Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijos teikimą dėl nuteistojo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija teikimas, kuriame siūloma nuteistąjį R. B. perkelti iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijos teikimą.

N. R. B. teismui pateikė du prašymus neperkelti jo į pataisos namus. Nurodė, kad kalėjime jis turi darbą, vienuoliktus metus dirba staliumi, tai yra pagrindinė socialinės reabilitacijos priemonė, užtikrinanti jo užimtumą ir pragyvenimo šaltinį. Be to, jis kalėjime yra jau 28 metus, didesnę laiko dalį gyvena kameroje vienas. Taip pat, nuteistojo teigimu, jis nori sąžiningai atlikti jam skirtą bausmę, nesiveliant į subkultūros santykius, kurie jam yra svetimi ir nepriimtini, o, perkėlus jį į pataisos namus, bus konfliktai su ten esančiais nuteistaisiais. Prašė suteikti nuteistajam galimybę dalyvauti teisme, nagrinėjant šį teikimą.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracijos teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, teismas vertina ne tik formalias sąlygas, kurios yra pagrindas svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, bet taip pat ir nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, tinkamai įgyvendinamas teisingumo principas. Prioritetas nagrinėjamu atveju teikiamas ne formaliosioms sąlygoms, kurios yra tik pagrindas pradėti svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, o saugumo (laisvės atėmimo vietos saugumui ir tvarkai) reikalavimams, pataisos namų darbuotojų bei nuteistųjų, atliekančių bausmes pataisos namuose interesams, kad jo perkėlimas į pataisos namus jiems nekeltų grėsmės (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-394-574/2018, Nr. 1S-248-626/2017 ir kt.).

Pažymėtina, kad pagal BVK 165 straipsnio nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis R. B. jam paskirtą bausmę atlieka nuo 1991 m. sausio 7 d., kalėjime jis jau yra atlikęs beveik 28 metus bausmės. Taigi nuteistasis R. B. šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 10 metų paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, tai sudaro pagrindą svarstyti jo perkėlimo į pataisos namus klausimą. Toks klausimas svarstomas pirmą kartą.

Iš nuteistojo R. B. asmens bylos duomenų matyti, kad jis dalyvauja kalėjimo organizuojamose socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse, į jas reaguoja teigiamai; nuo 2008 metų dirba VĮ „Mūsų amatai“ gamybos ceche; apibūdinamas kaip komunikabilus, vengiantis konfliktų asmuo, su administracijos atstovais mandagus, taktiškas, iškilusias problemas stengiasi spręsti savarankiškai, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, 22 kartus paskatintas; kriminalinės subkultūros netoleruoja, įtampos ir konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų neinicijuoja, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat į asmenų, kurių priežiūra sustiprinta, sąrašą. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį R. B. bei jo elgesį.

Kita vertus, bylos duomenimis, nuteistajam R. B. bausmės atlikimo metu buvo šešis kartus skirtos nuobaudos, tarp jų nuobaudos už konfliktinės situacijos išprovokavimą, rastą mobilų internetą, draudžiamus daiktus, sukeltą gaisrą, t. y. šiurkščius elgesio taisyklių pažeidimus, kurie sukėlė pavojų ir aplinkiniams. Be to, Psichologinės tarnybos išvados duomenimis, nuteistasis klaidingai mato save ir turimus elgesio sunkumus, kas apsunkina galimą jo pataisą. R. B. mano, jog jis nebeturi su nusikalstamu elgesiu susijusių sunkumų (pavyzdžiui, noro parodyti savo galią ir grubų elgesį), o tai neatitinka tikrovės. Dėl to, kad nuteistasis nemano turintis elgesio trūkumų, jis nesiekia ir negeba priimti intervencinių priemonių, rekomenduojama didinti jo motyvaciją siekti kriminogeninių poreikių valdymo bei didinti jo sąmoningumą. Svarstant dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus, reikšminga yra tai, jog Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad nuteistasis R. B. esant mažiau struktūruotoje aplinkoje dėl jo valdingumo bei egocentriškumo galimi tarpasmeninių santykių sunkumai. Pats nuteistasis teismui prašymuose nurodė, kad, perkėlus jį į pataisos namus, galimi konfliktai su kitais nuteistaisiais. Tai, teismo nuomone, susiję ir su tuo, kad R. B. jau ilgą laiką kameroje gyvena vienas, pagal bylos duomenis, jis mėgsta kameroje būti vienas, yra tvarkingas, egocentriškas, valdingas, todėl, kilus konfliktinei situacijai su kitais nuteistaisiais, jo elgesys gali būti pavojingas. Jo smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė.

Be to, R. B. yra nuteistas, be kita ko, ir už labai sunkius nusikaltimus, t. y. už pasikėsinimą nužudyti kitą asmenį bei už kito asmens nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, t. y. už nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes – kito asmens mirtį. Iki šio teistumo jis taip pat jau buvo teistas. Iki šiol R. B. savo kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų pripažįsta tik iš dalies, mano, jog yra nubaustas per griežtai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. B. teismo prašo jo neperkelti į pataisos namus, nurodydamas ne tik argumentus dėl galimų konfliktų su kitais nuteistaisiais, bet ir tai, jog jis jau 11 metų kalėjime dirba ir tai jam yra geriausia socialinės reabilitacijos priemonė, ką patvirtina ir Psichologinės tarnybos išvada. Tuo tarpu duomenų, kad nuteistasis galės dirbti pataisos namuose, teismui nepateikta. Be to, nuteistojo perkėlimas iš kalėjimo į pataisos namus vertintinas kaip nuteistojo padėtį ir bausmės atlikimą lengvinanti priemonė, nes pataisos namai yra švelnesnio režimo laisvės atėmimo įstaiga nei kalėjimas. Šiuo atveju nuteistasis nesutinka būti perkeltas į pataisos namus. Nors nuteistojo pozicija nėra privaloma teismui sprendžiant dėl nagrinėjamo teikimo pagrįstumo, teismas įvertina ir šią aplinkybę.

Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo R. B. nuostatos bei jo galimas elgesys, esant kartu su kitais nuteistaisiais, sudaro pagrindą manyti, kad jis pataisos namuose gali kelti realią grėsmę (pavojų) kitiems nuteistiesiems. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis R. B. tolesnę bausmę gali atlikti švelnesnio režimo sąlygomis. Dėl nurodytų priežasčių Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimas netenkintinas.

Nors nuteistasis prašė suteikti jam galimybę dalyvauti teisme, nagrinėjant šį teikimą, teismas nutarė teikimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos teismo neįpareigoja tokiu atveju teikimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, be to, nuteistasis teismui pateikė du prašymus, kuriuose išdėstė savo poziciją, taip pat byloje nėra kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą šį teikimą nagrinėti dalyvaujant nuteistajam žodinio proceso tvarka (BPK 362 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimo dėl R. B. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.