Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo J. V. ir J. S. apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-724/2016 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams J. S., V. I. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė solidariai iš atsakovų J. S. ir V. I. priteisti pagal du paskolos raštelius 1433,62 eurus skolos, 501,19 delspinigių, 508,35 palūkanų, ir 88,81 eurų bylinėjimosi išlaidų.Nurodo, kad atsakovės skolos laiku negrąžino, todėl prašė priteisti iš jų negražintą skolą, palūkanas, sutartyje numatytus delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Bylos duomenimis nustatyta, jog 2010 m. liepos 20 d. ir 2010 m. lapkričio 3 d. ieškovas J. V. ir atsakovės V. I., J. S. sudarė paskolos sutartis. Šalių sudarytose paskolos sutartyse nurodyta, kad atsakovės skolinasi 3000 Lt (868,86 Eur) iki 2010 m. gruodžio 20 d. ir 1950 Lt (564,76 Eur) iki 2011 m. balandžio 3 d., kurios grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2011 m. gegužės 20 d. Bylos duomenimis atsakovės nėra grąžinusios nei dalies skolos ieškovui.A. V. I. nesutinka, kad teismas priteisė iš jos ir iš J. S. skolą solidariai, nes ji pinigų negavo. Paskolos sutartis yra realinė – pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Todėl rašytine ar kita forma šalių išreikštas susitarimas skolinti pinigus arba daiktą bei įsipareigojimas juos priimti nustatyta tvarka ir terminu grąžinti nereiškia paskolos sutarties sudarymo, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo neperduotas. Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431-469/2015).Ieškovas pateikė ieškinį dėl skolos šalių pasirašytų paskolos raštelių pagrindu. Paskolos raštelius atsakovės pasirašė laisva valia, joms suprantama rusų kalba, todėl galėjo numatyti sutarties neįvykdymo teisinius padarinius. Bylos duomenys patvirtina, kad pinigus ieškovas atsakovėms perdavė. Šiuo atveju nėra svarbu, ar pinigus paėmė V. I. ar J. S., kaip jie panaudoti, ar buvo jais dalijamasi, ar ne. Paskolos sutartimis V. I. ir J. S. įsipareigojo ieškovui atsakyti ieškovui kaip solidariąją prievolę turinčios bendraskolės (CK 6.6 str. 1 d.). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Prievolė pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdoma. Šiuo atveju prievolė nėra pasibaigusi, nes skola nėra grąžinta, todėl ieškovas turi teisę reikalauti ją priteisti iš abiejų atsakovių.Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino delspinigius. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės skolą įsipareigojo grąžinti solidariai pagal 2010 m. liepos 20 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d. ir 2010 m. lapkričio 3 d. iki 2011 m. balandžio 3 d., mokant vieną procentą delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžintos skolos sumos. Apeliantas ieškiniu prašė priteisti sumažintą dydį po 0,19 % dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą mokėti dieną. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.).Nagrinėjamos bylos atveju, vertinant netesybų dydį, atsižvelgtina į tai, kad paskolos sutarties šalys yra fiziniai asmenys, negrąžinta yra visa paskolos suma 2443,16 Eur, sutartimi atsakovės įsipareigojo neįvykdžius prievolės mokėti 1,0 proc. dydžio delspinigius. Paskola buvo trumpalaikė – suteikta šešiems mėnesiams, tačiau atsakovės nevykdo savo prievolės grąžinti paskolą ieškovui jau daugiau kaip penkerius su puse metų, taigi sutarties nevykdymo terminas, palyginti su terminu, kuriam buvo suteikta paskola, yra labai ilgas. Per sutarties nevykdymo laikotarpį, ieškovas, ėmėsi priemonių užtikrinti savo teisę atgauti paskolą ir netesybas – pasirašė su atsakovėmis susitarimą dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo. Atsakoves jis pažinojo kaip prievoles vykdantį asmenį, todėl pagrįstai tikėjosi, kad skola bus grąžinta geruoju. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 0,19 proc. delspinigių dydis, palyginti su negrąžintos paskolos dydžiu ir atsižvelgiant į jos negrąžinimo terminą, nėra neprotingai didelis, apeliantas delspinigius paskaičiavo tik už 184 d., todėl priteistinų delspinigių dydį padidina nuo 53,00 Eur iki 501,19 Eur. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino palūkanas, kad atsakovės už naudojimąsi jo pinigais turi mokėti 9,25 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2010-12-20 iki 2015-03-15 ir už laikotarpį nuo 2011-05-20 iki 2015-03-15 7,78 proc. dydžio metines palūkanas, nes sutarčių sudarymo dieną tokios palūkanų normos buvo Lietuvos banke. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2010 m. liepos 20 d. ir 2010 m. lapkričio 3d. sudarė paskolos sutartis. Šalys paskolos raštelyje nėra susitarusios dėl mokėjimo palūkanų dydžio, todėl nagrinėjamu atveju, turi būti taikoma įstatyme numatyta, vietos komercinių bankų vidutinė palūkanų norma. Pelno palūkanos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 9,25 proc. ir 7,78 proc. palūkanos buvo atlygis už ieškovo suteiktus naudotis pinigus. Pirmosios instancijos teismas, nors ir kvalifikavo šalių aptartas palūkanas kaip pelno, tačiau konstatuodamas, kad tokios palūkanos yra aiškiai per didelės ir ieškovo nesikreipimą į teismą vertino kaip siekį pasipelnyti atsakovų sąskaita, jas sumažindamas taikė kompensuojamosioms palūkanoms mažinti taikytinus kriterijus bei nurodė, kad ieškovo patirtus nuostolius kompensuoja priteisti delspinigiai.Šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37). Įstatymuose numatytų sutarties pažeidimo sąlygų nebuvo nustatyta. Nagrinėjamoje byloje metinė kredito grąžinimo norma sudaro 9,25 proc. ir 7,78 proc. proc. per metus, tokia palūkanų norma numatyta įstatymu, todėl teismas neturėjo pagrindo jos mažinti, kartu mažinant ieškovo prašomą priteisti palūkanų normą. Teismo priteistos palūkanos pelno (mokėjimo) palūkanos didinamos iki ieškiniu prašomos priteisti sumos nuo 169,45 Eur iki 338,90 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).Procesinės 5 proc. metinės palūkanos priteisiamos ieškovo naudai nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo momento t.y. nuo 2016 m. rugsėjo 16 d., o ne kaip prašo ieškovas ir nurodyta sprendime nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. (CK. 6.37 str. 2 d.)Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keičiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Patenkinus ieškinį ir apeliacinį skundą, o atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovių. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas pirmosios instancijos patyrė 74,33 Eur (73 Eur žyminis mokestis, 1,33 Eur ieškinio paruošimo išlaidos) bylinėjimosi išlaidas, nors nurodo, kad patyrė, 14,48 Eur vertimo išlaidas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteistinos. Apeliacinės instancijos – 24,56 Eur (24 Eur žyminis mokestis, 0,56 Eur), visos šios išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti pilnai.

Priteisti J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai solidariai iš J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1433,62 eurus skolos, 501,19 eurus delspinigių, 338,90 eurų palūkanų bei 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (Eurai) nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2015-09-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 49,45 J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai“.