- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- eB2-1378-640/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00798-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Kreditorius
- Groupe Renouveau Habitat International
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės Groupe Renouveau Habitat International prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GRH LT“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „GRH LT“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Kapitas“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 17 d.
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi patvirtino bendrovės bankroto proceso pradinę administravimo išlaidų sąmatą.
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Taip pat teismas nustatė, kad nemokumo administratorė nepritarė daliai kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų, t. y. dėl kreditorių F. J. F. B. M. (188 129,06 Eur), J. P. T. (97 664,16 Eur), Societe Civile Alize (151 610,41 Eur) bei Groupe Renouveau Habitat International (727 704,85 Eur) pareikštų finansinių reikalavimų ir jų tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą civilinę bylą.
4. Nesutikdama su ginčijamais finansiniais reikalavimais nemokumo administratorė nurodė, kad kartu su kreditorių pateiktais kreditoriniais reikalavimais nebuvo pateikti pirminiai skolą pagrindžiantys dokumentai bei atlikti mokėjimai. Tarp nemokumo administratorei perduotų bendrovės veiklos dokumentų minėtų kreditorių skolas pagrindžiančių dokumentų taip pat nebuvo rasta. Nemokumo administratorei 2024 m. lapkričio 14 d. pakartotinai kreipusis į kreditorius dėl papildomų dokumentų pateikimo, joks atsakymas ir / ar dokumentai nebuvo gauti, tik kreditorius Societe Civile Alize pateikė papildomus duomenis, iš kurių neįmanoma identifikuoti į kokią BUAB ,,GRH LT“ sąskaitą buvo atlikti mokėjimai.
5. 2025 m. sausio 9 d. ir 2025 m. sausio 31 d. pateiktais papildomais paaiškinimais nemokumo administratorė nurodė, kad kreditoriai F. J. F. B. M., J. P. T. ir Group Renouveau Habitat International kartu su prašymais pateikė tik skolinių įsipareigojimų išrašą nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.), jokie pirminiai skolą pagrindžiantys dokumentai ir atlikti mokėjimai kartu su kreditoriniu reikalavimu nebuvo pateikti. Pabrėžė, kad tarp BUAB „GRH LT“ nemokumo administratoriui buvusios įmonės vadovės perduotų įmonės veiklos dokumentų kreditorių finansinius reikalavimus pagrindžiančių pirminių dokumentų nėra.
6. Teismo posėdžio dieną (2025 m. vasario 6 d.) buvo gautas kreditorės Groupe Renouveau Habitat International patikslintas prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuriuo ji prašė ją įtraukti į bendrovės kreditorių sąrašą su 698 592 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Kartu su prašymu kreditorė pateikė 6 paskolos sutartis, mokėjimų detalizacijas ir kt. Paaiškino, kad ji, kaip pagrindinė akcininkė, atliko mokėjimus, kurių bendra suma siekė 500 000 Eur, kad paremtų bendrovės plėtrą ir veiklą. Bendrovė taip pat yra neapmokėjusi 200 000 Eur sąskaitos faktūros už teisę naudoti patentuotą technologiją.
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi kreditoriaus Societe Civile Alize prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo patenkino iš dalies ir patvirtino jo 100 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą bei įtraukė į BUAB „GRH LT“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą antrąja eile. Kreditorių F. J. F. B. M. ir J. P. T. prašymus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo atmetė. Kreditorės Group Renouveau Habitat International finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka atidėjo iki 2025 m. vasario 20 d. ir įpareigojo kreditorę pateikti nutartyje nurodytų dokumentų vertimus į lietuvių kalbą ir rašytinius paaiškinimus.
Šalies argumentai
8. 2025 m. vasario 10 d. nemokumo administratorė teismui pateikė nuomonę dėl kreditorės patikslinto prašymo nurodydama, kad nesutinka su kreditorės prašymu. Paaiškino, kad kreditorė visiškai nesusiejo pateiktų įrodymų ir jų svarbos su finansinio reikalavimo pagrįstumu, nepaaiškino, kuri paskolos sutartis pagrindžia atitinkamą finansinio reikalavimo dalį ir kitų su tuo susijusių aplinkybių. Nemokumo administratorei patikrinus BUAB „GRH LT“ AB Šiaulių bankas banko sąskaitas, Nebuvo gautos lėšos, nurodytos kreditorės pavedimuose. Nemokumo administratorė neturi jokių duomenų apie išrašytą 200 000 Eur sąskaitos faktūros už teisę naudoti patentuotą technologiją, kreditorė nepateikė jokių papildomų paaiškinimų.
Žemesnės instancijos teismas
9. 2025 m. vasario 18 d. teisme gautas kreditorės Group Renouveau Habitat International dar kartą patikslintas prašymas, kuriuo ji prašo patvirtinti jos 793 600 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodo, kad rengiant teismui siunčiamus skenuotus dokumentus buvo praleisti kai kurie dokumentai, todėl šie papildomi dokumentai buvo įtraukti į vertimą ir išsiųsti teismui. Taip pat yra patentui skirta sutartis, pagrindžianti anksčiau pateiktą sąskaitą faktūrą, kuri nebuvo išsiųsta pirmą kartą, tačiau taip pat buvo pridėta prie vertimui skirtų dokumentų. Pateikė lentelę, kurioje nurodė 32 paskolos sutartis ir šalia nurodė kiekvienos iš jų sumą. Taip pat nurodė, kad 2019 m. birželio 19 d. bendrovė ir kreditorė sudarė patento licencijos sutartį, pagal kurią likusi mokėtina suma pagal 2020 m. gruodžio 17 d. sąskaitą Nr. 2020/12/002 yra 200 000 Eur. 2023 m. birželio 15 d., siekiant sustiprinti bendrovės finansinę padėtį, kreditorė bendrovė susitarimą dėl paskolos dalies atsisakymo, kuriuo kreditorė atsisakė 230 000 Eur skolos. Atsižvelgdama į suteiktų paskolų sumą (823 600 Eur), negautą mokėjimą pagal sąskaitą (200 000 Eur), bei 230 000 Eur skolos atsisakymą, bendra bendrovės skolos suma kreditorei yra 793 600 Eur.
10. Teismas 2025 m. vasario 18 d. rezoliucija įpareigojo nemokumo administratorę iki teismo posėdžio pateikti teismui nuomonę dėl patikslinto kreditorės prašymo.
Šalies argumentai
11. Nemokumo administratorė pateikė nuomonę dėl patikslinto kreditorės prašymo ir nurodė, kad nesutinka su kreditorės prašymu dalyje dėl finansinio reikalavimo suteiktų paskolų pagrindu. Dalyje dėl patento licencijos sutarties prašė teismo spręsti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus įrodymus, kadangi nemokumo administratorė negali dėl to plačiau pasisakyti. Paaiškino, kad pagal kreditorės pateiktas paskolų sutartis bei pateiktus mokėjimų išrašus nėra aišku į kokią BUAB ,,GRH LT“ banko sąskaitą turėjo būti pervestos minėtos suteiktų paskolų lėšos. Paskolų sutartyse nėra nurodyta į kokią banko sąskaitą bus pervedamos paskolomis suteiktos lėšos, iš pateiktų mokėjimo išrašų neįmanoma identifikuoti į kokią BUAB ,,GRH LT“ banko sąskaitą buvo pervedamos lėšos. Nemokumo administratorei patikrinus bendrovės AB Šiaulių bankas banko sąskaitas nėra jokių duomenų, jog buvo gautos lėšos nurodytos kreditorės pavedimuose, o buvusi bendrovės vadovė nemokumo administratorei iki šiol nėra suteikusi prieigos prie bendrovės Revolut banko sąskaitos, dėl ko nemokumo administratorė negali patikrinti šiame banke esančios sąskaitos ir patikrinti ar lėšos buvo pervestos į šią banko sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Kreditorė taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus nurodydama, kad nemokumo administratorė 2025 m. vasario 19 d. teismą informavo, jog esą patikrino pateiktą informaciją, informuodama, kad kreditorės pavedimai nebuvo gauti. Kreditorė į bylą pateikė paskolų sutartis ir banko sąskaitos išrašus, pagrindžiančius suteiktų paskolų dydį ir atliktus mokėjimus. Skubiai teikia tik kelis bendrovės banko sąskaitos išrašus, kuriuos pavyko skubiai gauti, jog paskolos bendrovėje buvo gautos, todėl akivaizdu, kad nemokumo administratorė turėjo matyti nurodytus paskolų pavedimus, bet šią informaciją nuslėpė nuo teismo, t. y.: 2020 m. vasario 1 d. – 2020 m. vasario 29 d. laikotarpio banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti 2020 m. vasario 24 d. suteikta 150 000 Eur paskola; 2) 2020 m. lapkričio 1 d. – 2020 m. lapkričio 30 d. laikotarpio banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti 2020 m. lapkričio 5 d. suteikta 20 000 Eur paskola; 3) 2020 m. spalio 30 d. – 2020 m. lapkričio 30 d. laikotarpio banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti 2020 m. lapkričio 19 d. suteikta 25 000 Eur paskola; 4) 2021 m. spalio 1 d. – 2021 m. spalio 31 d. laikotarpio banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti 2021 m. spalio 27 d. suteikta 5 000 Eur paskola; 5) 2021 m. lapkričio 1 d. – 2021 m. lapkričio 30 d. laikotarpio banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti 2021 m. lapkričio 22 d. suteikta 50 000 Eur paskola, ir 2021 m. lapkričio 24 d. suteikta 50 000 Eur paskola; 6) 2022 m. kovo 1 d. – 2022 m. kovo 31 d. laikotarpio banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti 2022 m. kovo 10 d. suteikta 30 000 Eur paskola, ir 2022 m. kovo 21 d. suteikta 15 000 Eur paskola; 7) 2022 m. balandžio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d. laikotarpio banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti 2022 m. balandžio 4 d. suteikta 5 000 Eur paskola, 2022 m. balandžio 15 d. suteikta 50 000 Eur paskola, ir 2022 m. balandžio 27 d. suteikta 20 000 Eur paskola; 8) 2022 m. birželio 1 d. – 2022 m. birželio 30 d. laikotarpio banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti 2022 m. birželio 30 d. suteikta 40 000 Eur paskola.
13. Teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartimi: 1) įpareigojo nemokumo administratorę pateikti nuomonę dėl kreditorės 460 000 Eur (bendrovės banko sąskaitų išrašuose esančios įplaukos pagal paskolų sutartis) dydžio mokėjimų į bendrovės banko sąskaitą ir pateikti duomenis, patvirtinančius jos atliktus aktyvius veiksmus gaunant duomenis iš Lietuvos Respublikoje (ir užsienyje, jei yra tokio pobūdžio duomenų) veikiančių finansinių įstaigų apie bendrovei priklausančias banko sąskaitas ir siekį gauti prisijungimus. Taip pat pasisakyti dėl likusios finansinio reikalavimo dalies ir pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius nemokumo administratorės aktyvius veiksmus siekiant išsiaiškinti kreditorės finansinių reikalavimų pagrįstumą; 2) įpareigoja nemokumo administratorę pateikti motyvuotą (ne)sutikimą su finansinio reikalavimo dalimi pagal patento licencijos sutartį ir jos priedus; 3) įpareigojo kreditorę paaiškinti jos teiktų paskolų paskirtį, jų panaudojimą, paaiškinti tikslus perleisti tokio pobūdžio sumas kuomet bendrovė buvo pasyvi ir lėšų kreditorei negrąžindavo, pasisakyti dėl paskolų sutartyse nurodytų palūkanų ir nurodyti, į kokias banko sąskaitas buvo perleidžiamos kitomis paskolų sutartimis įsipareigotos pervesti piniginės lėšos; 4) įpareigojo kreditorę nurodyti tarp licenciato ir LVPA vykusio teismo proceso priežastį, eiliškumą ir pabaigą, identifikuoti subjektą LVPA akcentuojant, jog ji negali nepateikti jokių duomenų ir rašytinių paaiškinimų tiek apie pačios sutarties tikslą ir realų jos vykdymą, tiek ir apie nurodytą teismo procesą, kadangi ji viena pagrindinių bendrovės akcininkių, yra pačios sutarties šalis, ir, akcentuodama teisinio proceso reikšmę, pasirašė 2020 m. liepos 15 d. papildomą susitarimą.
14. Teisme 2025 m. kovo 6 d. gauti nemokumo administratorės rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai. Paaiškinimuose nemokumo administratorė nurodo, kad pagal 2025 m. vasario 17 d. ir 2025 m. vasario 19 d. pateiktus naujus kreditoriaus prašymus, kuriuose tiksliai nurodomos išmokėtų paskolų datos bei jų sumos, dar kartą patikrino jos žinioje esančias bendrovės banko sąskaitas ir nustatė, kad: 1) sutinka su kreditorės finansinio reikalavimo dalimi 210 000 Eur sumai pagal 2020 m. sudarytas paskolos sutartis; 2) sutinka su kreditorės finansinio reikalavimo dalimi 165 000 Eur sumai pagal 2021 m. sudarytas paskolos sutartis; 3) iš dalies sutinka su kreditorės finansinio reikalavimo dalimi pagal 2022 m. sudarytas paskolos sutartis, kadangi realiai gauta suma AB Šiaulių banke yra 200 000 Eur, nors prašoma 306 500 Eur suma. Nurodytų pavedimų pagal paskolų sutartis 2022 m. balandžio 26 d. (5 000 Eur), 2022 m. birželio 1 d. (5 000 Eur), 2022 m. birželio 23 d. (40 000 Eur), 2022 m. rugsėjo 27 d. (15 000 Eur), 2022 m. spalio 27 d. (25 000 Eur), 2022 m. lapkričio 3 d. (8 000 Eur), 2022 m. gruodžio 12 d. (7 000 Eur) ir 2022 m. gruodžio 14 d. (1 500 Eur) nėra gauta; 3) su kreditorės reikalavimais dėl 2023 m. ir 2024 m. sudarytų paskolų sutarčių pagrindu pervestų lėšų nesutinka. Paaiškino, kad tik buvusi UAB ,,GRH LT“ direktorė J. P. T. gali duoti prieigą prie bendrovės banko sąskaitų, esančių Revolut banke arba tiesiog perduoti nemokumo administratoriui banko išrašus (kurių nuolatos iš buvusios vadovės reikalauja nemokumo administratorius) tačiau iki šiol ši prieiga nėra suteikta/ banko išrašai nėra perduoti.
15. Nurodė, kad peržiūrėjus turimus bendrovės dokumentus tapo žinoma, jog UAB ,,GRH LT“ kartu su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijos ministerija bei LVPA 2019 m. birželio 6 d. sudarė projekto ,,Moksliniai tyrimai, skirti inovatyvių ir tvarių statybos sprendimų kūrimui“ sutartį – SMART FDI, kuria numatomas finansavimas GRHI įmonių grupei, jog galėtų išvystyti technologiją, kuri įgalins mažesnėmis sąnaudomis gaminti daugiasluoksnes kompozicines plokštes, pasižyminčias išskirtinių savybių kompleksu, dideliu tvirtumu ir lengvumu, aukštomis šilumos izoliacinėmis charakteristikomis. Su kreditore sudarytoje patento licencijos sutartyje 4 punkte, nurodoma, kad bendrovė kreditorei sumoka 300 000 Eur sumą per vieną mėnesį nuo kompetentingų institucijų pranešimo apie SMART FDI programos priėmimą. Atitinkamai, 2019 m. birželio 6 d. sudarius sutartį ir patvirtintus SMART FDI programos priėmimą, UAB ,,GRH LT“ 2019 m. birželio 24 d. pervedė 300 000 Eur sumą kreditorei pagal sudarytą patento licencijos sutartį. Nemokumo administratorė tarp turimų bendrovės dokumentų nerado jokių duomenų, kad likusi 200 000 Eur suma butų sumokėta kreditorei, tačiau svarbi aplinkybė, jog kreditorės pateiktu 2020 m. liepos 15 d. „Patento licencijos sutarties papildymu Nr. 2, pasirašytu 2019 m. birželio 19 d.“, sutarta, kad likusią 200 000 Eur sumą licenciatas sumokės pasibaigus tarp licenciato ir LVPA vykstančiam teismo procesui. Siekdama išsiaiškinti minėtą informaciją, nemokumo administratorė kreipėsi į LVPA teisininkus dėl informacijos pateikimo ir buvo pranešta, kad ginčas tarp BUAB ,,GRH LT“ ir LVPA yra išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1354-1188/2023, kuri yra prieinama viešai. Nemokumo administratorei susipažinus su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1354-1188/2023, ji neturi pagrindo nesutikti su sprendimu, jog patentinės licencijos įsigijimo susitarimas nėra sudarytas įprastinėmis rinkos sąlygomis ir yra sudarytas galimai neskaidriai, todėl atsižvelgiant į tai, jog sprendimas priimtas ne UAB ,,GRH LT“ naudai bei tai, jog minėta nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad 2019 m. birželio 19 d. tarp UAB ,,GRH LT“ ir kreditorės sudaryta patento licencijos sutartis nėra sudaryta įprastinėmis rinkos kainomis, nemokumo administratorė nesutinka su 200 000 Eur dydžio kreditorės finansiniu reikalavimu pagal 2020 m. gruodžio 17 d. išrašytą sąskaitą Nr. 2020/12/002.
16. Kreditorė pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydama, kad paskolos buvo suteiktos bendrovei jos veiklai vystyti. Bendrovės veikla buvo itin specifinė – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė veikla (plėtra). Bendrovės akcininkė Group Renouveau Habitat International kuria technologijas, kurios leistų gaminti tvarias ir inovatyvias medžiagas statybų rinkai, o jos dukterinė įmonė tęsė vystymo procesą tam, kad pristatytų statybų pramonei naujas daugiasluoksnes kompozitines plokštes. Šiai veiklai buvo būtinos bendrovės akcininkės Group Renouveau Habitat International paskolos. Nors pateiktose paskolų sutartyse yra numatytas palūkanų skaičiavimas, kreditorė teikia kreditorinį reikalavimą tik suteiktų paskolų sumai, palūkanų nepridėdama. Paskolos buvo pervedamos į bendrovės sąskaitas AB „Šiaulių bankas“ ir Revolut banke. Kreditorė negali detaliau informuoti į kokias sąskaitas banko pavedimai buvo atliekami, nes turimi išrašai tik patvirtina, kad paskola pervesta įmonei, o detalesnių išrašų gavimas negalimas, nes įmonės sąskaita iš kurios buvo atliekami paskolų mokėjimai jau yra uždaryta. Pažymėjo, kad ji negali būti blogesnėje situacijoje nei kiti bendrovės kreditoriai tik todėl, kad nemokumo administratorė negali patikrinti visų banko išrašų. Kreditorė pateikė visus reikiamus įrodymus, tam, kad pagrįstų skolos jai dydį – buvo pateiktos paskolų sutartys, banko sąskaitų išrašai, mokėjimų pavedimai. Nėra pagrindo laikyti, kad likę mokėjimai yra negauti, nes kreditorė pateikė visus reikiamus įrodymus, jog minėtos paskolos buvo suteiktos. Paaiškino, kad nurodytos 2020 m. gruodžio 17 d. sąskaitos Nr. 2020/12/002, 200 000 Eur sumai, apmokėjimo terminas buvo susietas su bylos su LVPA pabaiga tik todėl, kad bendrovė turėtų daugiau laiko sumokėti, tačiau bylos baigtis jokios įtakos sumai neturi. Teisminis ginčas vyko dėl šių išlaidų kompensavimo ar nekompensavimo tinkamumo bendrovei pagal projektą „Smart FDI“. Teismas niekada nebuvo pripažinęs sutarties negaliojančia, o kaip tik priešingai, sutartis buvo nagrinėjama kaip galiojanti.
Kreditorės Group Renouveau Habitat International prašymas patenkinamas iš dalies
Šalies argumentai
17. Kaip jau buvo nurodyta teismo tiek 2025 m. vasario 6 d., tiek ir 2025 m. vasario 20 d. teismo nutartyse, kreditorė iš pradžių nemokumo administratorei pateikė 2024 m. spalio 17 d. pirminį prašymą dėl 727 704,85 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, kurį grindė aplinkybe, kad bendrovei yra suteikusi paskolą, tačiau, remiantis nemokumo administratorės paaiškinimais, kartu su prašymais patvirtinti jų finansinius reikalavimus, nebuvo pateikti jokie rašytiniai įrodymai, išskyrus skolinių įsipareigojimų išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. Jokių papildomų rašytinių įrodymų kreditoriai nepateikė nei teismui, nei nemokumo administratorei po pakartotinio jos kreipimosi. 2025 m. vasario 6 d. kreditorė tiesiogiai teismui pateikė patikslintą prašymą patvirtinti jos 698 952 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Kartu su prašymu pateikė šešias paskolos sutartis, mokėjimų detalizacijas ir kt. Paaiškino, kad ji, kaip pagrindinė akcininkė, atliko mokėjimus, kurių bendra suma siekė 500 000 Eur, kad paremtų bendrovės plėtrą ir veiklą. Bendrovė taip pat yra neapmokėjusi 200 000 Eur sąskaitos faktūros už teisę naudoti patentuotą technologiją. Šiai dienai kreditorė yra pateikusi trečią patikslintą prašymą dėl 793 000 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, kurį grindžia 32 paskolos sutartimis, patento licencijos sutartimi ir susitarimu dėl paskolos dalies atsisakymo. Paskutinį prašymą ir reikalavimo sumos padidinimą ji motyvuoja neapsižiūrėjimu pirmaisiais kartais.
Dėl finansinio reikalavimo dalies pagal paskolų sutartis
18. Remiantis kreditorės į bylą pateiktais duomenimis, matyti, kad kreditorė dalį finansinio reikalavimo grindžia laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 23 d. iki 2024 m. kovo 18 d. su bendrove sudarytomis 32 paskolų sutartimis.
19. 2020 m. laikotarpiu buvo sudarytos keturios paskolos sutartys, t. y. 2020 m. vasario 23 d. dėl 150 000 Eur (pervesta 2020 m. vasario 24 d.); 2020 m. lapkričio 5 d. dėl 20 000 Eur (pervesta 2020 m. lapkričio 5 d.); 2020 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartis dėl 25 000 Eur (pervesta 2020 m. lapkričio 18 d.) ir 2020 m. gruodžio 3 d. dėl 15 000 Eur (pervesta 2020 m. gruodžio 3 d.). Bendra paskolų suma 2020 m. laikotarpiu yra 210 000 Eur.
20. 2021 m. laikotarpiu buvo sudarytos 5 paskolos sutartys, t. y. 2021 m. gegužės 12 d. dėl 10 600 Eur (pervesta 2021 m. gegužės 12 d.); 2021 m. spalio 26 d. dėl 5 000 Eur (pervesta 2021 m. spalio 27 d.); 2021 m. lapkričio 18 d. dėl 50 000 Eur (pervesta 2021 m. lapkričio 19 d.); 2021 m. lapkričio 23 d. dėl 50 000 Eur (pervesta 2021 m. lapkričio 23 d.) ir 2021 m. lapkričio 24 d. dėl 50 000 Eur (pervesta 2021 m. lapkričio 25 d.). Bendra paskolų suma 2021 m. laikotarpiu yra 165 600 Eur.
21. 2022 m. laikotarpiu buvo sudaryta 15 paskolos sutarčių, t. y. 2022 m. kovo 10 d. dėl 30 000 Eur (pervesta 2022 m. kovo 10 d.); 2022 m. kovo 21 d. dėl 15 000 Eur (pervesta 2022 m. kovo 21 d.); 2022 m. balandžio 3 d. dėl 5 000 Eur (pervesta 2022 m. balandžio 4 d.); 2022 m. balandžio 14 d. dėl 50 000 Eur (pervesta 2022 m. balandžio 14 d.); 2022 m. balandžio 16 d. dėl 25 000 Eur (pervesta 2022 m. balandžio 26 d.); 2022 m. gegužės 5 d. dėl 15 000 Eur (pervesta 2022 m. gegužės 5 d.); 2022 m. birželio 1 d. dėl 5 000 Eur (pervesta 2022 m. birželio 2 d.); 2022 m. birželio 23 d. dėl 40 000 Eur (pervesta 2022 m. balandžio 23 d.); 2022 m. birželio 30 d. dėl 40 000 Eur (pervesta 2022 m. birželio 30 d.); 2022 m. rugsėjo 27 d. dėl 32 000 Eur (pervesta 2022 m. rugsėjo 27 d.); 2022 m. rugsėjo 29 d. dėl 8 000 Eur (pervesta 2022 m. rugsėjo 29 d.); 2022 m. spalio 27 d. dėl 25 000 Eur (pervesta 2022 m. spalio 27 d.); 2022 m. lapkričio 3 d. dėl 8 000 Eur (pervesta 2022 m. lapkričio 3 d.); 2022 m. gruodžio 12 d. dėl 7 000 Eur (pervesta 2022 m. gruodžio 12 d.) ir 2022 m. gruodžio 14 d. dėl 1 500 Eur (pervesta 2022 m. gruodžio 14 d.). Bendra 2022 m. laikotarpiu paskolų bendrovei suma – 306 500 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
22. 2023 m. laikotarpiu buvo sudarytos 5 paskolos sutartys, t. y. 2023 m. sausio 5 d. sutartis dėl 10 000 Eur (pervesta 2023 m. sausio 5 d.); 2023 m. kovo 20 d. dėl 65 000 Eur (pervesta 2023 m. kovo 20 d.); 2023 m. kovo 27 d. dėl 30 000 Eur (pervesta 2023 m. kovo 27 d.); 2023 m. balandžio 7 d. dėl 10 000 Eur (pervesta 2023 m. balandžio 7 d.); 2023 m. liepos 4 d. dėl 14 000 Eur (pervesta 2023 m. liepos 4 d.). Bendra suma – 129 000 Eur.
23. 2024 m. laikotarpiu sudarytos 3 paskolos sutartys, t. y. 2024 m. sausio 21 d. dėl 8 500 Eur (pervesta 2024 m. sausio 24 d., vasario 15 d. ir vasario 26 d.); 2024 m. kovo 14 d. dėl 1 500 Eur (pervesta 2024 m. kovo 14 d.) ir 2024 m. kovo 18 d. dėl 2 500 Eur (pervesta 2024 m. kovo 18 d.). Bendra suma – 12 500 Eur.
24. Teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartyje, atsižvelgdamas į byloje esančius bendrovės banko sąskaitų (AB „Šiaulių bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašus, nustatė, kad į pastarąsias banko sąskaitas kreditorė perleido: 2020 m. vasario 24 d. 150 000 Eur (atitinka 2020 m. vasario 23 d. paskolos sutartį); 2020 m. lapkričio 5 d. 20 000 Eur suma (atitinka 2020 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį); 2020 m. lapkričio 19 d. 25 000 Eur (atitinka 2020 m. lapkričio 18 d.); 2021 m. spalio 27 d. 5 000 Eur (atitinka 2021 m. spalio 26 d.); 2021 m. lapkričio 24 d. 50 000 Eur (atitinka 2021 m. lapkričio 23 d. sutartį); 2021 m. lapkričio 25 d. 50 000 Eur (atitinka 2021 m. lapkričio 24 d. paskolos sutartį). Nemokumo administratorė neginčija kreditorės reikalavimo dėl lėšų, pervestų bendrovei 2020-2021 m. sudarytų paskolų sutarčių pagrindu, t. y. dėl 375 600 Eur (210 000 Eur + 165 600 Eur). Šių lėšų perleidimo faktą bendrovei įrodo tiek ir pačios bendrovės banko sąskaitų išrašai, tiek ir kreditorės. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti 375 600 Eur dydžio kreditorės finansinio reikalavimo dalį.
25. Taip pat teismas nustatė, kad 2022 m. kovo 10 d. gautas 30 000 Eur mokėjimas (atitinka 2022 m. kovo 10 d. sutartį); 2022 m. kovo 21 d. gautas 15 000 Eur mokėjimas (atitinka 2022 m. kovo 21 d. sutartį). 2022 m. balandžio 4 d. gautas 5 000 Eur mokėjimas (atitinka 2022 m. balandžio 3 d. sutartį); 2022 m. balandžio 15 d. gautas 50 000 Eur mokėjimas (atitinka 2022 m. balandžio 14 d. sutartį); 2022 m. balandžio 27 d. gautas 20 000 Eur mokėjimas (iš dalies atitinka 2022 m. balandžio 26 d. sutartį). 2022 m. birželio 30 d. gautas 40 000 Eur mokėjimas (atitinka 2022 m. birželio 30 d. sutartį). Nemokumo administratorė nurodė, kad tik iš dalies sutinka su kreditorės finansinio reikalavimo dalimi pagal 2022 m. sudarytas paskolos sutartis, kadangi realiai gauta suma AB Šiaulių banke yra 200 000 Eur iš prašomų 306 500 Eur, t. y. nurodė, kad nurodytų pavedimų pagal paskolų sutartis 2022 m. balandžio 26 d. (5 000 Eur), 2022 m. birželio 1 d. (5 000 Eur), 2022 m. birželio 23 d. (40 000 Eur), 2022 m. rugsėjo 27 d. (15 000 Eur), 2022 m. spalio 27 d. (25 000 Eur), 2022 m. lapkričio 3 d. (8 000 Eur), 2022 m. gruodžio 12 d. (7 000 Eur) ir 2022 m. gruodžio 14 d. (1 500 Eur) nėra gauta.
26. Įvertinus visų 2020-2024 m. paskolų sutartis matyti, kad visos jos yra identiško šablono, skiriasi tik paskolos sutarties sudarymo data, suteikiamos paskolos dydis ir jos grąžinimo termino skaičiavimo pradžia. Visos įvardintos kaip akcininko suteiktos paskolos (sutarčių 1 punktas), nustatytas dvejų metų grąžinimo laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo paskolos sutarties sudarymo dienos (sutarčių 2 punktas). Taip pat numatyta galimybė visą ar dalį paskolos grąžinti anksčiau (sutarčių 4 punktas) bei mokėtinų palūkanų 3 proc. norma (sutarčių 3 punktas). Nei vienoje iš sutarčių nėra nurodyta konkreti paskolos paskirtis ir gavėjo banko sąskaita. Pažymėtina, kad teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartimi įpareigojo kreditorę nurodyti tikslius banko sąskaitų numerius, į kurias yra perleistos nurodytos sumos, kadangi iš pačios kreditorės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (IBAN: (duomenys neskelbtini) ) išrašo šios informacijos nustatyti negalima. Išrašuose nėra nurodytas bendrovės (gavėjos) sąskaitos numeris. Be to, teismas taip pat įpareigojo paaiškinti paskolų sutarčių nuoseklumą, kuomet faktiškai nėra duomenų apie paskolos sutartimis suteiktų lėšų grąžinimus. Šių aplinkybių kreditorė nepaaiškino.
27. Nors pati kreditorė teikė savo banko sąskaitos išrašus, kuriuose matomas ginčijamų lėšų pervedimas, tačiau nemokumo administratorės ginčijamų pavedimų turimuose banko sąskaitų išrašuose nėra. Šiuo atveju teismas akcentuoja svarbią aplinkybę, kad kreditorė kurį laiką buvo bendrovės pagrindinė akcininkė (motininė bendrovė), vėliau liko akcininke, todėl jos negalėjimas pateikti teismo prašytų duomenų, tokių kaip konkrečių banko sąskaitų numerių, į kurias buvo perleidžiamos lėšos, ar paaiškinimų, kodėl lėšos buvo suteikiamos nepaisant to, jog jos ankstesnių paskolų pagrindu suteiktos lėšos nebuvo grąžinamos, yra abejotinas. Kita vertus, byloje esantys duomenys parodo, jog nemokumo administratorė dėjo pastangas gauti prieigą ir prie bendrovės Revolut banko sąskaitos, komunikavo su buvusia bendrovės vadove, tačiau nesėkmingai. Pati kreditorė nenurodė, kad neturi galimybių susisiekti su buvusia bendrovės vadove dėl paskatinimo nemokumo administratorei suteikti prieigą prie Revolut banko sąskaitos, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pagal Juridinių asmenų registre esančius duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), bendrovės steigėja (2018 m. gegužės 4 d. steigimo aktas) yra kreditorė, 2018 m. gegužės 16 d. prašyme įregistruoti juridinį asmenį iškart yra nurodyta bendrovės vadovė J. P. T. bei pagrindinė akcininkė (kreditorė), bendrovėje nebuvo valdybos ar stebėtojų tarybos, todėl remiantis ABĮ nuostatomis, akcininkų ir vadovo komunikacija yra neišvengiama (pavyzdžiui, ABĮ 37 straipsnio 3, 4 dalys), bendrovės vadovo pareiga yra veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai ir kt. Sutiktina, kad nemokumo administratorė turi būti aktyvi bendrovės bankroto procese, kas šiuo atveju ir matyti iš nemokumo administratorės pateiktų įrodymų, tačiau nustatytų aplinkybių kontekste dėl kreditorės vaidmens bendrovės veikloje, spręstina, kad finansinio reikalavimo ištyrimo klausimas nėra tik vienos nemokumo administratorės pareiga.
28. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis bei jų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Kadangi nemokumo administratorė neturi galimybės patikrinti bendrovės Revolut banko sąskaitų, kad įsitikintų faktiniu ginčytinų lėšų gavimu, vertinami byloje surinkti rašytiniai įrodymai (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-914-577/2024). Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet buvusi bendrovės vadovė yra pasyvi ir nėra suinteresuota perduoti visų tinkamam bendrovės bankroto procesui reikalingų duomenų, o kreditorė, kuri siekia didelės sumos finansinio reikalavimo patvirtinimo, yra bendrovės steigėja, buvusi bendrovės pagrindinė akcininkė, paskyrusi konkrečią bendrovės vadovę, o iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo veikė kaip akcininkė, tačiau nepateikia dalies teismo prašytų paaiškinimų arba juos pateikia abstrakčiai. Kaip nurodyta, nemokumo administratorė sutinka su 200 000 Eur suma iš prašomų 306 500 Eur sumos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors kreditorė pateikė banko sąskaitų išrašus, kuriuose matomas ginčijamų lėšų perleidimas bendrovei, tačiau nepaisant teismo nustatytų įpareigojimų, byloje nėra duomenų, į kokią banko sąskaitą buvo perleidžiamos išrašuose nurodytos lėšos, todėl nėra galimybės įsitikinti jų realiu faktiniu perleidimu. Abejones finansinio reikalavimo šioje dalyje pagrįstumu kelia ir tai, kad kreditorė vis dėlto nepaaiškino savo nuoseklaus paskolų sutarčių sudarymo nepaisant to, jog bendrovė anksčiau suteiktų lėšų negrąžindavo, taip pat tai, jog kreditorė, kaip minėta, yra bendrovė steigėja, pati paskyrė šiuo metu pasyvią buvusią bendrovės vadovę, yra buvusi bendrovės akcininkė, o tam tikrą laiką ir pagrindinė akcininkė, todėl teismas sprendžia, jog 106 500 Eur finansinio reikalavimo dalis nėra įrodyta. Finansinio reikalavimo dalis dėl 2022 m. paskolų sutarčių pagrindu pervestų lėšų, pagrįsta iš dalies ir pripažįstama 200 000 Eur finansinio reikalavimo dalis.
29. Papildomų duomenų, be pačios kreditorės banko sąskaitų išrašų ir paskolų sutarčių, patvirtinančių 2023-2024 m. laikotarpiu perleistas lėšas (129 000 Eur + 12 500 Eur) bendrovei pagal paskolų sutartis, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus motyvus dėl dalies 2022 m. sudarytų paskolų sutarčių pagrindu perleistų lėšų, šioje dalyje taip pat atmeta kreditorės prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.
30. Atsižvelgus į aukščiau nurodytus teismo motyvus, matyti, kad byloje įrodytas 575 000 Eur faktinis paskolų sutarčių pagrindu atliktas lėšų perleidimas.
Dėl finansinio reikalavimo dalies pagal patento licencijos sutartį
31. Taip pat nustatyta, kad 2019 m. birželio 19 d. bendrovė ir kreditorė sudarė patento licencijos sutartį, pagal kurią likusi mokėtina suma pagal 2020 m. gruodžio 17 d. sąskaitą Nr. 2020/12/002 yra 200 000 Eur. Šia sutartimi bendrovei buvo suteikta išimtinė licencija naudoti patentus: 1) Prancūzija Nr. 3050138 (įregistravimo numeris FR/53406), išdavimo data: 2019 m. birželio 14 d.; 2) Monakas, Nr. MC 2000180. Veiklos licencija suteikta už 500 000 Eur kainą, kuri turėjo būti sumokėta dviem etapais – 300 000 Eur per 1 mėn. nuo kompetentingų institucijų pranešimo apie SMART FDI programos priėmimą; 200 000 Eur praėjus 12 mėn. nuo pirmojo mokėjimo dienos. Taip pat teismui pateiktas 2020 m. liepos 15 d. pasirašytas „Patento licencijos sutarties papildymas Nr. 2, pasirašytas 2019 m. birželio 19 d.“, kuriame nurodyta, kad šalys, atsižvelgdamos į neaiškumus dėl dabartinės ekonominės padėties pasaulyje ir į besitęsiantį licenciato (bendrovės) ir LVPA tarpusavio bylinėjimąsi dėl klausimų, susijusių su šios sutarties galiojimu tiek, kiek tai susiję su 2019 m. birželio 6 d. licenciato ir LVPA sudarytos dotacijos sutarties Nr. 01.2.1-LVPA-T-848-01-0015, patento savininkas (kreditorė) ir licenciatas susitaria dėl patento licencijos sutarties pakeitimų, t. y. dėl kainos. Nurodoma, kad likusią 200 000 Eur sumą licenciatas sumokės pasibaigus tarp licenciato ir LVPA vykstančiam teismo procesui. Šis papildomas susitarimas reiškia, kad 200 000 Eur sumos sumokėjimas atidėtas nei buvo sumatyta pradiniame susitarime. Sąskaita faktūra Nr. 2020/12/002 dėl 200 000 Eur sumokėjimo išrašyta 2020 m. gruodžio 17 d.
32. Nemokumo administratorė nurodė, kad kreipėsi į LVPA (Lietuvos verslo paramos agentūrą) dėl konkretaus ginčo, kuri nurodė, jog sutartyje minimas ginčas yra išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1354-1188/2023 (toliau – Nutartis), kuria buvo palikta nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimas. Nustatyta, kad pastarosios bylos dalyką sudarė klausimas, ar teisėtas ir pagrįstas LVPA 2020 m. sausio 27 d. sprendimas neskirti UAB „GRH LT“ patentinės paraiškos licencijos įsigijimo iš patronuojančios įmonės išlaidų finansavimo. Ginčo esmę sudarė klausimas, ar ginčo santykio subjektų 2019 m. birželio 6 d. pasirašytos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto sutarties 6.30 papunktyje numatyta išlyga (dėl patento įsigijimo išlaidų), kuri buvo suderinta ir tinkama abiem administracinę sutartį dėl viešosiomis lėšomis finansuojamo projekto pasirašiusioms šalims, traktuotina kaip saistanti ar nesaistanti LVPA priklausomai nuo jos pagal tą išlygą inicijuoto Europos Komisijos išaiškinimo, kaip taikyti Reglamento 25 straipsnio 3 dalies d) punktą, kuriame numatyta, kad tinkamoms finansuoti išlaidoms priskiriamos „išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis“ (Nutarties 123, 125 punktai). Teisėjų kolegija nurodė, kad laikydamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartyje (60 punkte) suformuluotos pozicijos tuo aspektu, kad skundžiamas LVPA sprendimas nepripažinti patentinės paraiškos licencijos įgijimo išlaidų tinkamomis finansuoti priimtas pareiškėjo (UAB „GRH LT“) pateiktais dokumentais nepagrindus patentinės paraiškos licencijos rinkos kainos, pritarė apeliacijos dalyką byloje sudarančiame pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendime padarytai išvadai, jog ginčo atveju patentinės licencijos įsigijimo susitarimas nėra sudarytas įprastinėmis rinkos sąlygomis, kurioms esant galimas įsigijimo išlaidų finansavimas (Nutarties 137 punktas). Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendime buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybiniame patento biure nėra įregistruotas 2019 m. birželio 19 d. Groupe Renouveau habitat international (GRHI) ir pareiškėjos sudarytas susitarimas dėl patento leidimo naudoti, tačiau nepaisant šios nustatytos aplinkybės, susitarimas atitinka licencinei sutarčiai būdingus elementus. Todėl teismas laikė, jog pareiškėja įsigijo teisę pagal licencijavimo sutartį, o išlaidos patirtos pagal susitarimą galėtų būti pripažintos tinkamomis finansuoti, jeigu būtų nustatyta, kad sutartyje nustatyta kaina atitinka įprastines rinkos sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
33. Atsižvelgus į aptartas Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bei į nemokumo administratorės argumentus dėl 200 000 Eur reikalavimo pagal licencijavimo sutartį, akivaizdu, jog nemokumo administratorė licencijavimo sutarties pagrįstumą klaidingai sutapatino su LVPA sprendimu nefinansuoti patentinės licencijos įsigijimo dėl to, jog susitarimas nebuvo sudarytas įprastinėmis rinkos sąlygomis. Aptartomis nutartimis nebuvo vertinamas paties 2019 m. birželio 19 d. bendrovės ir kreditorės susitarimo teisėtumas, jis nėra nuginčytas. Priešingai, nurodyta, kad bendrovė įgijo teisę pagal licencijavimo sutartį. Nemokumo administratorė nagrinėjamu atveju taip pat nėra pareiškusi reikalavimo dėl 2019 m. birželio 19 d. susitarimo ir jo papildomo susitarimo nuginčijimo ir pan., todėl įvertinus aplinkybę, jog nėra ginčo, kad išties 200 000 Eur suma vis dar nėra išmokėta kreditorei, taip pat ginčai tarp bendrovės ir LVPA dėl projekto Nr. 01.2.1-LVPA-T-848-01-0015 yra pasibaigę, yra pagrindas pripažinti kreditorės 200 000 Eur finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje.
34. Pakartotinai nurodytina, kad pasak kreditorės, suteiktų paskolų suma yra 823 600 Eur, negautas mokėjimas pagal sąskaitą (patento licencijos sutartis) – 200 000 Eur ir taip pat kreditorės inciatyva 2023 m. birželio 15 d. atliktas 230 000 Eur skolos atsisakymas, kuriuo kreditorė mažino finansinį reikalavimą iki 793 600 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad byloje yra įrodytas kreditorės Group Renouveau Habitat International finansinis reikalavimas bendrai 775 600 Eur prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, tai pat į aplinkybę, jog kreditorė pripažįsta 230 000 Eur dydžio skolos atsisakymą pagal 2023 m. birželio 15 d. susitarimą, kreditorės prašymas dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „GRH LT“ bankroto byloje, patenkinamas iš dalies, t. y. kreditorė Group Renouveau Habitat International traukiama į bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą antrąja eile su 545 600 Eur dydžio finansiniu reikalavimu (210 000 Eur (už 2020 m.) + 165 600 Eur (už 2021 m.) + 200 000 Eur (už 2022 m.) + 200 000 Eur (pagal licencijos patento sutartį) – 230 000 Eur (skolos atsisakymas)).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179, 199, 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
kreditorės Group Renouveau Habitat International prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo patenkinti iš dalies – patvirtinti jos 545 600 Eur dydžio finansinį reikalavimą ir įtraukti į uždarosios akcinės bendrovės „GRH LT“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą antrąja eile.
Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 dienas nuo nutarties gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.