Kauno apygardos teismo nutartis

2022-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-715-923/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-10-13Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-12-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-22
Bylos Nr.
1A-715-923/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44019-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė, Indrė Averkienė
Nukentėjusysis
V. B.
Advokatai
Vidmantas Ravinis, Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-715-923/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44019-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.3.1; 2.4.6.1. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorei Inai Zabielienei,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. S. gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. B. atstovo advokato Vidmanto Ravinio apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. S. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos Birutės Sakalauskaitės atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka, 1 (vienerių) metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Skundžiamu nuosprendžiu Valstybinės ligonių kasos ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš Ž. S. priteista 300 Eur neturtinės žalos ir 304,29 Eur turtinės žalos. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nuosprendžiu V. B. naudai iš Ž. S. priteista 1818 Eur išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

V. B. prašymas jo kelionės išlaidas 870,48 Eur pripažinti proceso išlaidomis ir atlyginti iš teismo lėšų atmestas.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės L. B. 2022 m. balandžio 26 d. nutarimu Ž. S. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti automobiliu BMW 5ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki bus atlygintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys ir turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. S. (toliau – Ž. S.) Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį atleistas už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą: 2021 m. gruodžio 19 d. apie 04.00 val., viešoje vietoje – prie naktinio klubo ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. sugriebęs už dešinės rankos žasto jėga ištempė automobilyje ,,Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame P. P., sėdėjusį V. B. (toliau – V. B.), taip padarydamas jam kraujosruvą dešinio žasto srityje, ir tyčia vieną kartą kumščiu sudavė V. B.smūgį į veidą, tuo padarydamas nuketėjusiajam V. B. kiaurinę lūpos žaizdą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. atstovas advokatas Vidmantas Ravinis prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nuosprendį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei proceso išlaidų atlyginimo pakeisti ir iš Ž. S. nukentėjusiajam priteistą 304,29 Eur turtinę žalos sumą padidinti iki 4 060,34 Eur; priteistą 300 Eur neturtinės žalos sumą padidinti iki 24 500 Eur. Iš teismo lėšų atlyginti nukentėjusiajam 870,48 Eur proceso išlaidų. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nukentėjusysis kartu su civiliniu ieškiniu pateikė įrodymus, patvirtinančius jo patirtą turtinę žalą: 734,37 Eur prarastos lėšos dėl atostogų, 30 Eur už sugadintus marškinius, 1 062,43 Eur rando įvertinimas ir 2 233,54 Eur rando šalinimas. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje nukentėjusiajam priteisė tik 30 Eur už sugadintus marškinius ir 274,29 Eur už specialisto apžiūrą (iš viso – 304,29 Eur). Nuosprendis šioje dalyje nepagrįstas ir keistinas.

2.2. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė ir pateikė tai patirtinančius įrodymus, kad nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. vasario 20 d. jis buvo išsinuomojęs 41 nakčiai atostogoms kalnų namelį Šveicarijoje. Nuomos mokesčio suma už bendrą 1 249,51 GPB (atitinkamai 1 506,25 Eur) už 41 naktį. Dėl patirto sužalojimo bei atliekamo ikiteisminio tyrimo nukentėjusysis negalėjo suplanuotu laiku išvykti atostogų, kadangi turėjo vykti pas tyrėją, dėl ko į suplanuotas atostogas išvyko tik 2022 m. sausio 30 d. Nepanaudotų naktų kiekis sudarė 20 naktų, kas atitinkamai sudarė 734,37 Eur sumą, kurią nukentėjusysis ir prašė teismo priteisti kaip patirtą turtinę žąlą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį šioje dalyje atmetė argumentuodamas tuo, kad atostogos buvo užsakytos jau po nusikalstamos veikos įvykdymo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Dėl nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdytų neteisėtų veiksmų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, dėl ko, norėdamas atgauti dvasinę pusiausvyrą, jis užsisakė atostogas su tikslu pailsėti, tačiau atostogos buvo sutrikdytos būtent dėl Ž. S. veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Faktas, kad nukentėjusysis buvo apklaustas 2022 m. sausio 25 d. patvirtina aplinkybę, jog būtent šią dieną jis ir buvo kviečiamas apklausai. Į apklausą jis buvo kviečiamas tyrėjai paskambinus telefonu. V. B. 734,37 Eur žalą patyrė būtent dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, dėl kurios ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl ko buvo sutrikdytas nukentėjusiojo poilsis bei dėl to patirta žala.

2.3. Dėl Ž. S. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė ir 1 062,43 Eur turtinę žalą, susijusią su rando įvertinimu. Ž. S. sudavus smūgį V. B., buvo padaryta viršutinės lūpos kiauryminė žaizda, kuri buvo susiūta, dėl ko liko randas. Nukentėjusysis gyvena Šveicarijoje ir turi tikslą būtent čia darytis rando šalinimo operaciją, todėl dėl rando įvertinimo jis kreipėsi į plastiko chirurgą ((duomenys neskelbtini)), kur buvo atlikta rando apžiūra bei įvertinimas. Dėl to nukentėjusysis patyrė 1 062,43 Eur išlaidų: 788,14 Eur susijusių su kelione ir 274,29 Eur su specialisto apžiūra susijusias išlaidos. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priteisė tik 274,29 Eur, motyvuodamas tuo, kad kvalifikuoto specialisto pagalba gali būti suteikta ir Lietuvoje, dėl ko nebuvo būtina patirti minėtas išlaidas. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, kadangi jis gyvena ir dirba Šveicarijoje, todėl akivaizdu, kad ir gydymą jis nori gauti šioje šalyje. Tam, kad įvertinti rando būklę buvo būtina specialisto apžiūra, todėl nevykti jis negalėjo, dėl ko patirtos kelionės išlaidos turėjo būti priteistos nukentėjusiajam.

2.4. Pirmosios instancijos taip pat netenkino ir nukentėjusiojo reikalavimo priteisti 2 233,54 Eur dėl rando šalinimo. Teismas šioje dalyje nurodė, kad šios išlaidos dar nėra patirtos, randas nėra aiškia matomas, dėl ko, pasak teismo, neatmestina, jog jo pašalinimas gali kainuoti ir mažiau. Teismas nurodė, kad ieškinį atmeta, kartu pažymėdamas, jog nukentėjusysis, realiai patyręs lūpos rando šalinimo išlaidas, turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl jau patirtų išlaidų atlyginimo civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šioje dalyje teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad negalima spręsti, jog iki ieškinio pateikimo, nukentėjusysis negalėjo atlikti plastinės chirurgijos procedūrų. Nukentėjusysis pateikė specialisto (plastikos chirurgo) pažymą, kurioje nurodyta, kad reikalinga palaukti 12 mėnesių, kol randas suminkštės ir tik tada atlikti rando šalinimo procedūrą, dėl ko iki ieškinio padavimo operacija negalėjo būti atlikta, tačiau tuo tikslu buvo pateikti įrodymai apie tai, kiek tokia procedūra kainuos. Apylinkės teismas, nors ir nurodė, kad nukentėjusysis ateityje galės reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka, tačiau ieškinį šioje dalyje atmetė, tokiu būdu užkirsdamas kelią tokio ieškinio reiškimui ateityje.

2.5. Nukentėjusysis taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu. Dėl neteisėtų Ž. S. veiksmų nukentėjusiajam ne tik, kad buvo prakirsta lūpa, padarant kiauryminę žaizdą, tačiau ir pažeisti priekiniai dantys. Nukentėjusysis pateikė įrodymus, kad dėl to jam teko kreiptis į odontologą, kur buvo nustatytas 11 danties nervo tirpimas, rekomenduota naktimis nešioti apsaugines kapas. Gydytoja odontologė nurodė, kad dėl patirtos traumos greičiausiai gali žūti danties nervas, dėl ko bus būtina dantį pašalinti. 2022 m. balandžio 4 d. vizito pas odontologą metu buvo nušlifuotas apatinio priekinio danties paviršius, kad priekinis dantis nesiliestų ir turėtų daugiau ramybės. Dėl šios priežasties V. B. teko iškęsti ne tik fizinį skausmą dėl kiauryminės lūpos žaizdos, jos siuvimo, siūlų šalinimo, tačiau ir skausmus bei nepatogumus dėl pažeistų dantų. Pirmas dvi savaites po sužalojimo nukentėjusysis galėjo valgyti tik pertrintą maistą, kadangi negalėjo kąsti dėl priekinių dantų pažeidimo. Apie mėnesį visą parą dėvėjo dantų kapą, kas sukėlė daug nepatogumų, vėliau dantų kapa pagal odontologo rekomendaciją buvo dėvima naktimis. Apie du mėnesius V. B. negalėjo išsižioti, dėl ko buvo apribotas valgymas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo sutrikdytas jo miegas, įprastinė gyvensena, nukentėjusysis tapo irzlesnis, uždaresnis, jautė didesnį nuovargį, sumažėjo bendravimas su draugais, giminėmis, jis pradėjo vengti masinių susibūrimų, dingo pasitikėjimas žmonėmis. Dėl 2021 m. gruodžio 19 d. įvykdytos nusikalstamos veikos ir patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo sugadintos didžiosios metų šventės (Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos, Naujieji metai). Iki įvykio V. B. buvo pradėjęs draugauti su mergina, tačiau jam patyrus sužalojimus ir tapus uždaresniam bei irzlesniam, jo ir jo merginos santykiai pablogėjo. Nukentėjusysis pergyvena dėl ateityje turėsiančios būti rando šalinimo operacijos, nerimauja, ar pavyks randą pašalinti ir atkurti iki tol buvusį įprastą gyvenimą, kadangi dėl sužalojimų jam atsirado kompleksai, nepasitikėjimas, rando slėpimas. Pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma yra per maža ir neatitinka nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų bei sukeltų nepatogumų.

2.6. Nukentėjusysis į 2022 m. rugpjūčio 10 d. 9.30 val. posėdį atvyko iš savo gyvenamosios vietos Šveicarijoje, kelionės išlaidas sudaro 354,42 Eur kuro išlaidos, 20,27 Eur kelių mokestis ir 60,55 Eur nakvynės išlaidos. Bendrai – 435,24 Eur. Kelionės atstumas sudarė 1941 km, nukentėjusysis vyko automobiliu Citroen C-Crosser. Vidutinė kuro norma 100km/9l. Analogiško dydžio išlaidos patirtos ir grįžtant į nukentėjusiojo gyvenamąją vietą, dėl ko prašoma atlyginti išlaidų suma sudarė 870,48 Eur. Nukentėjusysis pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

3. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prokurorė ir Ž. S. gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo V. B. atstovo advokato Vidmanto Ravinio apeliacinis skundas atmetamas.

4. Įvertinus nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo turinį matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, dėl ko prašoma skundžiamą nuosprendį pakeisti tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos bei proceso išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, gali visiškai ar iš dalies patenkinti pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmesti (BPK 113 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimas patenkinti civilinį ieškinį priimamas tais atvejais, kai remiantis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

6. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš Ž. S. 25 000 Eur neturtinės žalos ir 4 060 Eur turtinės žalos bei išlaidas atstovo pagalbai apmokėti. Nukentėjusysis, grįsdamas patirtos neturtinės žalos dydį, nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis jautė skausmus, vėliau turėjo dėvėti dantų kapą, kas kėlė daug nepatogumų, buvo sutrikdytas jo miegas, pablogėjo jo santykiai su drauge, jis jautė nepatogumus dėl susitikimų su draugais ir giminėmis, kadangi sužalojimai jam padaryti prieš didžiąsias metų šventes, taip pat patyrė gėdą ir pažeminimą, kitus nepatogumus. Grįsdamas prašomos priteisti turtinės žalos dydį V. B. civiliniame ieškinyje nurodė, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro 734,37 Eur prarastos lėšos dėl atostogų, 30 Eur sugadinti marškinėliai, 156,77 Eur lėktuvo bilietai, 297,57 Eur automobilio nuoma, 207,17 Eur automobilio draudimas, 81,94 Eur kuro išlaidos ir Šveicarijos kelių mokestis, 44,69 Eur kelių mokestis, 274,29 Eur gydytojo konsultacija, 2 233,54 Eur rando šalinimas. Taip pat nurodė, kad nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. vasario 20 d. buvo išnuomojęs 41 nakčiai atostogoms kalnų namelį Šveicarijoje. Sumokėta nuomos suma už 41 naktį sudarė bendrą 1 249,51 GBP (atitinkamai 1 506,25 Eur) už 41 naktį. Dėl patirto sužalojimo bei atliekamo ikiteisminio tyrimo negalėjo suplanuotu laiku išvykti atostogoms, kadangi buvo šaukiamas pas tyrėją ir į suplanuotas atostogas išvyko tik 2022 m. sausio 30 d.

Dėl neturtinės žalos

7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl civiliniu ieškiniu prašomos priteisti neturtinės žalos vadovavosi teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju. Nustatant V. B. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes – tyčinis nusikaltimas padarytas po to, kai nukentėjusysis, pats būdamas neblaivus, įsėdo į svetimą automobilį ir atsisakė iš jo išlipti, taip pažeisdamas kitų asmenų privatumą, dėl ko kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas. Apylinkės teismo vertinimu, V. B. nurodomas randas nėra aiškiai matomas, be to, kaip nurodė ir pats nukentėjusysis, gali būti pašalintas. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų neabejotinai patyrė tam tikrą dvasinį sukrėtimą, jam atsirado baimė, nesaugumo jausmas ir kt., tačiau išanalizavęs V. B. padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, patirtus psichologinius išgyvenimus, skausmą, konstatavo, jog kilusios pasekmės nėra susijusios su labai dideliais asmens sveikatos neigiamais pokyčiais, labai rimtų sužalojimų sukėlimu, byloje taip pat nėra duomenų apie galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse). Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka ir nukentėjusiojo atstovo skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, konflikto kilimą įtakojo ir paties nukentėjusiojo veiksmai – jis, būdamas neblaivus, įsėdo į nepažįstamų asmenų automobilį ir reikalavo, kad šie jį parvežtų namo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ž. S. nebuvo rimtos priežasties suduoti smūgį nukentėjusiajam, tačiau neteisėtais jo veiksmais V. B. rimtų sužalojimų padaryta nebuvo. Iš byloje esančios Valstybinės teismo tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvados Nr. G 566/2021 (09) matyti, kad V. B. klinikiniais duomenimis konstatuota kiaurinė lūpos žaizda, taip pat kraujosruvos dešiniojo žasto ir kairio dilbio srityse. V. B. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais ir tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visus kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 80). Kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, teismų praktikoje neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021).

9. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek Ž. S., tiek V. B. vaidmenį konfliktinėje situacijoje, pastarojo patirtus sužalojimus ir dėl jų vėliau kilusias pasekmes, taip pat ir šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, dėl ko pagrįstai nustatė nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą 800 Eur, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad padidinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą iki 24 500 Eur teisinio pagrindo nėra.

Dėl turtinės žalos

10. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiajam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Svarbu pažymėti ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.)

11. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos matyti, kad kaip jo patirtą turtinę žalą V. B. vertina: 734,37 Eur už 20 nepanaudotų naktų kalnų namelyje Šveicarijoje, 1 062,43 Eur už rando įvertinimą (788,14 Eur kelionės išlaidos ir 274,29 Eur specialisto apžiūra) bei 2 233,54 Eur už rando šalinimo operaciją lazeriu.

12. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad V. B. patyrė 734,37 Eur žalą dėl to, kad buvo išsinuomojęs kalnų namelį Šveicarijoje ir dėl ikiteisminio tyrimo negalėjo ten nuvykti laiku, dėl ko nepanaudotų naktų kiekis sudarė 20 naktų, visų pirma, pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamu atveju buvo pradėtas 2021 m. gruodžio 20 d. (t. 1, b. l. 1). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad kalnų namelio rezervaciją nukentėjusysis atliko 2022 m. sausio 5 d. (t. 1, b. l. 101, t. 2, b. l. 21 – 25), t. y. praėjus kiek daugiau nei dviems savaitėms po ikiteisminio tyrimo pradžios. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal nukentėjusiojo pareiškimą. Teismo vertinimu, V. B. akivaizdžiai suvokė, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą bus atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriuose turės dalyvauti ir pats nukentėjusysis. Nukentėjusiajam, prieš rezervuojant kalnų namelį, nebuvo atimta galimybė susisiekus su ikiteisminio tyrimo įstaiga išsiaiškinti, ar jis galėtų išvykti atostogauti, tačiau byloje duomenų, kad jis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog kalnų namelį nukentėjusysis išsinuomojo norėdamas atgauti dvasinę pusiausvyrą, pailsėti, tačiau kaip matyti iš byloje esančių susirašinėjimų su namelio šeimininku, pastarajam paklausus, ar V. B. ruošiasi atostogauti ar slidinėti, jis nurodė, kad suklydo darydamas rezervaciją ir į kalnų namelį atvyksta ne atostogoms, o dėl to, kad turi reikalų, todėl neatmestina galimybė, kad kalnų namelį jis išsinuomojo ne norėdamas atsigauti po patirtos traumos, o turėdamas kitų, asmeninių tikslų. Be to, minėti rezervacijos duomenys pavirtina, kad į kalnų namelį jis vyko ne vienas (kartu vyko ir draugai su dviem vaikais), todėl nėra aišku, ar minėtas namelio nuomos išlaidas nukentėjusysis dengė pats vienas. Teismo vertinimu, visos šios anksčiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priteisti V. B. 734,37 Eur už nepanaudotas naktis išsinuomotame kalnų namelyje, todėl jo atstovo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

13. Skunde teigiama, kad nukentėjusysis taip pat patyrė ir 1 062,43 Eur turtinę žalą, susijusią su rando įvertinimu: 788,14 Eur kelionės išlaidos ir 274,29 Eur specialisto apžiūros išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį ieškinio reikalavimą, konstatavo, kad kelionės išlaidos į Šveicariją gydytojo apžiūrai nebuvo būtinos ir pagrįstos. Teisėjų kolegijos vertinimu, kvalifikuota plastikos chirurgo konsultacija nukentėjusiajam galėjo būti suteikta ir Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, kur vėliau būtų tęsiamas rando gydymas ar kur būtų daroma jo šalinimo procedūra, todėl sutiktina, kad kelionės išlaidos nebuvo neišvengiamos ar būtinos. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo laikina gyvenamoji vieta yra Šveicarijoje, todėl neatmetama galimybė, kad į Šveicariją jis galėjo vykti ne tik gydytojo apžiūrai, tačiau ir turėdamas kitų, asmeninių tikslų, todėl nėra pagrindo iš Ž. S. priteisti minėtas išlaidas.

14. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti nukentėjusiojo reikalavimo priteisti 2 233,54 Eur dėl rando šalinimo. V. B. atstovo teigimu, atmesdamas ieškinį šioje dalyje teismas užkirto kelią nukentėjusiajam tokį ieškinį pateikti ateityje. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, t. y. kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, todėl gali nukentėti nukentėjusiojo asmens interesai, jeigu jo turtinė žadėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinės bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-148/2019). Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-148/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vienas iš esminių kriterijų sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

15. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo randas nėra akivaizdus ir aiškiai matomas, neatmestina, kad jo pašalinimas gali kainuoti ir mažiau. Teismui taip pat kilo abejonių ar nurodytos būsimos išlaidos yra realios ir būtinos, dėl ko ieškinys šioje dalyje atmestas, nurodant, kad nukentėjusysis, realiai patyręs lūpos rando gydymo išlaidas, turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl jau patirtų išlaidų atlyginimo civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje esančios medicininės pažymos (t. 2, b. l. 41 – 42) atlikus V. B. rando apžiūrą buvo nustatyta, kad rando gijimo laikotarpis normalus, o bėgant laikus randas suminkštės ir raudonis pranyks, todėl po 12 mėnesių nukentėjusiajam bus reikalinga atlikti pakartotinę konsultaciją. Vėliau gali reikėti lazerinės procedūros, kurios dėka randas bus pašalintas arba sumažintas. Tikriausiai reikės dviejų tokių procedūrų. Vertinat šios medicininės pažymos turinį yra akivaizdu, kad faktas, jog nukentėjusiajam tikrai reikės rando šalinimo operacijos, nenustatytas. Pažymoje esantys duomenys taip pat patvirtina ir tai, kad laikui bėgant randas tik minkštės, o raudonis pranyks, dėl ko teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėto rando šalinimo procedūra gali kainuoti ir mažiau. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal minėtą pažymą nustatyti būsimo gydymo, jo galimų išlaidų pokyčių ir paslaugos būtinumo negalima. Preliminarus išlaidų priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą, todėl nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo nukentėjusiajam priteisti būsimos turtinės žalos atlyginimą nėra. Be to, atkreipiamas apelianto dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pabrėžė, kad tada, kai nukentėjusysis realiai patirs lūpos rando gydymo išlaidas, jis turi reikšti civilinį ieškinį dėl jau patirtų gydymo išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Dėl proceso išlaidų

16. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas prašo atlyginti V. B. 870,48 Eur kelionės išlaidas vykstant į 2022 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdį iš Šveicarijos, kas sudaro: 354,42 Eur kelionės išlaidos (kuras), 20,27 Eur kelių mokestis ir 60,55 Eur nakvynės išlaidos. Į bylą pateikti patirtas išlaidas pagrindžiantys duomenys. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo minėtas išlaidas atlyginti, kadangi iš pateiktų mokėjimo nurodymų nėra galimybės nustatyti tikslios kuro kainos ir apskaičiuoti išlaidų nustatyta tvarka. Teismas taip pat įvertino, kad nukentėjusiojo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, čia jis moka ir privalomas sveikatos draudimo įmokas, be to, pats nukentėjusysis nurodė, kad dirba nuotoliniu būdu. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nepateikė jokios informacijos apie savo buvimą užsienyje bei galimas dideles vykimo į teisiamąjį posėdį išlaidas, taip pat jis nereiškė prašymo teisiamajam posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą neatlyginti anksčiau nurodytų išlaidų, kadangi bylos duomenys patvirtina aplinkybę, jog V. B. turi visas galimybes gyventi Lietuvoje ir iš čia, dirbdamas nuotoliniu būdu, atlikti savo darbines funkcijas, jis pats teismo neinformavo, kad atvykimas į teismo posėdį jam gali būti apsunkintas, neprašė surengti nuotolinio teismo posėdžio, dėl ko įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiojo prašymą atlyginti jam kelionės išlaidas iš teismo lėšų.

17. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir nustatė nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, taip pat priėmė pagrįstą sprendimą ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies, o dalį dėl būsimų išlaidų – atmesti. Nukentėjusiajam realiai patyrus turtinę žalą dėl rando šalinimo nėra užkertamas kelias vėliau savo teises ginti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nukentėjusiojo V. B. atstovo advokato Vidmanto Ravinio apeliacinis skundas atmetamas.

18. 2022 m. gruodžio 9 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl 78,33 Eur (septyniasdešimt aštuonių eurų 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam Ž. S. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

19. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, kas reiškia, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo V. B. atstovo skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iš nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto Ž. S. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo V. B. atstovo advokato Vidmanto Ravinio apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. S. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Indrė AverkienėDarius KantaravičiusLina Lesinskienė