Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. K. ir G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties c. b. Nr. A2-3973-881/2015, pagal pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2014-08-14 Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, K. V., O. V., M. V., J. Š., B. K., G. K., V. P., L. P., V. P., J. P., I. V. ir A. K. dėl VAVA sprendimų panaikinimo, pirkimo-pardavimo ir mainų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Trakų rajono savivaldybės administracija ir notarė D. A., dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei pakeisti sprendimą, t. y. pagal Nekilnojamojo turto registro pažymas a) patikslinti restitucijos taikymo natūra ribas ir b) nustatyti žemės plotų kiekius, liekančius pareiškėjams nuosavybės teise bei įpareigoti pareiškėjus proporcingai grąžinti į valstybės biudžetą lėšas, už pareiškėjams liekančios žemės plotų kiekius.

Siekiamoje atnaujinti civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl administracinių aktų atkurti asmenims privačios nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančius žemės sklypus, kurių dalyje yra mišku apaugusi žemė, bei šių sklypų perleidimo sandorių teisėtumo ir jų pripažinimo negaliojančiais teisinių padarinių. Pareiškėjai nurodė, kad įsigijo 2,8875 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2,5352 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,9271 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), po to, kai Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais jie buvo grąžinti kitiems asmenims. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras 2008 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad atkurdama nuosavybės teises į miesto žemės sklypus, kuriuose yra miškas, taigi į valstybinės reikšmės miško plotus, Vilniaus apskrities viršininko administracija pažeidė Konstitucijos 47 straipsnį, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Žemės įstatymo 6 straipsnį, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnį, todėl prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus, 2) pripažinti negaliojančias žemės sklypų perleidimo sutartis ir 3) taikyti restituciją natūra. 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje konstatavo, kad dėl viešojo intereso svarbos turi būti taikoma restitucija susigrąžinant valstybės nuosavybėn valstybinės reikšmės mišką, tačiau siekiant apsaugoti kitų byloje dalyvavusių asmenų teisėtus lūkesčius, valstybė privalo prisiimti atsakomybę už nuosavybės teisių atkūrimo proceso vilkinimą, t. y. už tai, kad susidarė tokia nepriimtina teisinė situacija, todėl atsakovų B. K. ir G. K. naudai priteisė iš valstybės jų sumokėtą bendrą 320 000 Lt sumą, kurią jie buvo sumokėję žemės sklypų pardavėjams. Taip pat teismas išaiškino, kad atsakovams (pareiškėjams) paliekama teisė reikšti ieškinį valstybei dėl jų patirtų nuostolių, viršijančių 500 000 Lt, gretinant ir didinant žemės sklypų vertę, kol jie tuos sklypus valdė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Be to, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) jau nebeegzistuoja kaip nekilnojamieji daiktai, o buvusių sklypų teritorijoje buvo atlikti kadastriniai matavimai, suformuojant naujus miškų ūkio paskirties sklypus, teismas nurodė, jog pareiškėjų siūlomas restitucijos taikymo būdas iš esmės yra neįgyvendinamas.

Taip pat teismas konstatavo, kad faktinė valstybinio miško išsidėstymo situacija nepakito, ši situacija buvo žinoma pareiškėjams, bylą nagrinėję teismai ją įvertino, todėl tokia aplinkybė neatitinka proceso atnaujinimo instituto reikalaujamo naujos aplinkybės požymio – kad pareiškėjams ji nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Teismo vertinimu aplinkybė, kad ginčo žemės sklypai buvo išformuoti, o jų vietoje suformuoti ir valstybės nuosavybės teisėmis registruoti nauji žemės sklypai, negali būti laikoma nauja aplinkybe, kadangi pastarieji veiksmai buvo atlikti vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma, kad ne visas žemės sklypas yra apaugęs valstybinės reikšmės mišku, neturėjo konkrečios teisinės išraiškos, nes bylos nagrinėjimo metu valstybinės reikšmės miško buvimo faktas buvo įrodinėjamas abejotino patikimumo Valstybinės reikšmės miškų plotų schemomis, kurių nepatikimumą pripažino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, o ne tiksliais kadastrinio matavimo metu gautais duomenimis, kurie atlikti jau pasibaigus teisminiams ginčams ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2013-11-12. Taigi, siekiamos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu visiškai nebuvo žinoma, kokį tiksliai žemės plotą užima minėti valstybinės reikšmės miškai ir koks plotas išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, o koks žemės plotas ir toliau gali teisėtai priklausyti pareiškėjams.Teismas visiškai neatkreipė dėmesio (ir neatliko lyginamosios analizės) į tai, kad duomenys iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemų fragmentų dėl žemės plotų, kuriuose auga valstybinės reikšmės miškai, ir duomenys iš Nekilnojamojo turto registro, kurie jame atsirado po 2013-11-12 atlikus tikslius kadastrinius matavimus ir suformavus miško ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuose auga valstybinės reikšmės miškas, visiškai nesutampa, t. y. nesutampa faktinės aplinkybės, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.Teismo pozicija, jog pareiškėjų siūlomas restitucijos taikymo būdas iš esmės yra nerealus, nes žemės sklypai, kurie buvo ginčo objektais, jau neegzistuoja, yra neteisėtas, nes ta aplinkybė, kad jau po teismo proceso buvo išformuoti žemės sklypai, kurie buvo ginčo objektas, ir vietoj jų atliekant tikslius kadastrinius matavimus buvo suformuoti nauji miško ūkio paskirties žemės sklypai, kurie išimtinai apėmė tik tuos žemės plotus, kuriuose auga miškas, nereiškia, kad restitucija nereali, o atvirkščiai, būtent tik dabar ji tapo galima įgyvendinti, nes pareiškėjams gali būti grąžintos tos žemės sklypų dalys, kurios po naujų žemės sklypų suformavimų nepateko į miško paskirties žemės sklypus.Teismo argumentas, jog pareiškėjai galėjo inicijuoti miško sklypų ploto bei ribų nustatymą, nustatyti valstybiniu mišku užimtą žemės sklypų plotą bei tuo pagrindu teikti teismui patikslintus duomenis bei reikalavimus byloje, kurią prašoma atnaujinti, yra visiškai nelogiškas ir neteisėtas, nes: a) neskiriamos visiškai skirtingos teisinės kategorijos kaip valstybės miškas ir valstybinės reikšmės miškas; b) bylos nagrinėjimo metu pareiškėjų nuosavybėn įsigytiems žemės sklypams buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jie buvo areštuoti; c) teisės aktai nenustato privatiems asmenims teisės inicijuoti valstybinės reikšmės miškų plotų nustatymą ar koregavimą, nes tai yra išimtinė valstybės ir jos kompetentingų institucijų teisė.Teismas savo nutartyje visiškai nepasisakė apie naudą visoms bylos šalims, jeigu būtų atnaujintas teismo procesas, o teismas apie tai privalėjo pasisakyti, nes proceso atnaujinimas yra susijęs ne tik su pareiškėjų pažeistų teisių gynimu, bet ir ne bet kokiu, bet efektyviu viešojo intereso gynimu.

Atsiliepimus į atskiruosius skundus pateikė Vilniaus apygardos prokuratūra ir Aplinkos ministerija. Kadangi juose nurodyti argumentai iš esmės sutampa su nurodytais atsiliepimuose į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, kurių turinys išdėstytas prie ginčo esmės, apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Brum?rescu v. Romania, no. 28342/95, judgment of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99, judgment of 25 July 2002; Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-376/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjų nurodytos aplinkybės, jog tikslų valstybinės reikšmės miškų užimamą plotą pareiškėjams nuosavybės teise priklausiusiuose sklypuose, jie sužinojo tik po siekiamos atnaujinti bylos išnagrinėjimo, t. y. tik 2014-06-25, patikrinus NŽT rašte išdėstytą informaciją, vertinimo. Pareiškėjų nuomone, 2013-11-12 Nekilnojamo turto registre buvo įregistruoti naujai suformuoti žemės sklypai, o bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma tik tai, kad valstybinės reikšmės miškai užima ne visą pareiškėjams priklausiusios žemės plotą, nes valstybė nebuvo atlikusi kadastrinių matavimų, todėl teismas nepagrįstai konstatavo šios aplinkybės neatitikimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintam proceso atnaujinimo pagrindui – naujų ir esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, paaiškėjimas.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad vertinant pareiškėjų atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl proceso atnaujinimo, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo prasme svarbi byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kurios neginčija ir pareiškėjai, jog siekiamos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo metu ir pareiškėjams, ir bylą nagrinėjusiems teismams buvo žinoma, kad ne visas pareiškėjams priklausęs žemės sklypas yra apaugęs valstybinės reikšmės mišku. Šį faktą pagrindžia ir 2008 m. balandžio 3 d. pažymos apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacinius rodiklius (toliau – Pažymos) bei Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentai (toliau – Schemos), iš kurių buvo matyti, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 2,8875 ha, yra įregistruota 1,0 ha ploto valstybinės reikšmės miško, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 2,5352 ha, yra registruota 0,64 ha ploto valstybinės reikšmės miško, o žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,9271 ha, yra registruota 0,72 ha ploto valstybinės reikšmės miško. Tai, kad vėlesniais matavimais užimamo valstybinės reikšmės miško plotas nežymiai pasikeitė (žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Pažymas ir schemas valstybinės reikšmės miškas sudarė 1,0 ha, o po atliktų matavimų suformuotas naujas žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,1705 ha; žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Pažymas ir schemas valstybinės reikšmės miško buvo 0,64 ha, o po atliktų matavimų suformuoti nauji žemės sklypai: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,2198 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,2262 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 0,4102 ha, viso – 0,8562 ha; žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Pažymas ir schemas valstybinės reikšmės miškas užėmė 0,72 ha, o po atliktų matavimų suformuotas naujas žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,7946 ha) nesudaro pagrindo šių matmenų pokyčio laikyti naujai paaiškėjusia aplinkybe ir dėl to atnaujinti procesą jau užbaigtoje civilinėje byloje.

Aplinkybė, kuria remiasi pareiškėjai, jog 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad kai kurios „Valstybės žiniose“ paskelbtos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos dėl prastos spaudos kokybės ir mažo mastelio yra sunkiai suprantamos, nelaikytina teisiškai reikšminga šios nagrinėjamos bylos kontekste, nes, pirma, pareiškėjai šiuo teiginiu nesiremia, kaip aplinkybe, patvirtinančia, jog bylos nagrinėjimo metu apskritai nebuvo žinoma apie tai, kad valstybinės reikšmės miškai užima tik dalį nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, antra, tai yra bendro pobūdžio teiginys, neapimantis visų „Valstybės žiniose“ paskelbtų valstybinės reikšmės plotų schemų, ir, juolab, nepatvirtina schemų neteisingumo. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 3K-7-165/2012, kurioje siekiama atnaujinti procesą, pažymas apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacinius rodiklius bei Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemų fragmentus laikė tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais valstybinės reikšmės miško egzistavimo faktą žemės sklypuose.

Be to, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, t. y. iš pareiškėjų kartu su prašymu pridėtų išrašų iš Nekilnojamojo turto registro bei 2014-06-25 NŽT Trakų skyriaus rašto Nr. 46SD-(14.46.104.)-2234 „Dėl informacijos pateikimo“, pareiškėjai į Vilniaus apygardos teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi sužinoję, jog 2013-11-12 Nekilnojamojo turto registre padaryti nauji įrašai apie tai, koks yra tikslus valstybinės reikšmės miško žemės plotas. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas, visiškai nekreipė dėmesio (ir neatliko lyginamosios analizės) į tai, kad duomenys iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemų fragmentų dėl žemės plotų, kuriuose auga valstybinės reikšmės miškai, ir duomenys iš Nekilnojamojo turto registro, kurie jame atsirado po 2013-11-12 atlikus tikslius kadastrinius matavimus ir suformavus miško ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuose auga valstybinės reikšmės miškas, visiškai nesutampa, t. y. nesutampa faktinės aplinkybės, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tačiau tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Kartu atkreiptinas dėmesys, jog bylą nagrinėję teismas rėmėsi pažymomis ir kitais duomenimis iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro. Keldami klausimą dėl duomenų, esančių Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjai iš esmės kelia klausimą dėl šių registrų sąveikos. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sąveiką su kitais valstybės registrais ir kadastrais reglamentuoja Miškų valstybės kadastro nuostatų V skyrius (34–40 p.). Miškų valstybės kadastro duomenys ir Nekilnojamojo turto registro, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnio nuostatomis įsteigtas visiškai kitu tikslu – nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, duomenys negali tarpusavyje konkuruoti (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2388/2013). Teismas sprendė, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 139.1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja inter alia naudojantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad tiek pareiškėjai, tiek teismai, nagrinėję siekiamą atnaujinti bylą, žinojo, jog ne visa apimtimi pareiškėjams priklausę žemės sklypai buvo apaugę valstybinės reikšmės mišku, bylos nagrinėjimo metu rėmusis pažymomis iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, pareiškėjų pateikti išrašai iš Nekilnojamojo turto registro, kuriuose atsispindi tikslūs valstybinės reikšmės miškų žemės plotai, nelaikytini įrodymais, atitinkančiais reikalavimus, keliamus naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Priešingu atveju bet koks duomenų kadastruose ir registruose tikslinimas suponuotų poreikį taikyti proceso atnaujinimo institutą ir peržiūrėti įsiteisėjusius teismo sprendimus. Teismo nuomone, pareiškėjų pateikti įrodymai nepatvirtino jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos pareiškėjams bylos, kurią siekiama atnaujinti, metu, kas lemia negalimumą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma, jog tik dalis žemės sklypo yra apaugusi valstybinės reikšmės mišku, nepriklausomai nuo vėliau paaiškėjusios konkrečios teisinės ir kiekybinės užimamo miško ploto išraiškos, užfiksuotos Nekilnojamojo turto registre, suponuoja negalimumą taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindą – dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, nes netenkinamas šio pagrindo taikymo kriterijus, jog pareiškėjams nurodyta aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma.

Apeliacinis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, taip pat pažymi, kad pareiškėjai, žinodami, jog ne visas jiems priklausantis žemės sklypas yra apaugęs valstybinės reikšmės mišku, galėjo inicijuoti miško sklypų ploto bei ribų nustatymą, nustatyti valstybinės reikšmės mišku užimtą žemės sklypų plotą, tuo pagrindu teikti teismui patikslintus duomenis bei reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pareiškėjų argumentas, jog tokių veiksmų jie negalėjo atlikti, nes bylos nagrinėjimo metu pareiškėjų nuosavybėn įsigytiems žemės sklypams buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jie buvo areštuoti, yra teisiškai nepagrįstas. Nors ginčo sklypų atžvilgiu ir buvo taikyti apribojimai, spręsti dėl šių apribojimų ir jų apimties turėjo teisę bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka nagrinėjant pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir leidimo atlikti tokio pobūdžio veiksmus. Tačiau toks prašymas teismui nebuvo pateiktas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjų atskirojo skundo argumentas, jog Vilniaus apygardos teismas nutartyje nepasisakė apie naudą visoms bylos šalims, jei būtų atnaujintas teismo procesas, nepatenka į proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu taikymo apimtį. Kaip jau minėta, sprendžiant, ar yra pagrindas procesą atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, svarbu įvertinti šioje nutartyje jau minėtus kriterijus dėl jų egzistavimo bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu, jų paaiškėjimo momento, įtakos bylai. Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tai, jog Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą neaptarė proceso atnaujinimo pasekmių, neturi reikšmės sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, restitucijos taikymo klausimas nagrinėjamoje byloje tampa neaktualus, todėl teismas plačiau dėl jo nepasisako. Pažymėtina tik tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas restitucijos normas siekiamoje atnaujinti byloje, įvertino restituciją lemiančias aplinkybes, susiklosčiusius teisinius santykius bei restitucijos objekto specifiką. Taip pat atsižvelgė į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teisę pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį.

Remdamasis nutartyje nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.