Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-09-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-1479-874/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-02
Bylos Nr.
A17.-1479-874/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Pažeidėjas
C. D. R.
Advokatai
Ričardas Ralys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A17.-1479-874/2019Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00098-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 3.1.1.; 18.1.; 21.9.10
ROIK:19104114897(S)ŠIAULIŲ APYLINĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugsėjo 2 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Dariui Burbai,

nukentėjusiajai ir mažamečių nukentėjusiųjų atstovei L. V.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui C. D. R., jos atstovui advokatui Ričardui Raliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo C. D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, 72 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

C. D. R. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2019 m. liepos 26 d. apie 21 val. 40 min. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) esančiame neaptvertame sode, necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais kibo prie savo kaimynės L. V., ją vadindama „kurva“, „debile“, „psichine“, „psichinė ir todėl vaiką pasigimdžiusi psichinį debilą“ ir jos nepilnamečių vaikų H. V. ir M. V., pavadindama jos sūnų „nesveiku debiliuku“, taip pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei neteisėtai trukdė vaikams H. V. ir M. V. naudotis savo teise būti neužgauliotiems, saugioje aplinkoje, tokiais savo veiksmais C. D. R. padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą bei vaikų teisių pažeidimą.

C. D. R. teismo posėdžio metu iš pradžių nepripažino padariusi administracinio nusižengimo protokole nurodytus nusižengimus, tačiau po to paaiškino, kad išsigandusi netikėtai pribėgusio L. V. palaido šuns ir susijaudinusi konflikto metu, galėjo pasakyti negražių žodžių sodo kaimynės L. V. atžvilgiu, nurodė, kad dėl to labai gailisi ir atsiprašė L. V. posėdžių salėje. Nurodė, kad L. V. jos atžvilgiu konflikto metu taip pat pasakė negražių žodžių. Nesutarimai su sodo kaimynais V. vyksta jau antrus metus, kai nepavyko sudaryti jos sodo pirkimo-pardavimo sandorį.

Nukentėjusioji ir mažamečių nukentėjusiųjų atstovė L. V. posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. liepos 26 d. apie 21 val. 40 min. su savo vaikais M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir didelių specialių poreikių turinčiu H. V., gim. (duomenys neskelbtini), buvo sode. Jų palaidas šuo bėgiojo po sodo teritoriją ir prisiartino prie sodo kaimynės C. D. R. Pastaroji ėmė šaukti ant šuns „pasitrauk, aš tave, kurva, užmušiu“. Ji perspėjo C. D. R., kad ši nesikeiktų, nes girdi vaikai, kilo žodinis konfliktas. C. D. R. ją išvadino „psichine“, „debile“, sakė ir jos vaikai debilai. Viską girdėjo vaikai. Ji į tokius žodžius labai jautriai reaguoja, nori apsaugoti nuo žalingos aplinkos neįgalų sūnų. Po įvykio dukra klausinėjo kas atsitiko, sūnus, būdamas sode, vis žiūri į tą pusę ir sako „teta, teta“. Pripažįsta, kad negerai pasielgė neaptvertame sode paleisdama bėgioti šunį, pripažįsta kad dėl šuns tą vakarą ir kilo konfliktas su C. D. R., nors santykiai su pastarąja yra konfliktiniai nuo nepavykusio sodo pirkimo-pardavimo sandorio. Priima C. D. R. atsiprašymą ir nenori, kad pastaroji būtų nubausta, abi gyvena tame pačiame daugiabučiame name tik skirtingose laiptinėse, yra sodo kaimynės, todėl nenori, kad nesutarimai tęstųsi.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas posėdžio metu paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagal nustatytas aplinkybes, tačiau nukentėjusiajai ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui susitaikius, neprieštarauja, kad byla C. D. R. atžvilgiu būtų nutraukta.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kyla už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų. Sprendžiant klausimą, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką. Būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo vieta, t. y. viešoji vieta, ir tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Viešosios vietos apibrėžimas ANK nėra pateikiamas, tad atsižvelgtina į teismų praktikos suformuluotą minėtos sąvokos aiškinimą. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji vieta bendrąja prasme yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šiuo atveju konfliktas tarp šalių įvyko privačioje teritorijoje, kuri neaptverta tvora, todėl institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą konstatavo, kad konfliktas vyko viešoje vietoje. Konflikto metu C. D. R. buvo jai nuosavybės teise priklausančio sodo teritorijoje, o L. V. buvo taip pat savo privačiame sode. Vien ta aplinkybė, kad C. D. R. ir L. V. sodai neaptverti tvora, nesuteikia teisės pašaliniams asmenims laisvai vaikščioti bei patekti į šias teritorijas ir bet kurią akimirką joje atsirasti pašaliniai asmenys taip pat negali. Teismo nuomone būtų nelogiška ir neteisinga visas privačias neaptvertas namų valdas ir sodų teritorijas laikyti viešąja erdve. Be to, tvora gali užstoti tik vaizdą, o ne garsą, tad esant žodiniam konfliktui, tvora nesukliudytų pro šalį einantiems asmenims girdėti privačioje erdvėje vykstantį konfliktą. Asmeniui, būnančiam savo privačioje valdoje, nėra keliami specialūs elgesio reikalavimai, kurie yra privalomi esant viešoje vietoje. Tad šiuo atveju, teismo nuomone, C. D. R. nuosavybės teise priklausančio sodo teritorija negali būti laikoma viešąja vieta. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, viešoji vieta nėra vienintelis būtinasis šio nusižengimo požymis.

C. D. R. neneigė, kad išsigandusi šuns galėjo pasakyti negražių žodžių nukentėjusiosios adresu, tačiau ji neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas. Iš C. D. R. ir L. V. posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad tarp šalių jau metai laiko yra įtempti konfliktiniai santykiai. Šiuo atveju konfliktas kilo dėl nukentėjusiosios palaido šuns, kuris labai išgąsdino C. D. R. ir ją supykdė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog C. D. R. veiksmuose šiuo konkrečiu atveju nėra būtinųjų ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymių – viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimo.

Administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma administraciniu nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. Duomenų, patvirtinančių, kad C. D. R. ir L. V. aiškinantis asmeninius santykius, būtų buvę pažeisti pašalinių asmenų (ne konflikte dalyvavusių asmenų) teisėti interesai, kad būtų buvęs sutrikdytas visuomenės gyvenimo ritmas, byloje nėra. Privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (konfliktas kilo dėl palaido nukentėjusiosios šuns), įvykę ne viešose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, konflikte nedalyvaujančių pašalinių žmonių rimties (tokių duomenų byloje nepateikta, jų nenurodo ir pati nukentėjusioji), negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, byloje surinkti faktiniai duomenys yra nepakankami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens C. D. R. kaltei dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo pagrįsti, todėl egzistuoja pagrindas administracinės teisenos nutraukimui.

Motyvuojamoji dalis

ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. C. D. R. neneigė konflikto metu išsakiusi ją išgąsdinusio šuns atžvilgiu ir šuns savininkės L. V. atžvilgiu negrąžius žodžius. L. V. teigimu, C. D. R. įžeidžiamai kalbėjo ir apie jos didelių specialiųjų poreikių turintį sūnų. L. V. nepilnamečiai vaikai M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. V., gim. (duomenys neskelbtini), konflikto metu buvo sode ir jį girdėjo. Įvykęs konfliktas neabejotinai sukėlė vaikams stresą, buvo pažeista vaikų teisė į ramią ir saugią aplinką. L. V. posėdžio metu parodė, kad po įvykio dukra klausinėjo kas atsitiko, o neįgalus sūnus, būdamas sode, rodo į C. D. R. sodo pusę ir kartoja „teta, teta“. Taigi nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, nes C. D. R. pikti, įžeidžiantys žodžiai konflikto su vaikų motina metu sukėlė nepilnamečiams vaikams M. V. bei H. V. nesaugumo jausmą, padarė neigiamą įtaką vaikų psichinei būklei bei pažeidė jų teises į ramią ir saugią aplinką.

C. D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji iš esmės prisipažino padariusi administracinį nusižengimą (pripažino galėjusi pasakyti administracinio nusižengimo protokole nurodytus žodžius) ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiosios. C. D. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje nėra duomenų, kad C. D. R. anksčiau būtų bausta administracine tvarka. C. D. R. atsiprašė nukentėjusiosios, apgailestauja dėl įvykusio konflikto. Nukentėjusioji ir nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovė L. V. priėmė C. D. R. atsiprašymą, pastarajai pretenzijų nebeturi, nepageidauja, kad C. D. R. būtų nubausta administracine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administ­racinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra tei­sin­ga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griež­ta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis bylose Nr. 2AT-68-507/2015; Nr. 2AT-7-14-303/2017; Nr. 2AT-41-511/2017; Nr. 2AT-51-489/2017; Nr. 2AT-40-489/2018).

Atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti mažesnę baudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta straipsnio sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamai C. D. R. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jai neskirtina administracinė nuobauda. Teismo nuomone jau pats administracinio nusižengimo bylos procesas C. D. R. buvo pakankama nuobauda už neapgalvotus veiksmus. Šiuo atveju, teismo nuomone, pagrindinis tikslas pasiektas, nes C. D. R. ir L. V., kurios yra ne tik sodo kaimynės, bet ir gyvena tame pačiame daugiabučiame name, susitaikė ir susitarė nebegilinti iki šiol ir taip buvusių konfliktinių tarpusavio santykių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalimi, 636, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną C. D. R. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Pripažinti C. D. R. padarius nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, administracinės nuobaudos neskirti.

Nutarimą per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė