- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-12
- Bylos Nr.
- I-7202-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-1796-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016-04-26 pateikė teismui skundą kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1). Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-02-07 iki 2014-06-10 buvo laikomas Lukiškių TI-K. Teigė, kad kameros buvo perpildytos, vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 3,6 m² laisvo ploto, kameroje galėjo tik sėdėti arba stovėti. Paaiškino, kad kamerose buvo šalta, drėgna, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas ir dažai, ant sienų buvo grybelis. Nurodė, kad vietoje sanitarinio mazgo grindyse buvo skylė, iš kurios sklido nemalonus kvapas, sanitarinis mazgas atitvertas, tačiau jame nebuvo durų. Teigė, kad dėl tokių sąlygų kilo konfliktinės situacijos. Teigė, kad kameroje buvo blogas apšvietimas. Pažymėjo, kad atvykstant ir išvykstant iš Lukiškių TI-K jo daiktų apžiūra buvo atliekama nehigieniškomis sąlygomis, esant žemai temperatūrai buvo priverčiamas nusirengti, asmeniniai daiktai dedami į nešvarias dėžes, taip buvo žeminamas pareiškėjo orumas. Nurodė, kad buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, buvo pažeista pareiškėjo garbė ir orumas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir prašė taikyti trejų metų senaties terminą. Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Paaiškino, kad tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo, nukrypimas nuo įprastų sąlygų nebuvo ilgalaikis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas (b. l. 5–16).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012-02-07 iki 2014-06-10. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2012-02-07 iki 2014-05-29. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą dėl dalies pareiškėjo reikalavimų.
Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus šio instituto reglamentavimas CK, kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.
CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012-02-07 iki 2014-06-10. Iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas nuo 2012-02-07 iki 2014-05-29. Skundą dėl galimai pažeistų jo teisių laikotarpiu nuo 2012-02-07 iki 2013-04-25 pareiškėjas galėjo pateikti iki 2016-04-25, tačiau skundą teismui paštu išsiuntė 2016-04-26 (b. l. 2), t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą.
Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas skunde neįvardijo jokių aplinkybių, dėl kurių praleido trejų metų ieškinio senaties terminą. Lukiškių TI-K atsiliepimas, kuriame prašoma taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjui įteiktas 2016-06-27, tačiau pareiškėjas teismui nepateikė jokių paaiškinimų, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalis (atsakovas) raštu reikalauja taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad nėra jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku ginti savo teises, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2012-02-07 iki 2013-04-25. Ginčas nagrinėtinas dėl kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013-04-26 iki 2014-06-10.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagrindas, dėl kurio pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Iš byloje atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas, ginčui aktualiu laikotarpiu, Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013-09-19 iki 2014-05-29 (253 dienos). Pažymėtina, kad pareiškėjas iš Lukiškių TI-K buvo išvykęs laikotarpiu nuo 2013-09-24 iki 2013-09-26, nuo 2013-10-03 iki 2013-10-17, nuo 2013-10-22 iki 2013-10-29, nuo 2013-10-31 iki 2013-11-07, nuo 2013-11-12 iki 2013-11-19, nuo 2013-11-21 iki 2013-12-12, nuo 2013-12-17 iki 2013-12-23, nuo 2013-12-27 iki 2014-03-13, nuo 2014-03-18 iki 2014-03-25, nuo 2014-03-27 iki 2014-05-02, nuo 2014-05-06 iki 2014-05-13 ir nuo 2014-05-20 iki 2014-05-22, iš viso 105 dienas, todėl Lukiškių TI-K pareiškėjas praleido 148 dienas (b. l. 11–14). Iš 148 dienų, praleistų Lukiškių TI-K, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus 2013-09-20, 2013-09-26, 2013-09-27, 2013-10-18, 2013-10-21, 2013-10-29, 2013-10-30, nuo 2013-11-08 iki 2013-11-11, 2013-11-19, 2013-11-20, nuo 2013-12-13 iki 2013-12-16, nuo 2013-12-24 iki 2013-12-26, nuo 2014-03-13 iki 2014-03-17, 2014-03-25, 2014-03-26, nuo 2014-05-02 iki 2014-05-05, 2014-05-13, 2014-05-14, 2014-05-19, nuo 2014-05-23 iki 2014-05-28 (40 dienų) (b. l. 8–10).
Likusias 108 dienas pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant jo teises į tinkamas kalinimo sąlygas, kadangi vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko Taisyklių reikalavimų ir buvo mažesnis nei 3,6 m². Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros yra apstatytos baldais, todėl laisvo ploto kamerose jam teko dar mažiau. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamą plotą (LVAT 2014-10-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1884/2014). Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.
Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandič ir Jovič prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl ir kiti prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiškinimas taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos yra svarbus teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektas.
Pažymėtina, kad nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Higienos norma 134:2015 (toliau – ir Higienos norma 134:2015), kuria pripažinta netekusia galios Higienos norma 76:2010. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-09-19 iki 2014-05-29, todėl nagrinėjamu atveju taikoma Higienos norma 76:2010. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimai nustatyti Higienos normos 76:2010 22 ir 23 p. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Iš Lukiškių TI-K pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 112A, 113, 114, 115, 117, 118, 207, 211, 120, 121, 252, 254, 265, 266, 268, 271, 273, 285, 299, 313, 318, 386, 387, 388, 389, 398, 400, 404. Lukiškių TI-K byloje pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) patikrinimo aktus, kuriuos, be kita ko, atlikti tyrimai ir dėl kamerų apšvietimo. Centro patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-1021 nurodyta, kad kamerose Nr. 107, 110, 115, 120, 254 apšvietimas neatitiko Higienos normos 76:2010 reikalavimų (b. l. 18–22). Iš Centro patikrinimo aktų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ne visais atvejais buvo užtikrintas tinkamas kamerų apšvietimas.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros buvo neremontuotos, nuo senų ir lubų biro tinkas ir dažai, ant sienų buvo grybelis. Higienos normos 76:2010 62 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Atsakovės atstovas paaiškino, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius resursus. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas būklę, apie anksčiau atliktus remonto darbus. Pažymėtina, kad Centro pateiktuose patikrinimo aktuose Higienos normos 76:2010 26 p. reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Jokių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, pareiškėjas nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo drėgna ir šalta. Pažymėtina, kad tinkamos laisvės atėmimo vietų kondicionavimo sąlygos yra svarbus teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektas. Gyvenamosios kalinimo patalpos vėdinimo reikalavimus nustato Higienos normos 76:2010 nuostatos, pagal kurias gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 °C, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 112A, 113, 114, 115, 117, 118, 207, 211, 120, 121, 252, 254, 265, 266, 268, 271, 273, 285, 299, 313, 318, 386, 387, 388, 389, 398, 400, 404. Centro pateiktuose patikrinimo aktuose nurodyta, kad patikrinimo metu išmatuota santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 112A, 113, 114, 115, 117, 118, 207, 211, 120, 121, 252, 254, 265, 266, 268, 271, 273, 285, 299, 313, 318, 386, 387, 388, 389, 398, 400, 404 atitiko HN 76:2010 26 p. reikalavimą, kuriame nustatyta, kad šiltuoju metų periodu gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti 35–65 %, šaltuoju metų periodu santykinė oro drėgmė turi būti 35–60%. Atsakovės pateiktame Centro patikrinimo akte nustatyta, kad kamerų Nr. 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 112A, 113, 114, 115, 117, 118, 207, 211, 120, 121, 252, 254, 265, 266, 268, 271, 273, 285, 299, 313, 318, 386, 387, 388, 389, 398, 400, 404 temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus. Taigi, kaip matyti iš Centro patikrinimo aktų duomenų, ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose santykinės oro drėgmės ir temperatūros reikalavimai nebuvo pažeisti (b. l. 18–22).
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl netinkamų asmens daiktų apžiūros sąlygų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad, esant žemai temperatūrai, asmuo priverčiamas nusirengti ir daiktus sudėti į nešvarias dėžes. Higienos normos 76:2010 54 p. nustatyta, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (redakcija, galiojusi iki 2014-09-12) (toliau – ir Instrukcija) 144 p. nurodyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. Apieškodami suimtojo ar nuteistojo kūną ir maisto produktus, kratą atliekantys pareigūnai privalo mūvėti pirštines. Instrukcijos 145 p. numatyta, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama, be kita ko, atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Instrukcijos 146 p. detaliai numato visą procedūros atlikimo tvarką: visa asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių ir atliekami daiktų ir asmens apžiūra. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad, atliekant asmenų kratas, turi būti laikomasi, be kita ko, nustatytų higienos reikalavimų, užtikrinamos saugios ir tinkamos kratos atlikimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti argumentai, jog asmens ir jo daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, yra abstraktūs, pareiškėjas jų nedetalizavo, t. y. kuriuo metu tai vyko, kuriose patalpose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas teikė skundus atsakovui dėl antisanitarinių sąlygų atliekant kratą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui atvykstant/išvykstant iš Lukiškių TI-K kratos buvo atliekamos pažeidžiant aukščiau nurodytą tvarką.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K sanitariniame mazge įrengtas tualetas yra nesėdimas ir netinkamai atitvertas, todėl pareiškėjas jautė diskomfortą. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa gyvenamosiose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p. nustatyta, kad sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje konstatuota, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (LVAT 2016-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1063-756/2016). Taip pat pažymėtina, kad LVAT 2016-02-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-958-624/2016 nurodė, kad pagal Higienos normos 76:2010 21 p. nuostatas įkalinimo įstaigose turi būti įrengti sėdimi unitazai. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgtina į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas nė karto nesikreipė į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui netinkamos jo laikymo sąlygos sukėlė sveikatos negalavimų. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną įkalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 5 iki 9 eurų (LVAT 2016-08-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016, LVAT 2016-08-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-947-492/2016, LVAT 2016-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1805-756/2016, LVAT 2016-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2068-502/2016, LVAT 2016-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2015-624/2016), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 900 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma suma 20 000 Eur nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.