- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- 1S-248-626/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė (pirm.), Aušra Bielskė, Audrius Cininas
- Nuteistasis
- V. N.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. N. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-01 nutarties, kuria atmestas Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimas dėl nuteistojo V. N. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. N. nuteistas Kauno apygardos teismo 2006-03-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 3 punktą laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.
Be to V. N. nuteistas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-23 nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Kauno apygardos teismo 2006-03-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Bausmės pradžia – 2005-09-17. Teikimo parengimo dieną (2017-05-10) buvo atlikęs 11 metų 7 mėnesius 15 dienų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės.
Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas pateikė teismui teikimą dėl nuteistojo V. N. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolimesnei bausmei atlikti. Teikime nurodo, jog, nuteistasis apibūdinamas kaip lengvai bendraujantis, vengiantis konfliktų asmuo. Su administracijos atstovais mandagus, taktiškas. Kriminalinės subkultūros apraiškų netoleruoja, konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų neinicijuoja. Buityje tvarkingas. Laisvalaikiu nuteistasis skauto knygas, spaudą, sportuoja. Nuteistasis naudojasi Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bibliotekos paslaugomis, dalyvauja mišiose, koncertuose bei kituose renginiuose. Santykiai su šeima nepastovūs, ryšius palaiko laiškais. Nuo 2006-11-17 iki 2015-08-13 dirbo Valstybinės įmonės prie Vilniaus antrųjų pataisos namų Filiale Nr. 2. Lanko Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo „Meno studiją“. Nuteistasis baigė Naujai atvykusių į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą nuteistųjų adaptacijos programą, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Nuteistajam bausmės atlikimo laikotarpiu buvo skirtos septynios nuobaudos, jis buvo skatintas penkis kartus. Šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Apsaugos ir priežiūros skyriaus duomenimis nuteistasis nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra sustiprinta, sąrašą. Nuteistojo bausmės pradžia 2005-09-17, kalėjime atliko 11 metų 7 mėnesius ir 15 dienų bausmės. Teikime nurodoma, jog nuteistasis pakankami motyvuotas priimti intervencines priemones bei dalyvauti pozityvaus užimtumo veikloje. Esant teigiamam palaikymui bei pastiprinimui, tuo pačiu išlaikant nustatytas ribas ir bendravimo struktūrą, V. N. elgesys gali būti pakankamai disciplinuotas ir bendradarbiaujantis. Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į nuteistojo sugebėjimą įsitvirtinti socialinėje aplinkoje, gebėjimą kontroliuoti savo elgesį bei į tai, kad šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija tarpininkauja dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-01 nutartimi teikimas atmestas. Teismas konstatavo, jog nuteistasis atitinka vieną iš formaliųjų sąlygų, nes teikimo nagrinėjimo dieną yra atlikęs daugiau nei 10 metų paskirtos bausmės. Nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, būtina atsižvelgti ir į saugumo reikalavimus, t. y. nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, santykius su kitais nuteistaisiais ir pataisos įstaigos darbuotojais, kad jo perkėlimas į pataisos namus nekeltų grėsmės (pavojaus) pataisos namų personalui ar kitiems nuteistiesiems. Teismas atsižvelgė į tai, kad viena vertus Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus parengtoje V. N. charakteristikoje nurodyta, jog V. N. vertinamas teigiamai (minėta charakteristika iš esmės yra perrašyta pažodžiui ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikime). Tačiau kitoks nuteistojo vertinimas yra pateiktas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Psichologinės tarnybos išvadoje dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus, kurioje nurodoma, jog V. N. būdingi kriminogeniai veiksniai: savęs žalojimas, impulsyvumas, agresyvus elgesys, savitvardos stoka, riboti problemų sprendimų įgūdžiai, pasekmių neįvertinimas, neigiamos nuostatos į priežiūrą. Nuteistajam taip pat yra būdinga savivokos stoka, destabilizuojančios aplinkos įtaka, asmeninės paramos stoka. Remiantis įvertinimo rezultatais, nuteistojo seksualinės prievartos ir smurto rizika šiuo metu yra vidutinė, tačiau esant rizikos sąlygoms (alkoholio vartojimui, frustruojančioms situacijoms, grėsmės asmeninei pozicijai atsiradimui ir pan.) smurto tikimybė gali didėti. Išvadoje taip pat nurodyta, jog, bendraujant su nuteistuoju, pastarasis nurodęs, kad smurtiniai veiksmai pasitaikydavo ir pataisos namuose, jis ne kartą yra panaudojęs fizinį smurtą, konfliktuojant su kitais nuteistaisiais. Išvadoje pažymima ir tai, jog paties nuteistojo V. N. teigimu, jis šiuo metu jaučiasi geriau gebantis kontroliuoti savo emocijas, tačiau savitvardos problemos vis dar išlieka aktualios. Nuteistasis yra linkęs neapgalvoti savo veiksmų pasekmių ir koncentruotis tik į teigiamus savo dabartinės veiklos potyrius bei pasitikėti savo sėkmės galimybėmis, kad jo veiksmai liks neišaiškinti. Teismas taip pat atsižvelgė ir į paskirtų nuobaudų atliekant bausmę pobūdį, nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę padarymo aplinkybes bei pobūdį, V. N. asmenybę. Teismas, įvertinęs skundžiamoje nutartyje išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad šiuo metu dar nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis V. N. iš tiesų pasikeitė, kad jo asmenybės pavojingumas yra tiek sumažėjęs, kad tolesnę bausmę šiuo metu jis galėtų atlikti švelnesnio režimo sąlygomis pataisos namuose.
Šalies argumentai
Iš nuteistojo V. N. (toliau - ir apeliantas) pateikto apeliacini skundo matyti, kad jis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-01 nutartį ir priimti jam palankų sprendimą – tenkinti Lukiškių TI-K teikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su teismo sprendimu nagrinėjamu atveju remtis neigiama jo charakteristika, kurią pateikė psichologinė tarnybą ir kuri yra priešinga Lukiškių TI-K administracijos pateiktai charakteristikai. Nurodo, kad psichologinė tarnyba neigiamoje charakteristikoje be kita ko nurodo melagingus duomenis, kad jis linkęs save žaloti, nes gyvenime nėra to daręs. Nesutinka ir su išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, kad jis agresyvus, impulsyvus, stokojantis savitvardos, nes jei toks būtų, negalėtų dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, dirbti kolektyve (dirba 9 metus valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“ staliumi), kur jokių agresyvumo požymių nerodė, šiuo metu lanko dailės meno studiją, kurioje atlieka staliaus – dailidės darbus. Ten taip pat dirba kolektyve, yra draugiškas su visais. Mano, kad psichologės išvada yra prieš jį dėl kažkokių asmeninių sumetimų. Be to, nurodo, kad jo nusikaltimas buvo prieš moteris, tad gal psichologei kyla kažkokių asociacijų.
Nurodo, kad savo padarytus nusižengimus bausmės atlikimo metu pripažįsta ir dėl jų gailisi, todėl siekdamas pagerinti savo elgesį pradėjo lankyti meno studiją, dirba sąžiningai, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nes nori keisti savo požiūrį, žiūrėti į viską pozityviai.
Teigia, kad faktas, jog jis yra teistas ne vieną kartą su jo prašymu nėra susijęs, o psichiatrinė ekspertizė, kuria teismas remiasi, jam buvo atlikta per 10 minučių. Abejoja, ar per tiek laiko galima pažinti žmogų. Nurodo, kad sutinka, kad nori ir stengiasi keistis, supranta savo problemas, tačiau keisti Kalėjime yra ribotos galimybės: per mažai galimybių dirbti su psichologais, nes jie teigia, kad turi daug darbo arba tiesiog nenori su juo dirbti; jis uždarytas kameroje vienas ir tokios sąlygos jį žlugdo, o ne ugdo; nėra galimybių bendrauti su artimaisiais, nes čia pasimatymo sąlygos yra baisios. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis nori išvykti į Pataisos namus, kur bus daugiau galimybių bendrauti su artimaisiais, mergina, su kuria bendrauja laiškais 7 metus, dirbti ir atlyginti žalą, padėti seseriai materialiai.
Taip pat nurodo, kad jo bausmė nepasikeistų, tik pasikeistų jos atlikimo sąlygos, kurios padės jam keistis ir tobulėti, nes jis nenori būti toks, koks buvo prieš daug metų. Prašo suteikti jam galimybę.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Nuteistasis skunde pareiškė norą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 364 straipsnio, reglamentuojančio su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimą ir skundų nagrinėjimą, 6 dalis numato, kad tik tuo atveju, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo būti rengiamas teismo posėdis, o kitais atvejais rengti teismo posėdį yra teismo diskrecija. Šiuo atveju iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo skundas nepatenka į teismo posėdyje privalomai nagrinėjamų skundų kategoriją, o kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą skundą nagrinėti dalyvaujant nuteistajam, nenustatyta (papildomus įrodymus galima pateikti ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka), todėl nuteistojo prašymas jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nuteistajam nedalyvaujant.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 165 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį nutartimi perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Vadovaujantis minėto BVK straipsnio nuostatomis, teismas sprendimą perkelti nuteistąjį į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą priima, atsižvelgęs į jo elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, prioritetas nagrinėjamu atveju teikiamas ne formaliosioms sąlygoms, kurios yra tik pagrindas pradėti svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, o saugumo (laisvės atėmimo vietos saugumui ir tvarkai) reikalavimams, pataisos namų darbuotojų bei nuteistųjų, atliekančių bausmes pataisos namuose interesams, kad jo perkėlimas į pataisos namus jiems nekeltų grėsmės (pavojaus).
Sprendžiant dėl saugumo reikalavimo užtikrinimo, atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, todėl apylinkės teismas pagrįstai vertino nuosprendžiuose, kuriais V. N. nuteistas, nurodytas aplinkybes, tarp jų ir apibūdinančias V. N. asmenybę, į Psichologinės tarnybos 2017-04-24 išvadoje nurodytus jam būdingus kriminogeninius veiksnius ir kt. asmens byloje esančius duomenis. Kaip matyti iš teismui skundo nagrinėjimui pateiktos asmens bylos medžiagos, nuteistasis V. N. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka nuo 2005-09-17 už itin žiaurių nusikalstamų veikų padarymą, pasireiškusių dideliu ciniškumu, seksualine prievarta, smurtu, sukėlusių neatitaisomas pasekmes. Nuteistasis V. N. dar iki Kauno apygardos teismo 2006-03-08 nuosprendžio buvo ne sykį teistas, naujas nusikalstamas veikas darydavo netrukus po to, kai būdavo paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, jo daromos nusikalstamos veikos tik sunkėjo. Viena iš nusikalstamų veikų padaryta po kelių valandų tik išėjus iš įkalinimo įstaigos, kita – po kelių dienų, sunkiausia iš jų, paskutinė – po mėnesio. Skiriant bausmes atkreiptas dėmesys į nusikaltimų padarymo būdą, V. N. asmenybę, rodančią kaltinamojo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į žmogaus asmenybę, jo sveikatą, garbę ir orumą. Kauno apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, jog 2005-10-28 atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, Kauno II teismo psichiatrijos komisija nustatė, kad V. N. stebėta ryški asmenybės patologija - asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, <...>. Stebimas socialinių pareigų ignoravimas, šiurkštus abejingumas kitų jausmams, žemas agresijos bei smurto iškrovos slenkstis, asmenybė patologiškai egocentriška. Teismui pateiktoje Psichologinės tarnybos 2017-04-24 išvadoje pažymėta, jog V. N. yra impulsyvus, jam būdingas agresyvus elgesys, savitvardos stoka, pasekmių neįvertinimas. Pastebėta, kad nuteistasis siekia sudaryti apie save teigiamą įspūdį, pristatyti save kaip asmenį, kuriam reikalingas rūpestis ir dėmesys. Jo padarytiems nusikaltimams būdingas instrumentinės agresijos naudojimas, siekiant, kad kiti asmenys jam paklustų. Nurodyta, kad V. N. būdingi savitvardos praradimo atvejai. Remiantis asmeniniu nuteistojo patyrimu, pastebėta, kad jis lengvai prarasdavo savikontrolę, kai susidurdavo su frustruojančiomis, stresą ir pyktį keliančiomis situacijomis, ypatingai tuomet, kai grėsmė iškildavo jo pozicijai. Taip pat pažymėta, kad jis linkęs neapgalvoti savo veiksmų pasekmių ir koncentruotis tik į teigiamus savo dabartinės veiklos potyrius, bei pasitikėti savo sėkmės galimybėmis, kad jo veiksmai liks neišaiškinti, savitvardos problemos vis dar išlieka aktualios. Išvadoje nurodyta, kad seksualinės prievartos ir smurto rizika šiuo metu yra vidutinė, tačiau esant rizikos sąlygoms (alkoholio vartojimui, frustruojančioms situacijoms, grėsmės asmeninei pozicijai atsiradimui ir pan.), smurto tikimybė gali didėti. Šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, bausmės atlikimo metu jis buvo 7 kartus baustas drausmine tvarka už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus: uždraustų daiktų laikymą, techniškai netvarkingų elektros prietaisų naudojimą, necenzūrinių žodžių inspektorės, atliekančios patikrinimą atžvilgiu naudojimą. Paskutinės nuobaudos skirtos 2016-01-07 ir 2016-01-22, kai jis jau buvo atlikęs daugiau nei 10 metų paskirtos bausmės. Taigi, matyti, jog nuteistasis, suvokia savo elgesio bausmės atlikimo metu svarbą jo teisinės padėties švelninimui, tačiau vis tik nesugeba iki galo paklusti nuteistiesiems privalomoms bausmės atlikimo vietos taisyklėms, tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atlikimo metu.
Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, jog nuteistasis dalyvauja įvairiose organizuojamose socialinės reabilitacijos programose, lanko „Meno studiją“, dirbo, nors ir nepastoviai, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais laiškais. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pritartina apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog V. N. pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos, atliekamos kalėjime, tikslai dar nėra pasiekti, kol kas dar nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis iš tikrųjų pasikeitė ir yra saugu sušvelninti pastarajam atliekamos bausmės režimo sąlygas ir jį perkelti į pataisos namus. Aukštesnės instancijos vertinimu, tik atlikus papildomą nuteistojo elgesio stebėjimą ir vertinimą, bus galima patikimai spręsti, kad nuteistojo V. N. teigiami elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai, ir kad jį iš kalėjimo galima perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.
Anot V. N., Lukiškių TI-K specialistė, rengusi išvadą yra galimai suinteresuota asmeniškai jam parašyti neigiamą išvadą. Šie nuteistojo argumentai laikytini subjektyviu vertinimu, nesutinkant su išvadoje nurodytais jam būdingais kriminogeniniais veiksniais. Iš išvados matyti, kad ji buvo rengiama remiantis asmens bylos duomenimis, individualių pokalbių metu surinkta informacija, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų ypatumus, įvertintus taikant OASys metodiką, smurto rizikos įvertinimą, taikant HCR-20 metodiką ir seksualinės prievartos rizikos įvertinimą, taikant SVR-20 metodiką. Pagrindo nesiremti šia išvada nėra, nes skunde nėra nurodyta objektyvių duomenų, rodančių specialistės rengusios išvadą šališkumą, tokių duomenų nėra ir asmens byloje.
Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-01 nutartis, kuria atmestas Lukiškių TIK teikimas dėl nuteistojo V. N. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tęsti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimą, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. N. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-01 nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.