- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-122-278/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00531-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas iš dalies.
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė (pirm.)
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- S. T.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3659-724/2020 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei S. T. dėl skolos, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. V. (toliau – ir ieškovas, ir apeliantas) patikslintais ieškiniais prašė teismo priteisti iš atsakovės S. T. (toliau – ir atsakovė) 1 900 Eur skolą, 1 398,40 Eur delspinigių, 288,48 Eur palūkanų, 81 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Be to, prašė grąžinti 12 Eur žyminio mokesčio permoką.
2. Nurodė, kad pagal paskolos sutartį atsakovei S. T. 2017 m. sausio 19 d. pasiskolino 2 000,00 Eur, kuriuos atsakovė įsipareigojo grąžinti dalimis, kas mėnesį, pradedant nuo 2017 m. vasario 12 d., tai yra per 17 mėnesių grąžinti po 100,00 Eur, o paskutinę 300,00 Eur skolos dalį sumokėti iki 2019 m. liepos 12 d.. Teigė, kad tik 2019 m. vasario 5 d. ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. atsakovė grąžino po 50,00 Eur, tuo pažeisdama sutarties įvykdymo sąlygas – praleidusi paskolos sutartyje sutarto dydžio skolos dalių bei paskolos sutarties įvykdymo terminus. Nurodė, kad atsakovė jam padarė nuostolius, kuriuos privalo atlyginti.
3. Be to, nurodė, kad sutarties šalys susitarė, jog atsakovei pavėlavus atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka, jis turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti 1,00 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Nurodė, kad už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. birželio 19 d. priskaičiavo 2,5 kartų sumažintus delspinigius (1 900,00 Eur x 0,004 % x 184 d.), kurie priteistini iš atsakovės. Teigė, kad atsakovė privalo mokėti įstatymines palūkanas, nes piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pripažino esanti skolinga ieškovui 1 900 Eur, tačiau nesutiko su reikalavimu dėl palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašė priteisti 100 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, o tenkinus reikalavimą dėl skolos, jos mokėjimą išdėstyti dalimis po 100 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė ieškovui iš S. T. 1 900 Eur skolą, 281,64 Eur palūkanų, 699,20 delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 880,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 74,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo J. V. atsakovei - 19,61 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybei iš S. T. - 10,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinę prievolę, praleido skolos grąžinimo terminus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti skolą 1 900 Eur yra pagrįstas. Nurodė, kad skola turėjo būti pradėta grąžinti nuo 2017 m. vasario 12 d., todėl 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuotinos nuo minėtos datos ir ieškovo prašomas priteisti palūkanas nuo 288,48 Eur mažintinos iki 281,64 Eur.
7. Įvertinęs, kad ieškovas pinigus skolina versliškai, į neapmokėtos skolos dalies dydį, ieškovo pasirinkimu uždelstą savo turtinių teisių gynybos realizavimą, šalių interesų pusiausvyros svarbą, 0,4 procento dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą grąžinti skolą dieną dydį, nors ieškovo ir sumažintą nuo sutartyje aptarto 1 procento ir sudarantį 1 398,40 Eur, laikė aiškiai per dideliu, prieštaraujančiu protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, leidžiančiu nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita. Darė išvadą esant pagrindui reikalavimą dėl delspinigių priteisimo mažinti iki 0,2 procento už kiekvieną praleistą skolos grąžinimo dieną.
8. Teismas netenkino ieškovo prašymo dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo, nurodydamas, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį kuriuo reikalavimus sumažino, tačiau ieškinio neatsisakė ir sprendė, kad nėra pagrindo grąžinti sumokėto žyminio mokesčio dalies.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas J. V. prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priteisti iš atsakovės S. T. jo naudai papildomai 699,20 Eur delspinigių, 368,01 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą 3 948,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 19 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo bei 24,28 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį sumokėtą už apeliacinį skundą bei 0,28 Eur kopijavimo išlaidas), o tenkinus apeliacinį skundą, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas bei grąžinti permokėtą 4 Eur žyminį mokestį.
11.1. Nurodo, kad teismas nepagrįstai išnagrinėjo pirmesnį 2020 m. rugsėjo 18 d. patikslintą ieškinį, o ne galutinį 2020 m. rugsėjo 22 d. patikslintą ieškinį, kuriame yra nurodyti galutiniai ieškinio reikalavimai. Teigia, kad teismas neteisingai nustatė, kad patikslintu ieškiniu ir teismo posėdžio metu jis prašė priteisti iš atsakovės S. T. 1 900 Eur skolą, 1 398,40 Eur delspinigių, 288,48 Eur palūkanų, 81 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kad prašo grąžinti 12 Eur žyminio mokesčio permoką, nes šie reikalavimai buvo nurodyti 2020 m. rugsėjo 18 d. patikslintame ieškinyje. Teigia, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. galutiniame patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 1 900,00 Eur skolą, 1 398,40 Eur delspinigius, 649,65 Eur palūkanas, 89,00 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų dydžio metų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei grąžinti permokėtą 4,00 Eur žyminio mokesčio dalį.
11.2. Teigia, kad skundžiamame sprendime nenurodyta, kokiu įstatymo straipsniu vadovaujantis teismas šališkai gina atsakovės interesus, sumažindamas priteistinus delspinigius net 5 kartus, iki 0,2 procento dydžio už kiekvieną praleistą skolos grąžinimo dieną. Tvirtina, kad nepagrįstai nepriteista iš atsakovės 699,20 Eur (1 348,40 Eur (1 900,00 x 0,004 % x 184 d.) – 699,20 Eur) delspinigių sumos dalis.
11.3. Be to, nurodo, kad teismas iš atsakovės priteisė tik 5 procentų dydžio metines palūkanas, nors apylinkės teismo sprendimas neturėtų prieštarauti aukštesnės instancijos teismo procesiniam sprendimui Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-907-280/2016, kuriuo priteista 10,72 % palūkanų. Tvirtina, kad iš atsakovės nepagrįstai nepriteista 368,01 Eur (649,65 Eur - 281,64 Eur) palūkanų sumos dalis.
11.4. Nurodo, kad teismas neteisingai nustatė, jog jis prašo grąžinti 12,00 Eur žyminio mokesčio permoką, nors 2020 m. rugsėjo 22 d. patikslintame ieškinyje yra nurodęs grąžinti permokėtą 4,00 Eur žyminio mokesčio dalį.
11.5. Teigia, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. patikslinto ieškinio priede yra pateikęs ir patirtų papildomų 0,28 Eur bylinėjimosi išlaidų kvitą, nes šioje elektroninėje byloje, teismas nurodė asmeniškai atsakovei S. T. įteikti patikslintą ieškinį popierinėje formoje, tačiau minėtų išlaidų teismas jam nepriteisė.
11.6. Tvirtina, kad teismas yra šališkas ir nors jis reiškė nušalinimus teisėjui, jam ir toliau leidžiama nagrinėti jo ieškinius. Be to, mano, kad priimamuose sprendimuose, nepagrįstai viešinami teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys apie teismuose jo inicijuotas civilines bylas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribų, nustatytų apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliaciniu skundu yra skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis ieškovui J. V. iš atsakovės S. T. nepilnai priteistos palūkanos, teismo iniciatyva sumažinti delspinigiai ir atsisakyta grąžinti žyminio mokesčio dalį bei, apelianto teigimu, nepriteista dalis jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
14. Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 19 d. paduotu ieškiniu ieškovas J. V., be kitų reikalavimų, prašė teismo priteisti iš atsakovės 284,93 Eur palūkanas, 2020 m. liepos 3 d. pateiktu patikslintu ieškiniu – 281,91 Eur palūkanas, 2020 m. rugsėjo 18 d. patikslintu ieškiniu – 288,48 Eur palūkanas, o 2020 m. rugsėjo 22 d. patikslintu ieškiniu – 649,65 Eur palūkanas. 2020 m. spalio 28 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, atsakydamas į teisėjo klausimą dėl reiškiamų reikalavimų ieškovas J. V. nurodė, kad jo reikalavimai reiškiami pagal 2020 m. rugsėjo 22 d. ieškinį, tačiau tuo pačiu nurodė, kad iš atsakovės S. T. prašo priteisti 288,48 Eur palūkanų ir kad toks jo reikalavimas yra galutinis. Baigiamųjų kalbų metu, ieškovas pakartojo savo reikalavimus, aiškiai įvardindamas, kad iš atsakovės prašo priteisti 288,48 Eur palūkanų.
15. Šalys, įgyvendindamos jų procesiniam teisiniam statusui priskirtas teises ir pareigas, atlieka veiksmus, numatytus įstatyme, o vienas iš jų – reikalavimų suformulavimas. Spręsdamas ginčą teismas yra saistomas tokio šalių procesinių veiksmų rezultato, nes ieškinio ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). CPK 42 straipsnio 1 dalį ieškovui priklauso teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, todėl teismas, priimdamas procesinį sprendimą, negali nei priteisti ieškovui to, ko jis nereikalavo, ar priteisti daugiau, nei jis reikalavo, nei pakeisti ieškinio pagrindo (sprendime negali remtis tokiais faktais, kurių ieškovas nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra; CPK 265 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovui teismo posėdyje aiškiai pareiškus galutinius reikalavimus, pagrįstai sprendė dėl J. V. reikalavimo priteisti palūkanas pagal teismo posėdyje pareikštą reikalavimo dėl 288,48 Eur palūkanų priteisimo (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, kad teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovui daugiau nei jis prašė, apelianto teiginiai, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo jo 2020 m. rugsėjo 22 d. pareikšto reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, atmestini kaip nepagrįsti.
16. Nors pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovo prašytų priteisti 288,48 Eur palūkanų dydį iki 281,64 Eur, nurodęs kad ieškovas neteisingai skaičiavo palūkanas nuo sutarties sudarymo dienos, apeliantas argumentų dėl šių skundžiamo sprendimo motyvų neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
17. Apeliantas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria sumažintas iš atsakovės priteistinų delspinigių dydis nuo 0,4 procentų iki 0,2 procentų. Patikslintu ieškiniu J. V. prašė iš atsakovės priteisti 1 398,40 Eur (1 900,00 Eur x 0,004 % x 184 d.) delspinigius. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas pinigus skolina versliškai, atsižvelgęs į neapmokėtos skolos dalies dydį, ieškovo pasirinkimu uždelstą savo turtinių teisių gynybos realizavimą, sprendė, kad reikalaujamas 0,4 procento delspinigių dydis už kiekvieną praleistą skolos grąžinimo dieną, nors paties ieškovo ir sumažintas nuo sutartyje aptarto 1 procento, yra aiškiai per didelis, leisiantis nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita. Apeliantas su minėta išvada nesutinka, nurodo, kad neaišku kokiu įstatymo straipsniu vadovaudamasis teismas pagal jo ieškinius delspinigių dydį mažina iki 0,2 procentų.
18. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas prašomų priteisti delspinigių dydį sumažino vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.73 bei 6.258 straipsniais. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, turėtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.
19. Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) nėra sukonkretintos, todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos nėra per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad teismas, nustatydamas ar yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti bei spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus turėtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-503/2007, Nr. 3K-3-401/2008, Nr. e3K-3-101-611/2017 ir kt.).
20. Nagrinėjamoje byloje, mažindamas priteistiną delspinigių sumą, teismas vertino tiek ieškovo J. V. pinigų skolinimo tikslus, tiek negrąžintos skolos ir prašomų priteisti delspinigių dydžio santykį bei ieškovo delsimą susigrąžinti paskolintas lėšas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, neturi pagrindo su jais nesutikti. Byloje nustatyta, kad ieškovo prašomos priteisti netesybos, nors ir mažesnės, nei numatyta šalių paskolos sutartyje, sudaro daugiau kaip pusę visos paskolos sumos. Sutiktina su teismo išvada, kad tokia netesybų suma neatitinka šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo principo pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, mažindamas priteistinų delspinigių sumą, teismas pagrįstai įvertino konkrečių sutartinių santykių pobūdį, t. y., kad ieškovas pinigus ilgą laiką skolina už atlygį, turi patirties šioje srityje ir yra pranašesnis už kitą sandorio šalį – atsakovę, kuri, kaip matyti iš jos paaiškinimų dėl sunkios finansinės padėties ir negalėjimo įvykdyti įsipareigojimų ieškovui, negalėjo tinkamai įvertinti įsipareigojimų neįvykdymo padarinių ir teisingai nuspręsti, ar sudaryti sutartį joje nurodytomis sąlygomis (CK 6.156 straipsnis). Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti ieškovo prašomus priteisti 1 398,40 Eur delspinigius yra pagrįstas ir teisėtas, priteistos netesybos sudaro daugiau nei trečdalį visos paskolos sutarties vertės ir jos yra pakankamos kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius dėl sutarties nevykdymo.
21. Apeliantas prašo priteisti iš atsakovės 0,28 Eur bylinėjimosi išlaidas už kopijų darymą, tačiau, nepaisant to, kad ieškovas teismui buvo pateikęs rašytinius įrodymus apie kopijų darymą ir dėl to patirtas išlaidas, nei patikslintais ieškiniais, nei teismo posėdyje reikalavimo dėl 0,28 Eur papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nereiškė. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties, apelianto reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomai priteisti iš atsakovės S. T. 0,28 Eur bylinėjimosi išlaidas už kopijų darymą atmestinas.
22. Kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų apeliantas nurodo pirmosios instancijos teismo šališkumą. Apeliantas teigia, kad sprendimą priėmęs teisėjas nuolat daro teisės taikymo klaidas, teisme jo (ieškovo) ieškinius nagrinėja vienas teisėjas. Pažymėtina, kad bylos teismuose skirstomos Teismų įstatyme nustatyta bylų paskirstymo tvarka. Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Pagal šių taisyklių aprašą bylos skirstomos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją (jei teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmuose, ji yra nustatyta), įstatymu įtvirtintus atskirų kategorijų bylų išnagrinėjimo terminus, prioritetine tvarka skirstomas bylas, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą ir kt.. Taigi bylos teismuose skirstomos pagal nustatytą tvarką, o vien ta aplinkybė, kad ieškovo bylas nagrinėja jo nepageidaujamas teisėjas, nerodo pirmosios instancijos teismo šališkumo.
23. Be to, iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Utenos apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovo pareiškimas dėl teisėjo G. Avino nušalinimo netenkintas, nutartyje konstatuota, kad faktinės aplinkybės, jog dalis teisėjo priimtų sprendimų apeliacinės instancijos yra pakeisti ar panaikinti, nėra niekaip susijusios su teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo procesinių garantijų užtikrinimu nagrinėjamoje byloje. Prašymas atmestas J. V. nepaneigus preziumuojamo teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principų. Atsižvelgus į tai, kad apeliantas nenurodė jokių naujų, objektyvių ir pagrįstų, o ne abejonėmis paremtų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti skundžiamą teismo sprendimą priėmusio teisėju nešališkumu.
24. Nors apeliantas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas viešina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie Lietuvos teismuose jo inicijuotas civilines bylas, tačiau CPK 179 straipsnis įtvirtina teismo teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų.
25. Apeliantas J. V. teigia, kad galutiniu patikslintu ieškiniu jis prašė grąžinti 4 Eur permoką, 2020 m. spalio 28 d. teismo posėdyje ieškovas nurodė 2020 m. rugsėjo 18 d. patikslintame ieškinyje reikštus reikalavimus, įskaitant ir 12 Eur žyminio mokesčio permokos grąžinimą bei prašė teismo grąžinti 12 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neatsisakė reikalavimų, o tik sumažino prašomą priteisti sumą ir sprendė, kad tokiu atveju žyminis mokestis nėra grąžinamas.
26. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareikšdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 93 Eur žyminį mokestį. Viena iš ieškovo procesinių teisių yra sumažinti ieškinio reikalavimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovo reikalavimai iš esmės nagrinėti sumažintų reikalavimų pagal 2020 m. rugsėjo 18 d. patikslintą ieškinį apimtyje. 2020 m. rugsėjo 18 d. patikslintu ieškiniu ieškovo turtinis reikalavimas buvo ne 4 124,93 Eur, kaip pirminiame ieškinyje, bet 3 586,88 Eur, už kurį mokėtinas žyminis mokestis yra 81 Eur. Dėl paminėto, už sumažintų reikalavimų dalį ieškovui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis – 12 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atitinkamai turi būti perskirstoma pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui iš atsakovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Kadangi skundžiamo sprendimo dalys dėl ieškovo materialiųjų reikalavimų patenkinimo nėra keičiamos, ieškovo reikalavimai išlieka patenkinti 80,31 proc., todėl ieškovui pirmosios instancijos teisme patyrus 81 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteistinos 65,05 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
27. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą bei vertindamas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias priteistinų netesybų dydžio nustatymo klausimus, taip pat procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio ribų nustatymo klausimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą materialiųjų reikalavimų apimtyje naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Tačiau teismui neteisingai pritaikius procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
28. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovui iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės S. T. priteisimo ieškovo J. V. naudai pakeisti.
Priteisti iš S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 65,05 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 5 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovui J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio, permokėto 2020 m. birželio 19 d., pavedant jį grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.