio proceso nuostatas dėl vykdomųjų raštų išdavimo, vykdymo, hipotekos teisinio reglamentavimo bei akivaizdžiai veikė neteisėtai, neatliko notaro pareigų.

7.2. Teismas neteisėtai pritaikė 90 dienų terminą visiems skundo reikalavimams. CPK 512 straipsnyje numatyto 90 dienų termino pabaigos pasekmės galėtų būti taikomos tik dėl 2025 m. rugpjūčio 11 d. viešajame registre užfiksuotų duomenų, kad išduotas vykdomasis įrašas Nr. 4431 4 000 000 Eur sumos. Tačiau nė vienas pranešimas pareiškėjai nebuvo įteiktas, todėl ji nebuvo informuota nei apie ketinimą išduoti vykdomąjį įrašą, nei apie jo išdavimą. 2025 m. rugsėjo 15 d. notaro biure vėl buvo išduoti du nauji vykdomieji įrašai – Nr. 5779 ir Nr. 5776, kurie taip pat buvo išduoti neinformavus pareiškėjos. Dėl šių įrašų 90 dienų terminas skundui paduoti nėra suėjęs. Be to, visuose dokumentuose, nepaisant jų išdavimo ir įregistravimo viešajame registre, yra esminė datos klaida preambulėje – nurodoma, kad vykdomųjų įrašų surašymo data yra 2005 metai. Reikalavimai Nr. 1–4 nėra susiję su vykdomojo įrašo išdavimu, kaip veiksmu. Jie yra notaro neveikimo (dokumentų nepateikimo) skundai, kurie yra tęstiniai pažeidimai, jų termino pradžia siejama su sužinojimu, kad dokumentai nebus pateikti. Pareiškėja gavo notaro atsakymą, kuriame nurodyta, jog dokumentai nebus teikiami, tai buvo termino pradžia, skundas paduotas per 20 dienų, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti 90 dienų termino šiems reikalavimams, neturėjo pagrindo jų atmesti visa apimtimi.

7.3. Teismas pažeidė CPK 115 straipsnį, nes privalėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą. Net jei dalis reikalavimų teismui pasirodė priskirtini ginčo teisenai, teismas privalėjo: išskirti tuos reikalavimus, kurie yra nagrinėtini ypatingąja teiseną, o dėl kitų išaiškinti kreipimosi tvarką arba pasiūlyti patikslinti. Teismas pasirinko kraštutinę priemonę – atsisakyti priimti visą skundą, nors tokį sprendimą priimti leidžiama taikyti tik tada, kai nėra galimybės taikyti trūkumų šalinimo, skundas iš esmės neatitinka teismingumo. Ši byla priskirta ypatingajai teisenai, tai patvirtina CPK 511–513 straipsniai ir nagrinėjama nutartis.

7.4. Teismas netinkamai identifikavo skundo pobūdį: dalis reikalavimų yra ypatingosios teisenos dalykas. Reikalavimai dėl dokumentų, siuntų registracijos ir įteikimo įrodymų, paaiškinimų, veiklos teisėtumą patvirtinančių dokumentų pateikimo yra klasikiniai skundai dėl notaro neveikimo, kuriuos įstatymas įpareigoja nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka. Skundo dalis dėl dokumentų pateikimo priskirtina ypatingajai teisenai ir yra būtina tam, kad pareiškėja galėtų gintis ginčo teisenos tvarka. Teismas, atsisakydamas nagrinėti šią dalį, užkirto kelią pareiškėjai pasinaudoti teise į teisingą procesą. Apeliantė remiasi CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostata ir kasacinio teismo praktika dėl teismo aktyvumo ypatingosios teisenos bylose. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją.

7.5. Pareiškėja negalėjo gintis ginčo teisenos tvarka dėl to, kad notaras atsisakė pateikti dokumentus. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas negali reikalauti iš asmens inicijuoti ginčo teisenos procesą, jei asmuo neturi jam būtinų dokumentų, kuriuos privalo pateikti notaras. Notaro atsisakymas pateikti dokumentus riboja pareiškėjos teisę parengti ieškinį, panaikina galimybę patikrinti kreditoriaus teisėtą statusą, trukdo pareiškėjai įgyvendinti konstitucinę teisę į teisminę gynybą. Šios aplinkybės teismo nebuvo įvertintos.

7.6. Teismas netinkamai kvalifikavo reikalavimą dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo. Nors vykdomųjų įrašų panaikinimas tikrai gali būti nagrinėjamas ginčo tvarka, tai nepagrindžia atsisakymo nagrinėti kitus reikalavimus ypatingąja teiseną, neatima iš pareiškėjos teisės gauti dokumentus, nepanaikina notaro pareigos pateikti duomenis, susijusius su vykdomųjų įrašų išdavimu. Teismas privalėjo atskirti reikalavimus pagal jų teisinį pobūdį, priimti skundo dalį dėl notaro neveikimo, o dėl panaikinimo išaiškinti kreipimosi tvarką. Atmesti visą skundą neteisėta.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacine tvarka keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl notarinių veiksmų kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka.

10. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu ginčas (klausimas) nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). CPK 511 straipsnio 1 dalis numato, kad CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Notariato įstatymo 41 straipsnyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo, kuris mano, jog atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas ar nepagrįstas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą. CPK įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius notaro veiksmus. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

11. Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015).

12. Apeliantė remiasi argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai pritaikė 90 dienų terminą visiems skundo reikalavimams. Apeliantė akcentuoja tai, kad maksimalus 90 dienų terminas skundui paduoti nėra suėjęs dėl 2025 m. rugsėjo 15 d. išduotų vykdomųjų įrašų Nr. 5779 ir Nr. 5776, o pareiškėjos skundo reikalavimai Nr. 1–4 nėra susiję su vykdomojo įrašo išdavimu, kaip veiksmu, dėl to termino pradžia siejama su sužinojimu, jog dokumentai nebus pateikti.

13. Apeliacinės instancijos teismas, pirma, pažymi tai, kad iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad suėjęs CPK 512 straipsnyje nustatytas naikinamasis 90 dienų terminas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti skundo dėl notaro veiksmų dalį, susijusią su pareiškėjos reikalavimais dėl vykdomųjų įrašų Nr. 4431 ir Nr. 4434. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nurodė savarankiškus motyvus dėl pagrindo atsisakyti priimti kitus pareiškėjos skundo reikalavimus, t. y. tiek dėl pareiškėjos skundo penktojo reikalavimo dalies, susijusios su prašymu panaikinti vykdomuosius įrašus Nr. 5779 ir Nr. 5776, tiek dėl kitų (pirmojo–ketvirtojo) skundo reikalavimų. Taigi apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas naikinamąjį terminą taikė visiems pareiškėjos skundo reikalavimams.

14. Antra, skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Iš kartu su pareiškėjos skundu dėl notaro veiksmų pateiktų dokumentų nustatyta, kad vykdomieji įrašai Nr. 4431 ir Nr. 4434 buvo priimti 2025 m. liepos 23 d. Pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų teismui paduotas 2025 m. lapkričio 16 d. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl paminėtų skundo dėl notaro veiksmų reikalavimų dalies, susijusios su reikalavimais dėl vykdomųjų įrašų Nr. 4431 ir Nr. 4434, yra suėjęs CPK 512 straipsnyje nustatytas naikinamasis 90 dienų terminas, dėl to pagrįstai įvertino, kad yra savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti šią pareiškėjos skundo dalį. Atsižvelgiant į tai, apeliantės nurodomos aplinkybės dėl naikinamojo termino praleidimo priežasčių šiuo atveju nėra reikšmingos.

15. Apeliantė atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo skundo pobūdį. Apeliantė nurodo, kad dalis reikalavimų yra nagrinėtini ypatingosios teisenos tvarka, o būtent – reikalavimai dėl dokumentų, siuntų registracijos ir įteikimo įrodymų, paaiškinimų ir veiklos teisėtumą patvirtinančių dokumentų pateikimo. Apeliantė laikosi pozicijos, kad teismas privalėjo išskirti reikalavimus pagal jų teisinį pobūdį ir priimti skundo dalį dėl notaro neveikimo, o dėl panaikinimo išaiškinti kreipimosi tvarką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, atmeta apeliantės argumentus, siejamus su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo pareiškėjos skundo dėl notaro veiksmų ir jame reiškiamų reikalavimų pobūdį.

16. Notariato įstatymo 26 straipsnyje reglamentuoti notarų atliekami notariniai veiksmai. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 19 punkte numatyta, kad notaras atlieka ir kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus, taigi nurodytas notarinių veiksmų sąrašas nėra baigtinis. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 punktas numato, kad notarai atlieka vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą.

17. Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje reglamentuota vykdomųjų įrašų dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) ir pagal notarine forma patvirtintų sandorių, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, kreditoriaus prašymą atlikimo ir apskundimo tvarka. Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka priklausomai nuo įkeisto objekto – Nekilnojamojo turto registre arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad notaras netikrina kitų, negu nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, duomenų atitikties ir už juos neatsako. Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų atitikties skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka; kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka.

18. Reikšminga pažymėti tai, kad kasacinio teismo praktikoje dėl vykdomąjį įrašą reglamentuojančių normų taikymo nurodyta, kad notaras netikrina (ir nevertina) kreditoriaus pateiktų duomenų atitikties ir neatsako už juos, nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3,4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą dėl jų atitikties viešo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-328/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 27 punktas). Minėtoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad hipotekos kreditoriaus ir skolininko (įkaito davėjo) tarpusavio ginčams taikytina CK 4.194¹ straipsnio 6 dalis, o notarų veiksmai dėl vykdomųjų įrašų teisėtumo gali būti skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta (ypatingosios teisenos) tvarka tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims.

19. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino pareiškėjos skundo dėl notaro veiksmų dalies, siejamos su prašymu panaikinti vykdomuosius įrašus Nr. 5779 ir Nr. 5776, pobūdį. Apeliantė nurodo argumentus, siejamus su netinkamu vykdymu Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje įtvirtintos notaro pareigos prieš išduodant vykdomąjį įrašą informuoti skolininką, išsiunčiant pranešimą ir suteikiant 20 dienų terminą atsakyti. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad nors pareiškėja pažymi procedūrinės tvarkos aspektą, tačiau iš pareiškėjos skundo dėl notaro veiksmų turinio matyti, jog pareiškėja skunde iš esmės remiasi pagrindiniais argumentais, siejamas su tuo, kad kaip hipotekos kreditorė nurodyta įmonė (suinteresuotas asmuo „Estateguru Tagatisagent OÜ“) nėra pareiškėjos kreditorė ir neturi pagrįstos reikalavimo teisės į pareiškėją, todėl jos vardu įregistruota hipoteka, pareiškėjos vertinimu, laikytina neteisėta. Pareiškėjos skunde dėl notaro veiksmų nurodomos aplinkybės iš esmės siejamos su pagrindo, pagal kurį išduoti notaro vykdomieji įrašai Nr. 5779 ir Nr. 5776, teisėtumu ir kreditoriaus bei skolininkės tarpusavio ginču. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad turinio aspektu pareiškėja iš esmės skundžia ne notaro veiksmus dėl kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims, o kelia ginčo klausimą tarp hipotekos kreditorės ir skolininkės. Kaip minėta, nurodyto pobūdžio ginčai yra nagrinėtini ginčo teisenos tvarka (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 4 dalis), o ne skundžiant notaro veiksmus dėl vykdomojo įrašo atlikimo CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka.

20. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina tai, kad apeliantė, nors atskirajame skunde nurodo argumentus, jog dėl 2025 m. rugsėjo 15 d. notaro išduotų vykdomųjų įrašų Nr. 5779 ir Nr. 5776 nėra suėjęs maksimalus 90 dienų terminas skundui paduoti, tačiau iš esmės neginčija aplinkybės, kad vykdomųjų įrašų panaikinimas gali būti nagrinėjamas ginčo tvarka. Be to, pareiškėja skunde dėl notaro veiksmų nurodė, kad dėl išduotų vykdomųjų įrašų pagrindu nurodytos prievolės ir hipotekos sutarčių teisėtumo Kauno apygardos teisme yra pradėta civilinė byla, šiuo metu joje nagrinėjamas ieškinio teismingumo klausimas.

21. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog pareiškėjos skundo dalis, kuria prašoma panaikinti vykdomuosius įrašus Nr. 5779 ir Nr. 5776, nenagrinėtina ypatingosios teisenos tvarka (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 4 dalis). Skundžiama nutartimi pareiškėjai išaiškinta teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 3 dalis).

22. Apeliantė nurodo, kad skundo dėl notaro veiksmų reikalavimai Nr. 1–4 yra nagrinėtini ypatingosios teisenos tvarka. Pareiškėja skunde dėl notaro veiksmų prašė įpareigoti notarą: 1) pateikti vykdomųjų įrašų Nr. 4431, Nr. 4434, Nr. 5779 ir Nr. 5776 kopijas su visais priedais, t. y. su hipotekos kreditoriaus pateiktais dokumentais, kuriais remdamasis notaras išdavė minėtus vykdomuosius įrašus; 2) pateikti registruotų siuntų numerius ir įteikimo įrodymus, kuriais, kaip teigiama, pareiškėja buvo informuota apie ketinimą išduoti ir apie faktiškai išduotus vykdomuosius įrašus; 3) pateikti pareiškėjai rašytinius paaiškinimus, kokiais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir kokiais dokumentais jis rėmėsi įformindamas hipotekos sutartis ir vėliau išduodamas vykdomuosius įrašus ne faktiniam kreditoriui, o finansų tarpininko užsienio bendrovės „Estateguru Tagatisagent OÜ“ naudai; 4) nurodyti, kokie dokumentai, patvirtinantys minėto subjekto („Estateguru Tagatisagent OÜ“) teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, buvo pateikti notarui hipotekos sandorių įforminimo metu, ir pateikti šių dokumentų kopijas.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus dėl pareiškėjos teisės gauti dokumentus ir kad notaras nepateikia prašomų dokumentų, atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė tiek skunde dėl notaro veiksmų, tiek atskirajame skunde akcentuoja, jog dokumentai pareiškėjai reikalingi kitai teisme nagrinėjamai bylai ir skundo dalis dėl dokumentų pateikimo būtina tam, kad pareiškėja galėtų gintis ginčo teisenos tvarka. Taigi pareiškėja savo argumentus sieja su įrodymų rinkimu kitai bylai. Iš pareiškėjos reikalavimų dėl įpareigojimo notarui pateikti paaiškinimus tam tikrais aspektais, matyti, kad pareiškėjos reikalavimai siejami su hipotekos sutarčių įforminimu, įmonės „Estateguru Tagatisagent OÜ“, kuriai išduoti vykdomieji įrašai, statusu. Kaip nurodyta anksčiau, pati pareiškėja nurodė, jog dėl vykdomųjų įrašų pagrindu nurodytos prievolės ir hipotekos sutarčių teisėtumo teisme yra pradėta atskira civilinė byla. Pažymėtina tai, kad civilinės bylos įrodinėjimo procese rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad atsisakydamas nagrinėti likusią skundo dalį pirmosios instancijos teismas užkirto kelią pareiškėjai gintis ginčo teisenos tvarka, atmestini.

24. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad paminėti kiti pareiškėjos skunde suformuluoti prašymai nelaikytini savarankiškais skundo dėl notaro veiksmų reikalavimais. Minėti prašymai yra susiję ne su savarankišku atsisakymu atlikti notarinį veiksmą, o su pareiškėjos skundo dalimi dėl notaro vykdomųjų įrašų atlikimo, t. y. savo esme yra išvestiniai reikalavimai.

25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos skundu dėl notaro veiksmų keliamų reikalavimų pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas visa apimtimi atsisakyti priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, CPK 511 straipsnio 1 dalis, 512 straipsnis, Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą ir pažeidė CPK 115 straipsnį.

26. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos skundo priėmimo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.