- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-937-613/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00676-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- V. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (atsakovo) V. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2345-991/2023 pagal ieškovo V. L. (V. L.) ieškinį atsakovui V. B. dėl vekselio apmokėjimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-2345-991/2023 procesą; panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad išnagrinėtoje byloje pirmos ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo, jog šalis siejo projektavimo darbų rangos teisiniai santykiai, nors tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties. Sutartis sudaryta 2013 metų vasarą tarp fizinių asmenų. Objektas yra jūros naftos gavybos statinys, skirtas naftos gavybai iš jūros dugno ir priskirtinas pagal naudojimo paskirtį prie kitų statinių grupės (pagal 2013 metais galiojusią STR 1.01.09:2003 redakciją - 11.11 punktas). Ieškovas nepateikė į bylą jo kvalifikaciją įrodančių atestatų ir nurodė tik kvalifikacijos atestato numerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvalifikacijos atestato numerį Nr. (duomenys neskelbtini). Teismai įvertino, kad ieškovas turėjo tinkamą kvalifikaciją atlikti projektavimo darbus. Mano, kad ieškovas neturėjo būtinos kvalifikacijos pagal kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti projektavimo darbus jūros naftos gavybos statiniui - kitų statinių grupė. Juridiniam asmeniui individuliai įmonei „LVV projektas“ išduotu kvalifikacijos atestatu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas teikdamas projektinės dokumentacijos paslaugas negalėjo pasinaudoti. Esmines aplinkybes dėl kvalifikacijos neturėjimo ieškovas tyčia nutylėjo ir suklaidino atsakovą bei bylą nagrinėjusius abiejų instancijų teismus. Mano, kad toks ieškovo elgesys laikomas piktnaudžiavimu teise. Pagal suformuotą teismų praktiką, kai asmuo piktnaudžiauja teise, teismas atsisako ginti jo teises ir atmeta jo ieškinį. Pareiškėjas (atsakovas) teigia, kad aplinkybės, kad ieškovas sutarties sudarymo ir vykdymo metu neturėjo tinkamos kvalifikacijos jam tapo žinomos tik 2024 m. gegužės mėnesio pradžioje, tai yra po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas dėl objektyvių priežasčių neturėjo esminės bylos rezultatui informacijos apie ieškovo kvalifikaciją, ir todėl negalėjo šia aplinkybe remtis teismo procese, kas nulėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, tai yra jeigu ji būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, galimai būtų priimtas visai kitas sprendimas. Ieškovas neturėdamas reikiamos kvalifikacijos atlikti projektavimo darbus pagal pareiškėjo (atsakovo) užsakymą, negalėjo ir neturėjo teisės sudaryti projektavimo darbų rangos sutarties su atsakovu ir atlikti darbus. Naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad ieškovas neturėjo kvalifikacijos atlikti atsakovo užsakytus projektavimo darbus, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Dėl to yra pagrindas atnaujinti civilinės bylos procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ko pasėkoje bus atskleista bylos esmė ir teisingai išspręstas šalių ginčas.
Atsiliepimas
2. Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo (atsakovo) prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, kuriuo prašo pareiškėjo (atsakovo) prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės kopijos versija buvo įrašyta į kompaktinį diską (CD), kuris pagal rejestrą Nr. (duomenys neskelbtini) dar 2013 m. spalio 11 d. pasirašytinai įteiktas V. B.. Be to, pareiškėjas ar jo atstovas advokatas dar bylos nagrinėjimo metu galėjo kreiptis į valstybės įstaigą „Statybos sektoriaus vystymo agentūrą“ ir gauti archyvinius registrus apie išduotus kvalifikacijos pažymėjimus. Mano, kad pareiškėjas ir jo atstovas galėjo prašyti pirmos instancijos teismo, kad jis įpareigotų pateikti į bylą išduotus kvalifikacijos atestatus. Kvalifikacijos atestatų turinys (pagal pareiškėją: tinkamos kvalifikacijos neturėjimas) pareiškėjui galėjo būti žinomas dar bylos nagrinėjimo metu, o tai reiškia, kad nėra pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, procesui atnaujinti. Ieškovas teigia, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas neturėjo reikiamos kvalifikacijos ne tik neturi esminės reikšmės bylai, bet apskritai yra išgalvota ir klaidinga. Vertina, jog turėjo kvalifikaciją atlikti darbus, pareiškėjo užsakymu ieškovas rengė projekto „L. stacionariąja platforma LSP-1“ techninių projektų dalį - vidinių elektros tinklų sprendinius (oro kondicionavimo sistemų automatinį valdymą), o turėjo tinkamą kvalifikaciją. Ieškovas teigia, kad yra statybos inžinierius elektrikas, turintis teisę būti ypatingo statinio projekto vadovu. Todėl individualiai įmonei išduotas atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) kartu yra ir ieškovo atestatas ir jis, projektuodamas atitinkamų projektų dalis, gali juo naudotis. Ieškovas mano, kad kvalifikacija apskritai buvo nesvarbi. Rengdamas projektinę dokumentaciją dėl vidinių elektros tinklų, šios dokumentacijos nepasirašė. Taip buvo sutarta su užsakovu (pareiškėju), kuris siuntė ieškovo parengtus elektroninio pavidalu projektinius sprendinius objekto „L. stacionariąja platforma LSP-1“ generaliniam projektuotojui ar jo subprojektuotojams, o jiems buvo svarbūs optimalūs techniniai sprendiniai ir profesionali techninė rusų kalba. Jie dokumentaciją įtraukė į viso objekto darbo techninį projektą kaip savo sprendinius. Net jeigu ir neturėtų reikiamos kvalifikacijos, bet tinkamai įvykdęs pareiškėjo užsakymą, vis tiek turėtų teisę gauti atlyginimą už tinkamą užsakymo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2345-991/2023, priteisė iš pareiškėjo 400 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
Šalies argumentai
4. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų priteisimo, kuris buvo patenkintas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu. Sprendimas įsiteisėjo. Minėtoje byloje atsakovas vekseliu įsipareigojo ieškovui sumokėti 9 600 Eur, o ieškovas parengti techninių dokumentų paketą, kurį parengus, jį perdavė atsakovui, atsakovas jį priėmė ir pasirašė skolų suderinimo aktą. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 8 d. sprendime nurodė, kad vekselyje nurodytos mokėjimo prievolės įvykdymas pagrįstas tarp šalių susiklosčiusiais projektavimo darbų rangos sutartiniais teisiniais santykiais, ieškovas sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai – darbo rezultatą (projektinę dokumentaciją) perdavė atsakovui, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, dėl ko ieškovo ieškinys buvo patenkintas, sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas įgydamas vekselį buvo nesąžiningas.
5. Dėl proceso atnaujinimo teismas nurodė, kad atsakovas prašo atnaujinti procesą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, tai yra paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tai yra jog ieškovas neturėjo kvalifikacijos darbams atlikti. Teismas nurodė kad civilinėje byloje Nr. e2-2345-991/2023 atsakovas priėmė darbus, taip pat nenurodė, jog darbai buvo atlikti netinkamai, atsižvelgiant į tai sprendė, kad atsakovo kvalifikacija nepašalina atsakovo pareigos atsiskaityti už suteiktus darbus. Pažymėjo, kad duomenys apie ieškovo kvalifikacija (atestatus) yra vieši (https://www.ssva.lt/cms/registrai), taip pat atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat galėjo kreiptis į valstybės įmonę „Statybos sektoriaus vystymo agentūrą“ ir gauti archyvinius registrus apie ieškovui išduotus kvalifikacijos pažymėjimus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovas veikdamas rūpestingai ir atidžiai galėjo gauti dokumentus apie ieškovo kvalifikaciją bylos nagrinėjimo metu, be to, atsakovui ieškovo kvalifikacija buvo žinoma, teismas vertino, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2345-991/2023. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
6.1. Nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino, jog ieškovas neturėjo kvalifikacijos pagal kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti projektavimo darbus jūros naftos gavybos statiniui. Teigia, kad nors pagal minėtą atestatą ieškovui suteikta inžinieriaus – elektriko kvalifikacija, tačiau jis neturėjo būtinos kvalifikacijos pagal apelianto užsakymą atlikti darbus kitos grupės statiniui – jūros naftos gavybos statiniui. Mano, kad ieškovas neturėjo teisės sudaryti sutarties, atlikti darbus ir už tai gauti atlygį. Pažymi, kad atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas individualiai įmonei „LVV projektas“, todėl ir šio atestato pagrindu ieškovas negalėjo atlikti darbų, nes veikė kaip fizinis asmuo.
6.2. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantas turi pareigą atsiskaityti už atliktus darbus. Teigia, jog teismai konstatavo, jog šalis siejo projektavimo darbų rangos teisiniai santykiai, tačiau ieškovui neturint kvalifikacijos sudarytas sandoris, atlikti darbai, skolų suderinimo aktas yra niekiniai nuo jų sudarymo momento. Nurodo, kad sudarant žodinį sutartį kvalifikacija buvo esminė sutarties sąlyga, atsakovas neturėjo pagrindo rinkti informaciją apie ieškovo kvalifikaciją bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, kad objekto užsakovas atmetė užsakytus projektavimo darbus, užsakovas taip pat bankrutavo ir nutraukė veiklą, dėl ko objekto įgyvendinimas tapo neaktualus.
Atsiliepimas
7. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, juo prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai ieškovo atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą argumentai:
7.1. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-2345-991/2023 buvo sprendžiamas klausimas dėl vekselio (skolos raštelio) apmokėjimo. Teigia, jog pats apeliantas pasirašė vekselį, rejestrą, skolų aktą ir jam jokių abejonių nekilo. Pažymi, jog rengdamas projektinę dokumentaciją dėl vidinių elektros tinklų dokumentų nepasirašė, taip pat ieškovas nebuvo susipažinęs su visa projektavimo užduotimi, neturėjo tiesioginių kontaktų su generaliniu projektuotoju, kadangi atsakovas jų neduodavo.
7.2. Nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantas, ieškovo kvalifikacija nebuvo svarbi, taip buvo sutarta su užsakovu (apeliantu) kuris siuntė ieškovo parengtus sprendinius užsakovui. Nurodo, kad šiuo atveju buvo svarbiausi optimalūs techniniai sprendimai ir profesionali rusų kalba, o užsakovai ieškovo atliktus sprendinius į savo dokumentaciją įtraukė kaip savo sprendinius. Teigia, kad ieškovas visą darbą įvykdė, apeliantas darbo rezultatus gavo ir tai jis patvirtino savo parašais.
Šalies argumentai
8. Apeliantas pateikė papildomus paaiškinimus su įrodymais. Paaiškinimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nurodo, kad ieškovas neturėjo reikiamos kvalifikacijos atlikti darbus, ieškovo kvalifikacijos atestate nebuvo nurodyta jog jis turi teisę atlikti darbus statinių grupėje „hidrotechnikos statiniai“ arba „kiti statiniai“. Nurodo, kad šią aplinkybę patvirtina viešosios įstaigos „Statytos sektoriaus vystymo agentūros“ raštas.
9. Ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimu. Paaiškinimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Nurodo, kad šioje byloje nebuvo svarstoma ieškovo teisė užsiimti projektavimo darbais. Teigia, jog ieškovo kvalifikacijos atestate Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio originalumo ginčo nėra, aiškiai nurodyta, jog ieškovui buvo suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas. Šiuo atveju viešoji įstaiga „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ buvo įsteigta tik 2022 m. sausio 31 d. ir ji vadovaujasi norminiais aktais nuo 2017 metų, kai vertinamos aplinkybės, kurios buvo susiklosčiusios 2013 metais.
9.2. Nurodo, kad apeliantas turėjo pakankamai laiko (apie 10 metų) paduoti užklausas ir gautus įrodymus pateikti pirmos instancijos teismams dėl ieškovo kvalifikacijos, bet šia galimybe nepasinaudojo. Nurodo, kad jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas neturėjo galimybių anksčiau sužinoti, jog ieškovas, neva, neturiu tinkamos kvalifikacijos, nepridėjo. Mano, kad atsakovo veiksmai turėtų būti traktuojami, kaip bylos nagrinėjimo vilkinimas, o nurodyta aplinkybė jog ieškovas neturėjo reikiamos kvalifikacijos ne tik neturi esminės reikšmės bylai, bet yra ir klaidinga.
10. Apeliantas pateikė papildomus paaiškinimus su įrodymais. Paaiškinimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Nurodo, kad priešingai nei įrodinėja ieškovas, 2013 metų vasarą prieš sudarant užsakymą parengti techninio - darbo projektą, ieškovas patikino apeliantą, kad turi tinkamą kvalifikaciją atlikti projektavimo darbus jūros naftos gavybos statiniui ir tai buvo esminė užsakymo sąlyga. Be to aplinkybes dėl savo turėtos tinkamos kvalifikacijos, ieškovas patvirtino ir teisme. Nurodo, kad viešosios įstaigos „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ raštas patvirtina, kad ieškovo kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikė jam teisės atlikti projektavimo darbus statiniuose „jūros naftos gavybos statiniai“, nes kvalifikacijos atestate Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nurodyta statinių grupė: „hidrotechnikos statiniai“ arba „kiti statiniai“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo.
13. Apeliantas 2024 m. rugsėjo 4 d. ir 2024 m. rugsėjo 20 d. pateikė naujus rašytinius įrodymus, tai yra viešosios įstaigos „Statybos sektoriaus vystymo agentūros“ raštus dėl ieškovo kvalifikacijos atliekant projektavimo darbus.
14. Sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos reikšminga tai, kad įstatyme įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi nustačius, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, būtina įvertinti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti.
15. Nagrinėjamu atveju įvertinus apelianto pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog minėti raštai viešosios įstaigos „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ buvo parengti 2024 m. rugpjūčio 26 d. ir 2024 m. rugsėjo 17 d., tai yra po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, kuriais apeliantas, be kita ko, grindžia ir atskirojo skundo argumentus. Teismas atsižvelgęs į tai, jog šie įrodymai gauti po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, į tai, kad jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, į tai, kad minėtų įrodymų turinys susijęs su atskirojo skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas nutaria šiuos įrodymus priimti ir vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
16. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai įvertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į tai, jog ieškovas neturėjo kvalifikacijos pagal kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti projektavimo darbus jūros naftos gavybos statiniui, dėl ko ieškovas neturėjo ir teisės sudaryti sutarties, atlikti darbus ir gauti už tai atlygį. Mano, kad ieškovui neturint tinkamos kvalifikacijos, sudaryti sandoriai, tame tarpe ir atlikti darbai, skolų suderinimo aktas yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Teigia, kad sudarant sutartį ieškovo kvalifikacija buvo esminė sutarties sąlyga. Ieškovas su šiais argumentais nesutikdamas teigia, kad byloje nebuvo svarstoma ieškovo teisė užsiimti projektavimo darbais, pažymi, kad apeliantas taip pat turėjo pakankamai laiko (apie 10 metų) teikti užklausas ir gautus įrodymus pateikti pirmos instancijos teismui dėl ieškovo kvalifikacijos, bet šia galimybe taip pat nepasinaudojo.
17. Nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali dalyvavęs bylos nagrinėjime asmuo, tai yra proceso dalyvis, kuris dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių neturėjo esminės informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjo jomis remtis, tai nulėmė galbūt neteisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
18. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015). Svarbu nustatyti, ar esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).
19. Vertinant atskirojo skundo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju apeliantas, nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį, buvo pasyvus ir būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas procese, galėjo nustatyti ir gauti informaciją apie ieškovo kvalifikaciją (kvalifikacijos atestatą) ir šiomis aplinkybėmis remtis teisminio nagrinėjimo metu, jei sprendė, kad minėtos aplinkybės galėjo lemti kitokį bylos išnagrinėjimo rezultatą. Kita vertus, pažymėtina, jog ginčo teisiniai santykiai byloje kilo iš 2013 metais sudarytos projektavimo darbų sutarties ir visą šį laikotarpį, o ir taip pat išnagrinėjus bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nebuvo keliamas klausimas ar ieškovas turėjo teisę vykdyti projektavimo darbus, ar jie buvo įvykdyti tinkamai, o byloje kilo klausimas ar atsakovas turi prievolę atsiskaityti pagal išduotą vekselį.
20. Šiuo aspektu atkreipti dėmesį į tai, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje ir pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
21. Vertinant ar ši naujai paaiškėjusi aplinkybė (ieškovo kvalifikacija) galėjo įtakoti išnagrinėtos bylos baigtį, ar ji buvo bylos nagrinėjimo dalis, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ginčo dalyką dėl kurių yra priimti ir įsiteisėję teismo sprendimai, šalių procesinius dokumentus, suformuluotus reikalavimus, poziciją teismo posėdžiuose įvertinus byloje esančius teismo posėdžių garso įrašus, pirmiausia pažymi, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme iš esmės nebuvo vertinama ar ieškovas turėjo reikiamą kvalifikaciją darbams atlikti, ar jo darbai buvo atlikti tinkamai, minėtos aplinkybės nebuvo ginčo dalykas ir jos nebuvo vertinamos, tai yra nebuvo vertinama, o ir tiriama ar dėl tam tikrų atliktų darbų trūkumų, ieškovo kvalifikacijos, ieškovo ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas. O ir be to, ištyrus apelianto pateiktus procesinius dokumentus nustatyta, kad nei atsiliepime į ieškinį, nei apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, apelianto visiškai nebuvo keliami klausimai dėl ieškovo atliktų darbų, kaip atitinkančių jo kvalifikaciją ar dėl jo atliktų darbų kokybės, tai nebuvo ginčo dalykas, kadangi apeliantas iš esmės laikėsi pozicijos, jog jis neturi prievolės pagal išduotą vekselį, sprendė, kad yra suėjęs ieškinio senaties terminas, o ir be to, laikėsi pozicijos, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas pats asmeniškai būtų teikęs projektavimo paslaugas.
22. Nors apeliantas teigia, kad dėl netinkamos ieškovo kvalifikacijos, kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, jo sudaryti sandoriai, atlikti darbai, skolų suderinimo aktai yra niekiniai ir negalioja, tačiau ir šiuo aspektu būtina pažymėti, kad jau kaip minėta nutarties 20-21 punktuose ieškovo kvalifikacija, atlikti darbai, minėtose bylose nebuvo vertinami, tai nebuvo ginčo dalykas, be kita ko pažymint ir tai, jog atsakovas taip pat nereiškė ir savarankiškų reikalavimų priešieškiniu dėl žodinės projektavimo darbų sutarties (jos pagrindu išrašytų skolų suderinimo aktų) pripažinimo negaliojančiais, todėl teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės, nesudaro pagrindo atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-2345-991/2023 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, sutinkant ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir tuo atveju, jei ieškovas ir neturėjo reikiamos kvalifikacijos pagal kvalifikacijos atestatą (nutarties 15 punktas), tai nešalina atsakovo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus – apeliantui darbo rezultatas buvo perduotas ir jis buvo priimtas, tokia aplinkybė ir buvo konstatuota teismo civilinėje byloje Nr. e2-2345-991/2023.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nėra pagrindo procesui atnaujinti, nes apelianto nurodomos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų kriterijų. Apibendrinant, sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad tenkinti apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2345-991/2023 nėra pagrindo, nes pirmiausia apeliantas remiasi tomis aplinkybėmis, kurios nebuvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas, o ir be to, nesant pareikštų reikalavimų dėl žodinės projektavimo darbų sutarties (jos pagrindu išrašytų skolų suderinimo aktų) pripažinimo negaliojančiais, apelianto nurodytos aplinkybės taip pat negalėjo įtakoti išnagrinėtos bylos baigtį. Dėl šių priežasčių daroma išvada, kad apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
24. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.