- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- A2-3973-881/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- B. K., G. K.
- Kategorijos
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų B. K. ir G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai B. K. ir G. K. kreipėsi į teismą, prašydami CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012 (toliau – Prašymas) civilinėje byloje Nr. A2-5402/881/2014 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, K. V., O. V., M. V., J. Š., B. K., G. K., V. P., L. P., V. P., J. P., I. V. ir A. K. dėl VAVA sprendimų panaikinimo, pirkimo – pardavimo ir mainų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Trakų rajono savivaldybės administracija ir notarė D. A.. Pareiškėjai vadovaudamiesi CPK 373 straipsniu prašo teismo pakeitus sprendimą įpareigoti ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios vykdydamos sprendimą. Pareiškėjai nurodo, kad aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Bylos nagrinėjimo metu egzistavo faktinė aplinkybė, kad dalis žemės sklypo nėra apaugusi valstybinės reikšmės mišku, žemės plotui, kuriame auga valstybinės reikšmės miškas, valstybės vardu nebuvo atlikti kadastriniai matavimai ir tas žemės plotas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kita svarbi aplinkybė egzistavusi bylos nagrinėjimo metu buvo valstybės pareiga atlikti kadastrinius matavimus ir teisinę nekilnojamojo daikto registraciją, tačiau iš ieškovo (valstybės) procesinių veiksmų nesimatė nei kaip, nei kada valstybė ketina šią pareigą įgyvendinti. B. K. ir G. K. nurodo, kad visoms bylos šalims buvo žinoma tik tai, kad faktiškai valstybinės reikšmės miškas auga ne visame žemės sklype, tačiau bylos šalims nebuvo žinoma teisinė šio fakto išraiška, atsakovai bylos nagrinėjimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, ar valstybė ketina įvykdyti savo pareigą dėl kadastrinių matavimo ir teisinės nekilnojamojo daikto registracijos ar ne, tuo labiau, iš bylos eigos matėsi, kad ieškovas (valstybė) yra suinteresuotas prašyti taikyti restituciją visam žemės sklypo plotui prisiimdamas riziką dėl neigiamų teisinių pasekmių už pareigos nevykdymą. Kita nurodoma aplinkybė yra, kad pareiškėjams aplinkybės tapo žinomos įsiteisėjus teismo sprendimui. Pagal 2012 m. balandžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiais Teismas priėmė nutartį taikyti restituciją natūra ir grąžinti valstybei visą žemės sklypą, nepaisant, kad ne visame žemės sklype augo valstybinės reikšmės miškas, taip pat nutarė iš valstybės biudžeto grąžinti teisėtiems įgijėjams jų patirtas žemės sklypo įsigijimo išlaidas. Tačiau tai, kas faktiškai egzistavo bylos nagrinėjimo metu, bet dar neturėjo teisinės išraiškos, t.y. nei pareiškėjams, nei teismui dar nebuvo žinoma, akivaizdu tapo 2014 m. birželio 25 d., nes patikrinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus rašte išdėstytą informaciją matyti, kad Neklinojamojo turto registre valstybės vardu įregistruota tiksliais kadastriniais matavimais identifikuoti ir suformuoti nauji žemės sklypai, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo sudedamosios ginčo objekto – atsakovų įsigytų žemės sklypų, žemės plotų dalys. Esminė nurodyta aplinkybė yra, kad nors pareiškėjai buvo pripažinti teisėtais įgijėjais ir jiems iš valstybės biudžeto buvo grąžintos jų nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos, tačiau tuo pačiu jiems buvo apribota teisė į jų teisėtai įsigytą nuosavybę. Todėl atsakovai turi teisę reikalauti, kad jiems būtų užtikrinta teisė disponuoti bent ta žemės sklypo dalimi, kurioje neauga valstybinės reikšmės miškas ir sutikti, kad iš jo valstybės naudai būtų proporcingai atgal grąžinta pinigų suma už jam liekančią žemės sklypo ploto dalį. Vadovaudamiesi CPK 370 straipsnio 2 dalimi prašo teismo paskirti žodinę proceso nagrinėjimo tvarką, kad pareiškėjai galėtų vizualiai pavaizduoti ir parodyti, jog bylos nagrinėjimo metu valstybinės reikšmės miškai faktiškai užėmė ženkliai mažiau ploto bendruose ginčijamuose žemės sklypų plotuose.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašo jį atmesti CPK 366 straipsnio bei CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Nurodo, kad nesutinka su tuo, jog pareiškėjų pateiktos aplinkybės yra naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijus, kadangi teismas nagrinėjant bylą iš esmės išsamiai išnagrinėjo visas nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo dėl proceso atnaujinimo. Aplinkybė, kad ne visa bylos ginčo sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorija – valstybinės reikšmės miškas, egzistavo bylą nagrinėjant iš esmės ir priimant sprendimus ir ši aplinkybė pareiškėjams buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, ją teismas vertino, kad ji neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijų.
Atsakovai, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei prieštaraujantį teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjas 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 46SK-(14.46.110.)-753 ,,Dėl valstybinės reikšmės miško sklypų, esančių Lentvario mieste, Lentvario seniūnijoje, Trakų rajono savivaldybėje įregistravimo Valstybės įmonėje Registrų centre“ suformavo žemės sklypus ir patvirtino šių žemės sklypų kadastro duomenis. Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. birželio 25 d. raštu Nr. 46SD-(14.46.104)-2234, pareiškėjai buvo informuoti, kad žemės sklypų vietoje buvo suformuoti ir VĮ Registrų centre įregistruoti miškų ūkio paskirties žemės sklypai. Pareiškėjai B. K. ir G. K. prašymą atnaujinti procesą grindžia motyvais, jog tik 2014 m. birželio 25 d. sužinojo tikslius miško sklypų plotus, identifikavo jų ribas, užimamus plotus anksčiau suformuotų ir vėliau VĮ Registrų centre išregistruotų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose. Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad minėti duomenys pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomi, kadangi vykstant prašomam atnaujinti teismo procesui, pareiškėjai galėjo inicijuoti miško sklypų ploto bei ribų nustatymą, nustatyti valstybiniu mišku užimtą žemės sklypų plotą, tuo pagrindu teikti Teismui patikslintus duomenis bei reikalavimus. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį 2012 m. balandžio 12 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, konstatuotina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra baigtas, todėl pareiškėjų teiginys, neva bus galima užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, neatitinka esančios situacijos, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo procėdūra yra baigta, o pareiškėjams Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 02-12-58 ir 2012 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 02-12-59 atitinkamai pervedė (sumokėjo) 190 000 Lt ir 130 000 Lt, taip įvykdydama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012.
Ieškovas, prašomoje atnaujinti byloje, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, kad aplinkybė, jog dalis žemės sklypo nėra apaugusi valstybinės reikšmės mišku, neabejotinai buvo žinoma tiek pareiškėjams, tiek bylą nagrinėjusiems teismams. Kartu su ieškiniu (2008 m. liepos 29 d.) teismui buvo pateiktos 2008 m. balandžio 3 d. pažymos apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacinius rodiklius bei tos pačios dienos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentus. Rengiant atsiliepimą į pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą, buvo kreiptasi į Valstybinę miškų tarnybą, prašant pateikti duomenis apie aptariamuose sklypuose esančio miško buvimo faktą ir plotą šiuo metu. Buvo gauti duomenys iš NŽT Trakų skyriaus apie aptariamų sklypų performavimą. Iš duomenų nustatytą, kad 2013 m. sausio 22 d. NŽT Trakų skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-102 pagrindu žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apskritai išformuoti, t. y. jie nebeegzistuoja kaip nekilnojamieji daiktai. Kaip matyti iš Valstybinės miškų tarnybos pateiktų duomenų, buvusių žemės sklypų teritorijoje buvo atlikti kadastriniai matavimai, suformuojant naujus miškų ūkio paskirties žemės sklypus. Todėl pareiškėjų siulomas restitucijos taikymo būdas iš esmės yra nerealus. Taip pat Valstybinė miškų tarnyba pateikė valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentus, iš kurų matyti, kad aptariamuose žemės sklypuose valstybinės reikšmės miško plotas ir išsidėstymas šiuo metu iš esmės yra analogiškas buvusiam 2008 metais. Pareiškėjams buvo žinomos, o taip pat bylą nagrinėjusių teismų buvo įvertintos aplinkybės dėl to, kad ne visas ginčo žemės plotas pateko į valstybinės reikšmės miško plotą, todėl tokia aplinkybė neatitinka proceso atnaujinimo instituto reikalaujamo naujos aplinkybės požymio – kad pareiškėjams ji nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Tai, kad ginčo žemės sklypai buvo išformuoti, o jų vietoje suformuoti ir valstybės nuosavybės teisėmis registruoti nauji žemės sklypai, negali būti laikoma nauja aplinkybe, kadangi pastarieji veiksmai buvo atlikti vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą byloje, kurios procesą siekia atnaujinti pareiškėjai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas.
Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas Civilinio proceso kodekso XVIII skyriaus nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 str. 1 d.).
Proceso atnaujinimo institutas vertinamas, kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija, kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas teismo procesinis sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-565-567/2014).
Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. ar leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas CPK 370 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka gali baigtis dvejopai: arba teismo nutartimi atnaujinti procesą (kai teismas nustato, kad prašymas paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu), arba teismo nutartimi atsisakyti atnaujinti procesą (jeigu teismas konstatuoja, kad praleistas CPK 368 straipsnio nustatytas prašymo padavimo terminas arba kad prašymas nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu).
Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjai nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu egzistavo faktinė aplinkybė, kad dalis žemės sklypo nėra apaugusi valstybinės reikšmės mišku, žemės plotui, kuriame auga valstybinės reikšmės miškas, valstybės vardu nebuvo atlikti kadastriniai matavimai ir tas žemės plotas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kita svarbi aplinkybė egzistavusi bylos nagrinėjimo metu buvo valstybės pareiga atlikti kadastrinius matavimus ir teisinę nekilnojamojo daikto registraciją, tačiau iš ieškovo (valstybės) procesinių veiksmų nesimatė nei kaip, nei kada valstybė ketina šią pareigą įgyvendinti. Pareiškėjai taip pat pažymi, kad visoms bylos šalims buvo žinoma tik tai, kad faktiškai valstybinės reikšmės miškas auga ne visame žemės sklype, tačiau bylos šalims nebuvo žinoma teisinė šio fakto išraiška, t. y. atsakovai bylos nagrinėjimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, ar valstybė ketina įvykdyti savo pareigą dėl kadastrinių matavimo ir teisinės nekilnojamojo daikto registracijos ar ne, tuo labiau, iš bylos eigos matėsi, kad ieškovas (valstybė) yra suinteresuotas prašyti taikyti restituciją visam žemės sklypo plotui prisiimdamas riziką dėl neigiamų teisinių pasekmių už pareigos nevykdymą. Kita nurodoma aplinkybė yra ta, kad pareiškėjams šios aplinkybės tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, po bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, išnagrinėjimo, Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu įregistruoti žemės sklypai kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (1,1705 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (0,2198 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (0,2262 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (0,4102 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (0,7946 ha), taigi paaiškėjo, jog ne visa ginčo sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) teritorija yra valstybinės reikšmės miškas. Šios aplinkybės patvirtina, jog akivaizdu, kad nagrinėjant bylą, kurią prašoma atnaujinti, žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (1,1705 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (0,2198 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (0,2262 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (0,4102 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (0,7946 ha) apskritai neegzistavo, taigi ši pareiškėjų nurodoma aplinkybė neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuri buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą.
Teismas sprendžia, jog pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad ne visi ginčo sklypai pilna apimtimi priskiriami valstybinės reikšmės miškams egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir apie šią aplinkybę pareiškėjai žinojo ir pasisakė bylos nagrinėjimo metu. Kad bylos nagrinėjimo metu į žemės sklypą kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,8875 ha, pateko 1,0 ha valstybinės reikšmės miško patvirtina Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktas valstybinės reikšmės miškų plotų 2008 m. balandžio 3 d. schemos fragmentas P0804-0003 bei 2008 m. balandžio 3 d. pažyma Nr. TA 0804-15623; kad į žemės sklypą kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,9271 ha, pateko 0,72 ha valstybinės reikšmės miško patvirtina Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktas valstybinės reikšmės miškų plotų 2008 m. balandžio 3 d. schemos fragmentas P0804-0004 bei 2008 m. balandžio 3 d. pažyma Nr. TA 0804-15624; į žemės sklypą kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1 ha, pateko 0,1 ha valstybinės reikšmės miško patvirtina Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktas valstybinės reikšmės miškų plotų 2008 m. balandžio 3 d. schemos fragmentas P0804-0005 bei 2008 m. balandžio 3 d. pažyma Nr. TA 0804-15625; į žemės sklypą kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,5352 ha, pateko 0,64 ha valstybinės reikšmės miško patvirtina Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktas valstybinės reikšmės miškų plotų 2008 m. balandžio 3 d. schemos fragmentas P0804-0006 bei 2008 m. balandžio 3 d. pažyma Nr. TA 0804-15626. Šias aplinkybes teismas išsamiai išnagrinėjo nagrinėdamas bylą, kurią prašoma atnaujinti, iš esmės, taigi jokio naujos aplinkybės, kurios nebūtų buvę žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu, naujai nepaaiškėjo.
Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjas 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 46SK-(14.46.110.)-753 ,,Dėl valstybinės reikšmės miško sklypų, esančių Lentvario mieste, Lentvario seniūnijoje, Trakų rajono savivaldybėje įregistravimo Valstybės įmonėje Registrų centre“ suformavo miškų ūkio paskirties žemės sklypus ir patvirtino šių žemės sklypų kadastro duomenis.
Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. birželio 25 d. raštu Nr. 46SD-(14.46.104)-2234, pareiškėjai buvo informuoti, kad žemės sklypų vietoje buvo suformuoti ir VĮ Registrų centre įregistruoti miškų ūkio paskirties žemės sklypai.
Pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą grindžia taip pat motyvais, jog tik 2014 m. birželio 25 d. sužinojo tikslius miško sklypų plotus, identifikavo jų ribas, užimamus plotus anksčiau suformuotų ir vėliau VĮ Registrų centre išregistruotų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose. Teismas sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo išdėstytais argumentais, ir sprendžia, kad minėti duomenys pareiškėjams buvo žinomi, kadangi vykstant bylai, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pareiškėjai galėjo inicijuoti miško sklypų ploto bei ribų nustatymą, nustatyti valstybiniu mišku užimtą žemės sklypų plotą, tuo pagrindu teikti teismui patikslintus duomenis bei reikalavimus.
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, konstatavo, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra baigtas, todėl pareiškėjų teiginys, neva bus galima užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, neatitinka faktinės situacijos, nes nuosavybės teisių atkūrimo procedūra jau yra baigta, o pareiškėjams Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 02-12-58 ir 2012 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 02-12-59 pervedė 190 000 Lt ir 130 000 Lt, taip įvykdydama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012.
Rengiant atsiliepimą į pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą, prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreiptasi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydamas pateikti duomenis apie aptariamuose sklypuose esančio miško buvimo faktą ir plotą šiuo metu. Iš Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus gautų duomenų matyti, kad aptariami sklypai buvo performuoti. 2013 m. sausio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-102 pagrindu žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apskritai išformuoti, t. y. jie nebeegzistuoja kaip nekilnojamieji daiktai. Buvusių žemės sklypų teritorijoje buvo atlikti kadastriniai matavimai, suformuojant naujus miškų ūkio paskirties žemės sklypus, todėl pareiškėjų siūlomas restitucijos taikymo būdas iš esmės yra neįgyvendinamas. Kita vertus, iš Valstybinė miškų tarnybos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentų matyti, kad aptariamuose žemės sklypuose valstybinės reikšmės miško plotas ir išsidėstymas šiuo metu iš esmės yra analogiškas buvusiam 2008 metais. Akivaizdu, jog faktinė valstybinio miško išsidėstymo situacija nepakito, ši situacija buvo žinomos pareiškėjams, bylą nagrinėję teismai ją įvertino, todėl tokia aplinkybė neatitinka proceso atnaujinimo instituto reikalaujamo naujos aplinkybės požymio – kad pareiškėjams ji nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Teismo vertinimu aplinkybė, kad ginčo žemės sklypai buvo išformuoti, o jų vietoje suformuoti ir valstybės nuosavybės teisėmis registruoti nauji žemės sklypai, negali būti laikoma nauja aplinkybe, kadangi pastarieji veiksmai buvo atlikti vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą byloje, kurios procesą ir siekia atnaujinti pareiškėjai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 370 straipsniu, 96 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjų B. K. ir G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.