Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno miesto rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. G. konfiskuota automobilio BMW X5 vertę atitinkanti pinigų suma – 5 000 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei dalį jų perdavė:

1.1. A. G. iki 2018 m. liepos 11 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 235,831 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 112,225 g narkotinės medžiagos – kokaino, ne mažiau kaip 40,696 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo ne mažiau kaip 7,755 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 1 390 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. 258,814 g psichotropinės medžiagos – metilendioksimetamfetamino (toliau – MDMA), ir ne mažiau kaip 49,494 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbiami), šias paminėtas narkotines ir psichotropines medžiagas laikė.

1.2. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018 m. liepos 11 d., apie 21.20 val., savo gyvenamojoje vietoje dalį turėtos narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių bendra masė 4,784 g, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, perdavė asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, o kitą dalį, t. y. vieną paketėlį, kuriame buvo 0,749 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,112 g narkotinės medžiagos – kokaino, 2018 m. liepos 11 d. laikė automobilyje BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbiami) (JK valstybiniai numeriai), iki 2018 m. liepos 12 d., 1.00 val., kol ją rado ir paėmė policijos pareigūnai, automobilio apžiūros metu (duomenys neskelbiami) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbiami) miesto policijos komisariato automobilių aikštelėje, adresu: (duomenys neskelbiami), o kitas paminėtas narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. medžiagą, kurios sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. 112,113 g, narkotinės medžiagos – kokaino, medžiagą, kurios sudėtyje buvo 7,755 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 1 390 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. 258,814 g, psichotropinės medžiagos – MDMA, ir 44,71 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, 2018 m. liepos 12 d., apie 2.20 val., jo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbiami), kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką; pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmę (ar švelnesnę, nei sankcijoje numatytas šios bausmės minimumas); prie naujai paskirtos bausmės pridėti Kauno apylinkės teismo Kauno miesto rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – iki trijų mėnesių – ir nustatyti naują galutinę subendrintą bausmę; iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad dalį narkotinių medžiagų jis pardavė.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl A. G. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

6.1. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, iš naujo įvertinusi surinktus bylos įrodymus, konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su paminėtais apeliacinio skundo argumentais. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nepagrįstai buvo konstatuota, jog A. G. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.

6.3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio visiškai neaišku, kokiomis aplinkybėmis A. G. įgijo labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. A. G. inkriminuotas šios nusikalstamos veikos požymis nuosprendyje visiškai neaptartas, teismo išvados dėl paminėtų narkotinių medžiagų įgijimo visiškai nemotyvuotos ir nepagrįstos įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas to ir nebūtų galėjęs padaryti, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo gauta jokių duomenų apie labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybes, t. y. kada, kur konkrečiai, iš kokio asmens, kokiu būdu buvo įgytos šios narkotinės medžiagos.

6.4. Pagal teismų praktiką įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. Nagrinėjamu atveju labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo faktas teismo preziumuojamas nustatytu narkotinių medžiagų laikymo ir perdavimo faktu. Taigi ši skundžiamo nuosprendžio dalis grindžiama tik prielaidomis. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai. Tokie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, šalinant iš jo nurodytas aplinkybes, kad A. G. labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtai įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, paliekant tik įstatymo nustatyta tvarka įrodytas aplinkybes.

6.5. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad A. G. laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Ginčo dėl šios alternatyvios BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytos veikos nėra, dėl to, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiame nuosprendyje nedėstys ir iš naujo nevertins bylos įrodymų, susijusių su kaltinime nurodytų medžiagų laikymu.

6.6. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. G. nuteistas ne tik už neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų turint tikslą šias medžiagas platinti laikymą, bet ir už dalies narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – neteisėtą perdavimą asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą. Apeliantas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia visas narkotines ir psichotropines medžiagas laikęs asmeniniam naudojimui, o ne platinimui. Nuteistasis neigia narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – perdavimą O. K.. Tokie nuteistojo argumentai yra nepagrįsti.

6.8. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai, nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, baudžiamojoje byloje įrodyta, kad A. G. užsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu ir kaltinime nurodytu laiku O. K. perdavė dalį savo namuose laikomos narkotinės medžiagos – 4,784 g kanapių ir jų dalių. Kad A. G. užsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba, patvirtina ne tik kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotas A. G. pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis su klientais turinys, bet ir kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusių pareigūnų R. J. ir A. J. parodymai apie atlikto tyrimo rezultatus bei įtariamųjų L. G. ir O. K. sulaikymo su narkotine medžiaga aplinkybės. Šie įrodymai išsamiai išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl nekartojami. Nors apeliantas nesutinka su šių įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismas išsamiai neištyrė užfiksuotų telefoninių pokalbių, o pareigūnai tik išdėstė savo subjektyvią nuomonę, kuria apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

6.10. Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai kritikuoja atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuotų pokalbių ištyrimą pirmosios instancijos teismo posėdyje ir šių pokalbių vertinimą. Visų pirma, kaip matyti iš 2019 m. balandžio 29 d. teisiamojo posėdžio protokolo, A. G. apklausos metu prokuroras citavo telefoninius pokalbius ir nuteistasis davė išsamius paaiškinimus dėl jų turinio bei reikšmės, todėl, atsižvelgęs į proceso dalyvių nuomonę ir į tai, kad byloje yra telefoninių pokalbių išklotinės, su kuriomis proceso dalyviai yra susipažinę, pirmosios instancijos teismas nutarė neklausyti byloje esančių telefoninių pokalbių garso įrašų (t. 4, b. l. 83–91). Pats nuteistasis ir jo gynėjas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nereiškė jokių prašymų perklausyti pokalbius ir tik apeliaciniame skunde nurodė argumentus dėl netinkamai ištirto šio bylos įrodymo, tačiau netvirtino, kad išklotinės nesutampa su garso įrašu ir neprašė jo perklausyti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad kriminalinės žvalgybos metu, atliekant slaptus veiksmus, remiantis užfiksuotais pokalbiais, kurie pripažinti leistinais ir pagrįstais įrodymais, buvo atskleisti neteisėti A. G. veiksmai. Nors apeliantas A. G. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje atliktu kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų vertinimu, teigdamas, kad skundžiamame nuosprendyje neatskleistas jų turinys, prasmė, kad įvertintos tik atskiros pokalbių frazės, teisėjų kolegijos nuomone, kitaip vertinti šiuos duomenis, nei šie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, ir abejoti padarytomis išvadomis nėra pagrindo. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pokalbių stenogramose užfiksuotų pokalbių (t. 1, b. l. 26–28, 32–41) analizė bei jų sugretinimas su išdėstytais liudytojų R. J. ir A. J. parodymais (apie O. K. atvykimą pas A. G., jo sulaikymą ir surastą narkotinę medžiagą), asmenų, kuriems baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, t. y. O. K. ir L. G. parodymais (apie atvykimo į A. G. gyvenamąją vietą tikslą) ir rašytiniais bylos duomenimis (A. G. buto, esančio (duomenys neskelbiami), kratos ir automobilio BMW apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis apie surastą narkotinę medžiagą ir mobiliuosius telefonus bei telefonų atsiėmimą patvirtinančiais pakvitavimais, kur nurodytas kiekvieno daikto savininkas) pasitvirtino, jog būtent O. K. iš savo mobiliojo telefono skambino A. G. dėl narkotinės medžiagos perdavimo ir atsiėmimo 2018 m. liepos 11 d. ir ją paėmė. Šie faktiniai duomenys pagrįstai pripažinti tinkamais įrodymais baudžiamojoje byloje. A. G. nagrinėjamoje byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių metu tarpusavyje užmaskuotomis frazėmis (narkotines ir psichotropines medžiagas pavadindamas „metru“, „diskais“, „padangomis“) kalbėjo būtent apie narkotines ir psichotropines medžiagas ir jų platinimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tai nėra vieninteliai įrodymai baudžiamojoje byloje, patvirtinantys A. G. kaltę. Kriminalinės žvalgybos metu atliekant slaptus veiksmus užfiksuoti pokalbiai buvo vertinami kitų bylos įrodymų kontekste.

6.11. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad nagrinėjamu laikotarpiu A. G. su O. K. telefoninių pokalbių (t. 1, b. l. 40 – Nr. 9091, 9094, kur užfiksuota, kaip O. K. iš savo mobiliojo ryšio abonento numerio (duomenys neskelbiami) paskambino A. G. į mobiliojo ryšio abonento numerį (duomenys neskelbiami)) metu susitarė dėl narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – perdavimo, ją atsiimant iš A. G. gyvenamosios vietos. Slapto sekimo metu užfiksuota, kaip kaltinime nurodytu laiku O. K. kartu su L. G. ir A. L. automobiliu BMW atvyko į (duomenys neskelbiami), kur A. G. nuomojosi butą. Iš automobilio išlipęs O. K. nuėjo į namo, esančio (duomenys neskelbiami), laiptinę, po 5 min. sugrįžo, įsėdo į automobilį kartu su keleiviais ir išvažiavo. Pareigūnai sekė O. K. vairuojamą automobilį, automobiliui sustojus, sulaikė minėtus asmenis ir automobilio apžiūros metu po užpakaline sėdyne surado į plastikinę plėvelę suvyniotą narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis. Nors sulaikyti asmenys – L. G. ir O. K. – nenurodė A. G. kaip asmens, perdavusio O. K. narkotinę medžiagą, tačiau neneigė atvykę į (duomenys neskelbiami), paimti narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – asmeniniam naudojimui. Taigi pats faktas, jog A. G. perdavė O. K. narkotinę medžiagą ir visa tai įvyko jo namo teritorijoje, neginčijamai pagrįstas objektyviais bylos įrodymais.

6.12. Ta aplinkybė, kad nei L. G., nei O. K. teisme nebuvo apklausti, o grįsdamas A. G. kaltę teismas vadovavosi teisme perskaitytais jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog šių asmenų parodymai nebuvo tinkamai ištirti ir jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio nebuvo galima. Nors apeliantas teigia, kad šių asmenų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas negalėjo remtis dėl tos priežasties, kad jie nebuvo apklausti teisme, tačiau šis skundo argumentas visiškai nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi L. G. ir O. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. BPK 301 straipsnyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi teismas, priimdamas nuosprendį, gali remtis teisiamajame posėdyje apklaustų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialistų, ekspertų išvadomis ir paaiškinimais, teisme ištirtais daiktiniais įrodymais ir dokumentais, gali remtis ir įtariamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, jei šie parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi kaltinamojo (įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje esančius įrodymus. Tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-83-699/2015). Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, L. G. ir O. K. nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme dėl to, kad, prokurorui perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu nagrinėti teisme, jie pasislėpė (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartimi baudžiamoji byla dėl L. G. ir O. K. išskirta į atskirą bylą, nes paskelbta jų paieška ir jie iki šiol nerasti, t. 4, b. l. 36), o kaip tik toks atvejis, kai teismo posėdyje perskaitomi kaltinamojo (įtariamojo) parodymai, ir nurodytas BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, apkaltinamąjį nuosprendį grįsdamas asmenų, kuriems baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, t. y. O. K. ir L. G., parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnams, baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, šių parodymų turinį įvertino kitų įrodymų kontekste ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis A. G. perdavė O. K. narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją platinti.

6.13. Apeliantas skunde nurodė, jog jis nebuvo kaltinamas dėl narkotinių medžiagų pardavimo ar siekio parduoti L. G. ir O. K., ir teismas savo iniciatyva dėl neaiškių priežasčių konstatavo, kad nuteistasis A. G. dalį narkotinių medžiagų perdavė, turėdamas tikslą ją išplatinti. Toks argumentas taip pat nepagrįstas.

6.14. Pirmiausia pažymėtina, jog po sulaikymo, 2018 m. liepos 12 d., A. G. pirminis pranešimas apie įtarimą buvo pareikštas būtent dėl kanapių O. K. už 100 Eur pardavimą (t. 3, b. l. 49), o 2018 m. lapkričio 14 d. pranešimas apie įtarimą apėmė jau tik šios narkotinės medžiagos perdavimą O. K. (t. 3, b. l. 62). Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui taip pat kaltinant A. G. ne kanapių ir jų antžeminių dalių pardavimu, o jų perdavimu O. K. (t. 3, b. l. 153–166). Akivaizdu, kad apelianto teiginiai dėl kaltinimo keitimo yra nepagrįsti.

6.15. BK 260 straipsnio prasme kitokiu platinimu laikomas narkotinių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas ir pan. Teismų praktikoje narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų platinimas suprantamas kaip jų perleidimas tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2013, Nr. 2K-95-489-2018 ir kt.). Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. G. perdavė O. K. narkotinę medžiagą, ir tai atitinka BK 260 straipsnio dispozicijoje numatytą platinimo sąvoką.

6.16. Nors A. G. teigė, kad labai didelį kiekį įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikė asmeniniam naudojimui, O. K. pažįsta ir su juo bendravo išimtinai tik sporto salėje, tarėsi dėl sporto papildų, tačiau tai paneigta ištirtų įrodymų visuma. Teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti pareigūnai patvirtino, kad pradėjo žvalgybinį tyrimą, atliko kriminalinius žvalgybos veiksmus, gavo operatyvinę informaciją, kad A. G. platina narkotines ir psichotropines medžiagas, bendrauja telefonu su nenustatytais asmenimis apie psichotropinių medžiagų platinimą, vartoja frazes, kuriomis narkotines ar psichotropines medžiagas apibūdina jas vartojantys asmenys. A. G. gyvenamosios vietos ir automobilio kratos metu rastas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 112,225 g kokaino ir ne mažiau kaip 49,494 g kanapių ir jų dalių, taip pat labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų – ne mažiau kaip 7,755 g metamfetamino ir 1 390 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 258,814 g MDMA, namuose rastos ir dvejos elektroninės svarstyklės, be to, dalis narkotinių medžiagų buvo sufasuota į nedidelius užspaudžiamus 25 plastikinius maišelius. Nors apeliantas teigia, kad visas šias narkotines medžiagas įsigijo ir laikė savo reikmėms, tačiau tai paneigta byloje esančiais įrodymais: liudytojų parodymais, kratos protokolais, mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis, operatyvinės veiklos metu gauta bei kita rašytine bylos medžiaga. Remiantis visais šiais įrodymais, neginčytinai įrodyta, kad A. G. narkotines ir psichotropines medžiagas laikė ir perdavė, turėdamas tikslą jas platinti. Nuteistojo tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas taip pat įrodo ir jo namuose atliktos kratos metu rastų maišelių skaičius ir tai, kad kokainas buvo supakuotas į mažesnes pakuotes, t. y. buvo paruoštos vartoti dozės. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtino, kad pas A. G. namuose rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos laikytos būtent turint tikslą jas platinti.

6.17. Taip pat pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje nenumatytas būtinasis veikos požymis – tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas. BK 260 straipsnio 3 daliai inkriminuoti pakanka nustatyti būtinąjį veikos požymį – labai didelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį. Taigi tikslo platinti turėjimas kaip veikos aplinkybė šiuo atveju neturi reikšmės veikai kvalifikuoti pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą.

6.18. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta įrodymų visuma, o išvados grindžiamos abejonių nekeliančiais duomenimis, kurie pagrįstai pripažinti nuteistojo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai neleidžia spręsti apie neišsamų, neobjektyvų ar šališką nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o kartu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo kaltė neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis, taip pat nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. G. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės paskyrimo

6.19. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog jam už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu skundžiamu nuosprendžiu paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė nėra teisinga. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo, pripažinus jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

6.20. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali būti skiriama švelnesnė bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, jeigu tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, motyvuoti švelnesnės bausmės paskyrimą. Taip pat privalo įvertinti, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos.

6.21. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. G., tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės paskirties principų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam bausmės, numatytos straipsnio sankcijoje už padarytą veiką, paskyrimas užtikrins bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimą.

6.22. Šioje byloje A. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, t. y. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Už šį nusikaltimą baudžiamajame įstatyme nustatyta tik itin griežta reali laisvės atėmimo bausmė – BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų.

6.23. Skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. A. G. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė rodo didesnį A. G. padarytos nusikalstamos veikos ir jo paties asmenybės pavojingumą.

6.24. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas.

6.25. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato dvi sąlygas: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-345-511/2018 ir kt.). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad A. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Iš bylos duomenų matyti, kad viso proceso metu A. G. nuosekliai neigė, kad jis narkotines ir psichotropines medžiagas platino, aiškino, kad jas laikė savo reikmėms, neigė, jog kaltinime nurodytą dieną perdavė O. K. nustatytą kiekį kanapių ir jų antžeminių dalių. Taigi jis nenurodė visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir pripažino kaltę tik iš dalies. Be to, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis, gyvenamosios vietos apžiūros metu A. G. pareigūnams parodė tik dalies narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo vietą, kita dalis narkotinių medžiagų buvo išslapstyta visame bute (taip pat ir vaikų kambaryje) ir surasta pareigūnų. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo nei daryti išvados, kad A. G. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme nustatytą veiką, nei nustatyti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

6.26. Vertinant A. G. asmenybę, buvo atsižvelgta, kad jis vedęs, turi 4 nepilnamečius vaikus, anksčiau buvo daug kartų teistas, taip pat ir už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, vėl nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams), daug kartų baustas administracine tvarka už greičio viršijimą (t. 3, b. l. 120–131, 116–119). Užimtumo tarnybos duomenimis, A. G. oficialiai dirbo tik nuo 2007 m. sausio 24 d. iki 2007 m. vasario 28 d. ir nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2008 m. vasario 25 d. (t. 3, b. l. 109–112), paleistas iš įkalinimo vietos vertėsi narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu ir pats šias medžiagas vartojo.

6.27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, A. G. paskyrė bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir pašalinus pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę (labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio įgijimą), nėra pagrindo švelninti A. G. paskirtą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, dydžiu artimą BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui, – 12 metų laisvės atėmimą. Dėl to A. G. paliekama tokia bausmė, kokia paskirta skundžiamu nuosprendžiu.

6.28. Nors apeliantas nesutinka su jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžiu ir prašo prie pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti mažesnę Kauno apylinkės teismo Kauno miesto rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (tik tris mėnesius, vietoj teismo pridėtų vienerių metų), tačiau toks prašymas nepagrįstas. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo teigti, jog apygardos teismas netinkamai taikė BK nuostatas, kuriomis reglamentuojamas dalinio bausmių sudėjimo bendrinimo būdas, ir A. G. paskyrė aiškiai per griežtą, todėl neteisingą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Teismas turi diskreciją nuspręsti, kokią ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį pridėti prie nagrinėjamoje byloje už nusikalstamos veikos padarymą teismo paskirtos bausmės. Už nusikalstamos veikos padarymą A. G. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis, buvo teisingai subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno miesto rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi (pridedant 1 metus iš galimų 2 metų 9 mėnesių) ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 13 metų laisvės atėmimas.

6.29. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek A. G. paskirta bausmė už jo padarytą nusikaltimą, tiek galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuota ir teisinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti aplinkybes, kad A. G. iki 2018 m. liepos 11 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 235,831 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 112,225 g narkotinės medžiagos – kokaino, ne mažiau kaip 40,696 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo ne mažiau kaip 7,755 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 1 390 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. 258,814 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir ne mažiau kaip 49,494 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.