- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- e2YT-4414-476/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00365-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Irena Narbutienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, VĮ Turto bankas, M. M., L. M.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, VĮ Turto bankas, M. M., L. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po J. M. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą priėmė jos brolis K. S. a.k(duomenys neskelbtini) po G. S. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, palikimą priėmė jos sūnus K. S. a.k(duomenys neskelbtini) po M. S. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo brolis K. S..
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. S. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas A. S.. Tuo metu dar buvo gyva G. S.. (duomenys neskelbtini) mama G. S. ir jis su seserimi J. ir broliu M. kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Gyvendami santuokoje tėvai buvo įgiję nekilnojamąjį turtą. Paveldėjimo teisės liudijimo jie negavo, nes nepateikė visų reikalingų dokumentų. (duomenys neskelbtini) mirė jo sesuo J. M.. Raseinių rajono 1-asis notarų biuras informavo, kad po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. (duomenys neskelbtini) mirė jo mama G. S.. Raseinių rajono 1-asis notarų biuras informavo, kad po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. (duomenys neskelbtini) mirė jo brolis M. S.. Raseinių rajono 1-asis notarų biuras informavo, kad po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Registrų centro testamentų registras informavo, kad nei G. S., nei J. M., nei M. S. testamentų nebuvo sudarę. M. S. nebuvo sukūręs šeimos. Sesuo J. buvo našlė ir turėjo du vaikus: L. ir M., kuriuos jis į procesą įtraukė suinteresuotais asmenimis. Po mamos, sesers ir brolio mirties jis rūpinosi visu jų paliktu turtu. Jis turtą prižiūrėjo, atliko einamuosius remonto darbus, mokėjo mokesčius už vandenį, elektrą, atliekų tvarkymą. Prašė pareiškimą patenkinti.
Suinteresuoti asmenys L. M. ir M. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuoti tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos į teismo posėdį neatvyko, prašė ylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Liudytojas A. S. parodė, kad prieš daugiau kaip 20 metų K. S. persikraustė iš (duomenys neskelbtini) rajono gyventi į (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą, kuris priklausė jo tėvams. Tėvai persikraustė gyventi į kaimą, kad galėtų prižiūrėti savo tėvus. Po tėvų, sesers J. ir brolio M. mirties, jis vienas rūpinosi likusiu turtu, faktiškai jį valdė. Jis mokėjo mokesčius, prižiūrėjo visą likusį turtą. Tokiu būdu jis faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, palikimą priėmė.
Liudytojas R. T. parodė, kad jis apie 12 metų bendrauja su pareiškėjo sūnumi. Jis kartu su jo sūnumi (duomenys neskelbtini) tvarkė santechniką ir pečių. Visais šiais darbais rūpinosi K. S.. Kitų asmenų, kurie rūpintųsi nekilnojamuoju turtu nežino.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina mirties liudijimas. Jis buvo sudaręs santuoką su G. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Jie turėjo tris vaikus: K. S. gim. (duomenys neskelbtini), J. M. gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po A. S. mirties su pareiškimu apie palikimo priėmimą (duomenys neskelbtini) kreipėsi G. S., J. M., K. S. ir M. S.. Po pareiškimo pateikimo paveldėjimo dokumentai nebuvo sutvarkyti. 2022-09-09 Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro pranešimas patvirtina, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio M. S., dėl (duomenys neskelbtini) mirusios J. M., (duomenys neskelbtini) mirusios G. S. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Pareiškėjas K. S. pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose. Jis mokėjo mokesčius už elektrą, komunalines atliekas ir vandenį, tai patvirtina pateiktos pažymos. Šias aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai A. S. ir R. T.. Tokiu būdu pareiškėjas K. S. po savo artimųjų: sesers J. M., mamos G. S., brolio M. S. mirties faktiškai pradėjo valdyti turtą ir tokiu būdu palikimą priėmė.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).
Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėjas K. S. po savo mamos, sesers ir brolio mirties likusiu turtu pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu turtu kaip savu. Jis liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, pastatus prižiūrėjo ir valdė, apmokėdavo visus mokesčius susijusius su likusiu turtu. Šiuos veiksmus K. S. atliko nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog jis po palikėjų J. M., G. S., M. S. mirties, visą likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes palikėjų vardu registruotas nekilnojamasis turtas.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes pareiškėjui skirta VGTPT pagalba, apmokant 100% patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po J. M. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą priėmė jos brolis K. S. a.k(duomenys neskelbtini) po G. S. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, palikimą priėmė jos sūnus K. S. a.k(duomenys neskelbtini) po M. S. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo brolis K. S..
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.