Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje R. K., D. K., antstolių A. L. ir L. L. kontora.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. sausio 10 d. teisme gautas suinteresuoto asmens antstolių A. L. ir L. L. kontoros antstolės A. L. atsiliepimas į prašymą, kuriame nurodyta, kad suinteresuotas asmuo antstolių A. L. ir L. L. kontora su pareiškime išdėstytais reikalavimais sutinka, mano, kad pareiškimas tenkintinas, prašo bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotam asmeniui R. K. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolių A. L. ir L. L. kontoroje skolininko R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. spalio 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo priimtą sprendimą už akių byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 289,62 Eur skolos, 182,43 Eur pelno palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, kurio pagrindu 2016 m. sausio 13 d. išduotas vykdomasis dokumentas.

Vykdant išieškojimą, nepavykus išieškoti skolos iš skolininko, vykdymo eigoje gauta informacija, jog skolininkas yra sudaręs santuoką su D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Duomenų apie skolininko ir jos sutuoktinės sudarytas vedybines ar povedybines sutartis bei santuokos nutraukimą nėra. Antstolių kontora nustatė, jog skolininkas neturi jo vardu registruotų transporto priemonių, nuosavybės teise turi vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkas daugiau kaip metus niekur nedirbo, nuo 2021 m. gruodžio 1 d. įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje „F.“. Suinteresuotas asmuo antstolių A. L. ir L. L. kontora vykdo dešimt vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš skolininko, todėl paskirsčius gautas išskaitas (pinigines lėšas) iš skolininko darbo užmokesčio jo išieškotojams, išieškotojui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ teks itin nežymi dalis skolai dengti. Iš prie prašymo pridedamo Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro išrašo matyti, kad R. K. nuo 2021 m. gruodžio 1 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „F.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra pateikta. Tuo tarpu skolininko sutuoktinė D. K. dirba viešojoje įstaigoje „M. T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro išrašo duomenis matyti, kad skolininko R. K. sutuoktinė D. K. už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. yra gavusi 664,37 Eur, už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. – 863,24 Eur darbo užmokesčio.

2021 m. spalio 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė A. L. areštavo dalį skolininko sutuoktinės D. K. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, tai yra 1939,65 Eur pajamų sumą, viršijančią vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA). Skolininkui ir jos sutuoktinei buvo išsiųstas lydraštis su išaiškinimu, jog skolininkas per 20 dienų nuo turto arešto surašymo dienos turi teisę pateikti sutikimą dėl nustatytos turto dalies.

2021 m. gruodžio 17 d. antstolė, per nustatytą terminą negavusi sutikimo, pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies jos sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje nustatymo. Išieškotoja, nepraleidusi nustatyto termino, kreipėsi į teismą.

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko turto dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko turto dalį, kad būtų galima išieškoti. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Byloje nustatyta, kad skolininko sutuoktinei yra mokamas darbo užmokestis. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Taigi, darbo užmokestis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

Suinteresuotas asmuo D. K. pateiktame atsiliepime teismui nurodė, kad jos sutuoktinis R. K. bylos nagrinėjimo metu niekur nedirba, jam įsidarbinus kurioje nors darbovietėje, darbo santykiai greitai pasibaigia. Atsiliepimu teismo prašo gaunamų pajamų nedalyti, nes augina nepilnametę dukrą S. K., kuriai reikalingas išlaikymas, taip pat prašo įpareigoti skolininką padengti visus esančius įsiskolinimus ir įsidarbinti bei išdirbti bent vienerius metus nenutraukiant darbo stažo. Paaiškino, kad komunaliniams patarnavimams apmokėti skiriamų kompensacijų negauna, nes turi daug įsiskolinimų.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią vaikų išlaikymas ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra vaiko tėvų pareiga, todėl lėšų skyrimas nepilnamečių vaikų išlaikymui negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus vykdymo procese ir nesudaro teisinio pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (Kauno apygardos 2017 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1086-436/2017; Panevėžio apygardos 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-905-212/2017). Taigi, teismo vertinimu, nėra pagrindo nesilaikyti suformuotos teismų praktikos ir nenustatyti skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Vaikų išlaikymo pareiga negali paneigti kreditoriaus teisės reikalauti iš skolininko kreditoriui priklausančio įsiskolinimo atlyginimo, todėl suinteresuoto asmens D. K. atsiliepime pateiktas prašymas dėl jos gaunamų pajamų nedalijimo, nes augina nepilnametę dukrą S. K., kuriai reikalingas išlaikymas, ir įsiskolinimų naštos perkėlimo sutuoktiniui, yra teisiškai nereikšmingi.

Vis dėlto teismas pažymi, kad nuo CK 3.117 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai.

Suinteresuotas asmuo D. K. pateiktame atsiliepime nurodė, kad gauna minimalų atlyginimą, jos sutuoktinis šiuo metu niekur nedirba, o vaiko išlaikymui ir minimaliam šeimos pragyvenimo lygiui palaikyti reikalinga didesnė pajamų dalis, kuri nustačius ½ nebūtų išlaikyta. Šias aplinkybes patvirtina prie atsiliepimo pridedami įrodymai – pažyma dėl darbo užmokesčio, santuokos liudijimas, S. K. gimimo liudijimas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šeimoje auga nepilnametis vaikas, kurio išlaikymui ir socialinės gerovės užtikrinimui reikalingos stabilios pajamos bei įvertindamas tai, kad D. K. atlyginimas yra minimalaus dydžio, šeimos pajamas sudaro tik skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis, sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti, jog skolininkui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėje, priklauso ? dalis sutuoktinės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija nustatytos minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš suinteresuotų asmenų R. K. ir D. K. valstybei lygiomis dalimis priteisiamos 18,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėje, priklauso ? (viena trečioji) dalis sutuoktinės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio.

Priteisti valstybei iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini), po 9,09 Eur (devynis eurus 9 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei A. L.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.