- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- 1S-394-574/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- V. N.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. N. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atmestas Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimas dėl nuteistojo V. N. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. N. nuteistas Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1dalį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 3 punktą laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Nuosprendis įsiteisėjo 2006 m. birželio 29 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Taip pat jis nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal LR BK 149 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis 8 metams laisvės atėmimo, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuosprendis įsiteisėjo 2007 m. vasario 13 d.
3. Bausmės pradžia: 2005 m. rugsėjo 17 d. Bausmės pabaiga: laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nuteistasis atliko kalėjime 13 metų 16 dienų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmę atlieka paprastoje grupėje.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi atmetė Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimą dėl nuteistojo V. N. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.
Šalies argumentai
5. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi nuteistasis V. N. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį ir perkelti jį į pataisos namus. Nurodo, kad jokių konfliktų su kitais nuteistaisiais kalėjime neturi. Nesutinka su žemesnės instancijos teismo teiginiu, kad nuo paskutinio kreipimo niekas nepasikeitė, kadangi jis per šešis mėnesius gavo paskatinimą, lankėsi pas psichologą, prašė, kad jį priimtų į resocializacijos programą. Teigia, kad labai nori dirbti ir ne vieną kartą prašė, kad jam leistų kalėjime dirbti, tačiau ten nėra laisvų vietų, o pataisos namuose yra daug daugiau darbo vietų, dėl ko jis galėtų uždirbti pinigų ir greičiau atlyginti padarytą žalą. Mano, kad pataisos namuose turėtų didesnę galimybę bendrauti su savo šeima ir jai padėti. Papildomai pateikė duomenis, jog dalyvavo resocializacijos programoje „raktas“ ir ją baigė, jo elgesys nėra pavojingas, todėl nėra jokio pagrindo jį laikyti griežčiausiomis sąlygomis. Nurodo, kad padarytus nusižengimus bausmės atlikimo metu pripažįsta ir dėl jų gailisi, todėl siekdamas pagerinti savo elgesį lankė meno studiją, dirba sąžiningai, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nes nori keisti savo požiūrį, žiūrėti į viską pozityviai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Atsilepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei pateiktą skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas faktines aplinkybes, susijusias tiek su nuteistojo padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su jo asmenybe bei vadovaujantis įstatymu.
8. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 165 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį nutartimi perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Vadovaujantis minėto BVK straipsnio nuostatomis, teismas sprendimą perkelti nuteistąjį į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą priima, atsižvelgęs į jo elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, prioritetas nagrinėjamu atveju teikiamas ne formaliosioms sąlygoms, kurios yra tik pagrindas pradėti svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, o saugumo (laisvės atėmimo vietos saugumui ir tvarkai) reikalavimams, pataisos namų darbuotojų bei nuteistųjų, atliekančių bausmes pataisos namuose interesams, kad jo perkėlimas į pataisos namus jiems nekeltų grėsmės.
9. Apeliacinės instancijos teismas, sprendžiant dėl saugumo reikalavimo užtikrinimo, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, dėl ko pagrįstai nusprendė, jog šiuo metu perkelti nuteistąjį į pataisos namus, galimybės nėra. Kaip matyti iš pateiktos nuteistojo V. N. asmens bylos medžiagos, nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka nuo 2005 m. rugsėjo 18 d. už itin žiaurių nusikalstamų veikų padarymą, sukėlusių neatitaisomas pasekmes. Nuteistasis V. N. dar iki Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 8 d. nuosprendžio buvo ne kartą teistas, naujas nusikalstamas veikas darydavo netrukus po to, kai būdavo paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, jo daromos nusikalstamos veikos tik sunkėjo, kas atskleidžia nuteistojo itin neigiamą požiūrį į bendražmogiškas vertybes. Psichologinės tarnybos 2017 m. balandžio 24 d., 2018 m. sausio 23 d. bei rugsėjo 12 d. išvadose pažymėta, jog V. N. yra impulsyvus, jam būdingas agresyvus elgesys, savitvardos stoka, pasekmių neįvertinimas. Nuteistasis siekia sudaryti apie save teigiamą įspūdį, pristatyti save kaip asmenį, kuriam reikalingas rūpestis ir dėmesys, kas parodo, jog asmuo yra linkęs būti nenuoširdus, imituoti teigiamus pokyčius jo asmenybėje. Tik paskutiniojoje pateiktoje išvadoje nurodoma, kad V. N. pradeda atskleisti tikrąjį požiūrį į save. Jo padarytiems nusikaltimams būdingas instrumentinės agresijos naudojimas, siekiant, kad kiti asmenys jam paklustų, smurtiniai veiksmai pasitaikydavo ir pataisos namuose, jis teigė, kad ne kartą konfliktų metu naudojo fizinę jėgą prieš kitus nuteistuosius. Paskutinėje išvadoje (2018 m. rugsėjo 12 d.) nurodyta, kad seksualinės prievartos ir smurto rizika šiuo metu yra maža, tačiau smurtinio tikimybė išlieka vidutinė. Šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, bausmės atlikimo metu jis buvo 7 kartus baustas drausmine tvarka už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus: uždraustų daiktų laikymą (tarp kurių ir kitiems asmens žaloti skirti daiktai), techniškai netvarkingų elektros prietaisų naudojimą, necenzūrinių žodžių inspektorės, atliekančios patikrinimą atžvilgiu naudojimą. Paskutinės nuobaudos skirtos 2016 m. sausio 7 d. ir 2016 m. sausio 22 d., kai jis jau buvo atlikęs daugiau nei 10 metų paskirtos bausmės. Taigi, matyti, jog nuteistasis, suvokia savo elgesio bausmės atlikimo metu svarbą jo teisinės padėties švelninimui, tačiau vis tik nesugeba iki galo paklusti nuteistiesiems privalomoms bausmės atlikimo vietos taisyklėms, tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atlikimo metu. Taip įvertinus pateiktas išvadas, aukštesnės instancijos teismas neabejoja, jog nuteistasis gali kelti realų pavojų kitiems nuteistiesiems pataisos namuose, kadangi pataisos namuose nuteistiesiems yra suteikiama daug daugiau laisvės, jie beveik nekontroliuojami gali vaikščioti įstaigos teritorijoje, kas nuteistajam netrukdomai leistų, įvykus konfliktui, panaudoti fizinį smurtą kitų nuteistųjų atžvilgiu.
10. Teigiamai vertina tai, jog nuteistasis dalyvauja įvairiose organizuojamose socialinės reabilitacijos programose, lankė „Meno studiją“, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais laiškais, siekia įsidarbinti kalėjime. Tačiau kaip matyti iš 2018 m. rugsėjo 12 d. psichologės išvados, jo lankymasis socialinės reabilitacijos programose yra daugiau formalus, siekiant įgyvendinti bausmės rėžimo švelninimui keliamus formaliuosius reikalavimus. Nors ir yra aplinkybių, teigiamai apibūdinančių nuteistąjį, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pritartina žemesnės instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog V. N. pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos, atliekamos kalėjime, tikslai dar nėra pasiekti, kol kas dar nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis iš tikrųjų pasikeitė ir yra saugu sušvelninti pastarajam atliekamos bausmės režimo sąlygas ir jį perkelti į pataisos namus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik atlikus papildomą nuteistojo elgesio stebėjimą ir vertinimą, bus galima patikimai spręsti, kad nuteistojo V. N. teigiami elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai, ir kad jį iš kalėjimo galima perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti V. N. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.