Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. pripažintas kaltu nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta šešių mėnesių dešimties dienų dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta devynių mėnesių dešimties dienų laisvės atėmimo bausmė, jos pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 19 d.

Iš L. J. ir D. T. priteista solidariai civiliniam ieškovui UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 920 Eur turtinei žalai atlyginti, o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, iki jie sulauks pilnametystės ar jie prieš pilnametystę įgys turto ar uždarbį, kurių pakaks žalai atlyginti, šią sumą subsidiariai priteisti iš atstovų pagal įstatymą – I. S. ir E. T..

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir L. J., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. T. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš saugyklos, o būtent: 2024 m. rugsėjo 14 d., apie 18.40 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su L. J., taip pat kartu su A. B., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, norėdamas pagrobti pinigus, peiliu pjovė UAB „ (duomenys neskelbtini)“ priklausančio vaikų žaidimo aparato apačią, kur yra pinigų seifo dugnas, o nepavykus, turėtu žiebtuvėliu padegė, ir tokiu būdu tyčia visuotinai pavojingu būdu sugadino UAB „ (duomenys neskelbtini)“ priklausantį 900 Eur vertės vaikų žaidimo aparatą bei pasikėsino pagrobti 172 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas D. T. skiriamą bausmę, neatsižvelgė į tai, kad kitas nuteistasis – L. J. praeityje taip pat buvo ne kartą teistas, nusikalstamą veiką, už kurią buvo teisiamas šioje byloje, taip pat padarė po ankstesnio nuosprendžio priėmimo, iš ankstesnių teistumų jokių išvadų nepadarė, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad L. J. yra nepilnametis, vis tiek turėjo pagrindą manyti, jog bausmės tikslai L. J. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kad jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės. Pažymima, kad nuteistasis D. T. taip pat yra nepilnametis. Būtent dėl savo amžiaus D. T. galėjo neteisingai vertinti ankstesniais nuosprendžiais skiriamų bausmių paskirtį ir susikurti nebaudžiamumo jausmą, ir tai galėjo paskatinti daryti naujus nusikaltimus. Tačiau šiuo metu D. T. atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo paskirta 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, jos vykdymą atidedant, tačiau šios bausmės vykdymo atidėjimas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi panaikintas. Nusikalstamos veikos, už kurias skundžiamu nuosprendžiu nuteistas D. T., buvo padarytos iki 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio priėmimo, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė galėjo būti bendrinama apėmimo būdu, tokiu būdu prie atliktos laisvės atėmimo bausmės nepridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies ir neprailginant atliekamos laisvės atėmimo bausmės termino.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo D. T. kaltė padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, prašoma sušvelninti paskirtą bausmę.

7. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę nepilnamečiui asmeniui, teismas, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, atsižvelgia ir į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Ir visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę.

7.1. Skirdamas bausmę nuteistajam D. T. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), taip pat atsižvelgdamas ir į bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus (BK 91 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad jis, nors yra nepilnametis, tačiau anksčiau teistas jau 3 kartus už tyčinių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, ir vėl pasikėsino padaryti vieną tyčinę nusikalstamą veiką bei padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei ir turtinėms teisėms, į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, taip pat atsižvelgė ir į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog nuteistasis D. T. pasikėsino padaryti nusikaltimą (BK 178 straipsnio 3 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kadangi tiek už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, tiek ir už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo, todėl abu nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

7.2. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

7.3. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis D. T. kaltę dėl pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką bei padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kaip jau paminėta, jis anksčiau teistas už analogiškų tyčinių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą net 3 kartus, iš jų vieną kartą buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, ir net du kartus laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, tačiau nuteistasis D. T. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir savo elgesio teigiama linkme nepakeitė. Po to, kai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu D. T. buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, jis bausmės vykdymo atidėjimo metu, nepraėjus nei trims mėnesiams po nuosprendžio priėmimo, vėl padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Atkreiptinas dėmesys, kad D. T. ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus, t. y., jau ir po to, kai jis buvo padaręs nusikalstamas veikas, už kurias dar nebuvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis savo elgesio padarinių taip pat kritiškai neįvertino ir savo gyvenimo būdo nepakeitė, bausmės vykdymo atidėjimo metu piktybiškai nebendradarbiavo su priežiūrą vykdančiais pareigūnais, be pateisinamų priežasčių sistemiškai nevykdė probacijos sąlygų bei teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų, padarė administracinių nusižengimų, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi panaikintas nuteistajam D. T. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti paskirtą subendrintą dešimties mėnesių ir dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausmę.

7.4. Aptartas nuteistojo D. T. nusikalstamas elgesys parodo, kad jis kritiškai savo elgesio nevertina ir teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti, jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė ankstesniais nuosprendžiais paskirta ne tik švelnesnė bausmės rūšis, bet ir paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Ir nors nuteistasis D. T., būdamas nepilnametis, jau turėjo teismo suteiktas visas galimybes mokytis ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, tačiau jo nuolatinis nusikalstamas elgesys, nenoras laikytis įstatymų suponuoja išvadą, kad jis nelinkęs kritiškai vertinti savo elgesio ir keisti gyvenimo būdo, o nuteistąjį D. T. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo iš esmės sulaikė ne jo paties padarytos išvados dėl netinkamo elgesio, bet būtent realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė.

7.5. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti D. T. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgdamas į BK 91 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. T. už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, bei padarytą nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kuri visiškai atitinka padarytų veikų ir kaltininko asmenybės pavojingumą, bei, atsižvelgdamas ne tik į pripažintą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltininko asmenybę, visiškai teisingai nustatė ir skiriamų laisvės atėmimo bausmių dydžius, kurie, atsižvelgiant ir į BK 91 straipsnio 3 dalyje numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, yra žymiai mažesni už BK 178 straipsnio 3 dalies ir BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius. Aplinkybė, kad D. T. prisipažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sudarė pagrindą bylą išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, o jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

7.6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nusikalstamos veikos, už kurias skundžiamu nuosprendžiu nuteistas D. T., buvo padarytos iki 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio priėmimo, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė galėjo būti bendrinama apėmimo būdu, tokiu būdu prie atliktos laisvės atėmimo bausmės nepridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies ir neprailginant atliekamos laisvės atėmimo bausmės termino.

7.7. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nors D. T. nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytos iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio priėmimo, tačiau jos buvo padarytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y., po to, kai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu D. T. buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Ir šiuo atveju Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė už padarytas nusikalstamas veikas iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžio priėmimo buvo subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 63 straipsnio taisykles, o skundžiamu nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas, padarytas bausmės vykdymo atidėjimo metu, t. y., po to, kai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu D. T. buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, paskirta subendrinta bausmė teisingai ir pagrįstai subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka, pažymėtina, nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos šešių mėnesių dešimties dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant tik minimalią skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalį (tris mėnesius) (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys), todėl ją švelninti dar labiau nėra teisinio pagrindo.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai ir dėl to, kad nėra pagrindo manyti, jog D. T. dar galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, ir bausmės tikslai D. T. dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 92 straipsnio 2 dalis).

8.1. BK 92 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau BK 92 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio, be kita ko, 2 dalį, gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y., šiuo atveju be formalių BK 92 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, ir ši aplinkybė priklauso teismo diskrecijai. Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik ar yra formalios BK 92 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

8.2. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, nustatytas D. T. kaip asmenį charakterizuojančias aplinkybes bei jo polinkį nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti, t. y., į jo ankstesnius teistumus, gyvenimo būdą ir nenorą pasitaisyti, kartu ir į tai, kad jis nevykdė ir ankstesniu nuosprendžiu teismo jam paskirtų įpareigojimų, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti išvados, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, bei nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. T. BK 92 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytos pagrįstai ir teisėtai.

9. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam D. T. paskirtos bausmės nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo D. T. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą atmesti.