- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-1277-577/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11994-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Atkirtos būstas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Atkirtos būstas“ kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakovą A. S. iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo 31 930,11 Eur žalos bei po 339,36 Eur nuostolių už kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas daugiau kaip septynerius metus neteisėtai ir neatlygintinai gyvena BUAB „Atkirtos būstas“ nuosavybės teise priklausančiame bute ir atsisako išsikelti, neatsiskaito už bute suteiktas komunalines paslaugas. 2009 m. vasario 6 d. šalių sudaryta preliminarioji pirkimo - pardavimo sutartis atsakovui nesuteikė teisės įsikelti į butą ir jame apsigyventi, o pagrindinė buto pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl nuosavybės teisė į butą atsakovui neperėjo. Pažymėjo, jog atsakovas sutarties sudarymo metu buvo UAB „Atkirtos būstas“ akcininkas. Ieškovė apmoka visus butui teikiamus komunalinius mokesčius. Pasak ieškovės, patirtus nuostolius (žalą) sudaro negautos pajamos už buto nuomą (29 184,96 Eur) bei įsiskolinimas už atsakovui suteiktas ir neapmokėtas komunalines paslaugas (2 745,15 Eur). Siekiant užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių apsaugą, iš atsakovo papildomai prašo priteisti po 339,36 Eur (6 Eur/m² x 56,56 m²) nuostolių (žalos) už kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nes 2009 m. vasario 6 d. atsakovas su UAB „Atkirtos būstas“ sudarė dviejų gyvenamųjų butų preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį ir savo įsipareigojimą sumokėti visą sutarties kainą įvykdė dar 2009 m. vasario 23 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartyje sprendė, jog vertinant sutartinius santykius vartotojo teisių apsaugos aspektu, šioje byloje taikytinos CK 6.165 straipsnio nuostatos, kuriomis remiantis atsakovui (esant šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms sąlygoms) galėtų atsirasti teisė į nuostolių atlyginimą. Pasak atsakovo, jis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už savo lėšas atliko apdailos darbus, šiam butui buvo pagaminti ir pritaikyti virtuvės baldai su įranga, drabužių spinta. Atsakovo pagerinimai į šį butą yra 31 275 Eur, todėl teigė, jog nekompensavus atsakovo patirtų nuostolių negali būti nagrinėjamas ieškinys dėl jo iškeldinimo. Mano, jog atsakovas teisėtai gyveno ginčo bute, o ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti nuostolius, kuriuos prašo kompensuoti.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti, atsisakė ieškinio dalyje dėl atsakovo iškeldinimo. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, pripažino ieškinį dalyje dėl skolos už komunalinius mokesčius priteisimo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo A. S. ieškovei BUAB „Atkirtos būstas“ 30 960,95 Eur nuostolių atlyginimo, 2 745,15 Eur skolą už komunalinius mokesčius bei 121 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybei 696,62 Eur nesumokėto žyminio mokesčio; priėmė ieškovės BUAB „Atkirta“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl A. S. iškeldinimo ir šią bylos dalį nutraukė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pripažino ieškinio dalį dėl komunalinių mokesčių, bei nustatęs, jog atsakovas gyvena ginčo bute ir visą laiką naudojasi elektros energija, vandeniu, į butą buvo tiekiamas šildymas ir kitos komunalinės paslaugos, kurias apmokėdavo ieškovė, į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsiskaitė už bute jam suteiktas komunalines paslaugas, priteisė iš atsakovo 2 745,15 Eur ieškovei. Pasisakydamas dėl ieškovės prašomų priteisti nuostolių, teismas atsižvelgė į tai, kad 2009 m. vasario 6 d. preliminari pirkimo - pardavimo sutartis atsakovui nesuteikė teisės įsikelti į butą ir jame apsigyventi; kasacinė instancija nepripažino minėtos preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindine buto pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. tai, kad atsakovas neįgijo nuosavybės teisių į butą, taip pat tai, kad BUAB „Atkirtos būstas“ iškėlus bankroto bylą, butą buvo galima nuomoti, parduoti ir kitu būdu realizuoti ir iš dalies padengti kreditorių finansinius reikalavimus. Įvertinęs atsakovo gyvenimo bute laikotarpį (86 mėnesiai), ieškovės nurodytą vidutinę panašaus buto nuomos kainą visu šiuo laikotarpiu (ne mažesnė nei 6 Eur/k.m.), į bylą ieškovės pateiktus įrodymus, taip pat tai, kad atsakovas nesutikdamas su nuomos dydžiu, šios aplinkybės neginčijo ir neįrodinėjo, konstatavo, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti nuomos mokestį už jam nuosavybės teise priklausantį turtą, kuriuo be teisinio pagrindo daugiau nei septynerius metus naudojosi atsakovas. Teismas nustatė, kad egzistuoja visos atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti sąlygos, kad ieškovė įrodė nuostolius, patirtus negautos naudos forma, jų realumą ir dydį, todėl ieškovės reikalavimą dėl 29 184,96 Eur nuostolių priteisimo tenkino. Įvertinęs tai, jog 2016 m. rugsėjo 14 d. butas varžytynių metu buvo parduotas MB „Baltic Promo“, ieškovės reikalavimą dėl 339,36 Eur (6 Eur/kv.m. x 56,56 kv.m.) nuostolių už kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo tenkino, - nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki įvykusių varžytynių – 2016 m. rugsėjo 14 d., priteisė 1 775,99 Eur nuostolių. Teismas ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl atsakovo iškeldinimo priėmė, šią civilinės bylos dalį nutraukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas A. S. apeliaciniu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą; priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Atsakovas buvo nurodęs, kad nekompensavus patirtų nuostolių (31 275 Eur vertės pagerinimų į butą, esantį (duomenys neskelbtini)), negali būti tenkinamas ieškinys dėl iškeldinimo. Ieškovei buvo pateiktas prašymas kompensuoti nuostolius, tačiau nuostoliai nebuvo kompensuoti. Teigia gyvenamosiose patalpose gyvenantis 2009 m. vasario 6 d. sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu, t. y. ne savavališkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartyje Nr. 3K-3-134/2014, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, pasisakė, jog byloje taikytinos Civilinio kodekso 6.165 straipsnio nuostatos, kuriomis remiantis ieškovui galėtų atsirasti teisė į nuostolių atlyginimą. Atsakovas dėl nesudarytos pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties patyrė nuostolių - savo įsipareigojimą sumokėti visą sutarties kainą įvykdė iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo termino, o ieškovė iš sutarties kylančių pareigų neįvykdė. Ieškovės teiginius, kad atsakovas daugiau kaip 7 metus piktnaudžiauja susidariusia padėtimi ir butą užėmė savavališkai, laiko nepagrįstais.Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, ko ieškovė byloje neįrodė. Atsakovo nuomone, ieškovės pavėluotai ir teismo iniciatyva pateikta 2016 m. rugsėjo 29 d. UAB „Capital vertinimas“ sudaryta glaustos formos informacinė pažyma apie galimą turto vidutinę nuomos kainą per mėnesį rinkoje laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2016 m. sausio-rugsėjo mėn., neturėtų būti tinkamu įrodymu. Be pagrindo nustatyta, kad egzistuoja visos atsakovo A. S. deliktinei civilinei atsakomybei kilti sąlygos. Ieškovė BUAB „Atkirtos būstas“ atsiliepime prašo apelianto A. S. apeliacinį skundą su visais jame nurodytais prašymais atmesti kaip nepagrįstą ir palikti 2016 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Apeliantas nenurodė jokių materialinės ar procesinės teisės normų, kurios buvo pažeistos ar netinkamai pritaikytos pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą. Subjektyvus apelianto įsiteisėjusių teismų nutarčių ir sprendimų interpretavimas nėra ir negali būti teisiniu pagrindu panaikinti teisėtai ir pagrįstai priimtą skundžiamą sprendimą. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad atsakovas gyvenamosiose patalpose gyvena preliminariosios sutarties pagrindu, t. y. ne savavališkai, ir kad ginčo santykiuose turi būti taikomos su preliminariąja sutartimi susijusios teisės aktų nuostatos. Pabrėžė, kad sutartis atsakovui nesuteikė teisės įsikelti į butą ir jame apsigyventi; kasacinė instancija nepripažino minėtos preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties pagrindine buto pirkimo - pardavimo sutartimi; atsakovas neįgijo nuosavybės teisių į butą. Įsiteisėję teismų sprendimai įgyja res judicata galią; pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais.Nesutinka su apelianto argumentais, kad 2014 m. sausio 10 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės, suteikia atsakovui teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, todėl ieškovė reikalavimas yra neteisėtas. Pažymi, kad teise reikalauti nuostolių atlyginimo atsakovas nepasinaudojo ir nėra jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriame tokia teisė būtų pripažinta pagrįsta. Trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis civilinio proceso kodekse (toliau CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 6 d. ieškovė UAB „Atkirtos būstas“ su atsakovu A. S. sudarė preliminariąją buto pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ŽAL-3/49-02/09 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo, tačiau pagrindinė Buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 11 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Atkirtos būstas“, administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“. Ieškinio pateikimo metu minėtas nuosavybės teise priklausė ieškovei BUAB „Atkirtos būstas“. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovo iškeldinimo iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų, skolos už komunalines paslaugas bei nuostolių priteisimo. Kadangi 2016 m. rugsėjo 14 d. varžytinių metu ieškovės nuosavybės teisę į minėtą butą perėjo MB „Baltic Promo“, reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo ieškovė atsisakė. Pirmosios instancijos teismas ieškovės atsisakymą nuo minėto reikalavimo priėmė ir bylos dalį dėl atsakovo iškeldinimo nutraukė, ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą.Visų pirma pažymėtina tai, kad nors apeliantas prašo panaikinti visą teismo sprendimą, argumentų dėl bylos dalies nutraukimo neteisėtumo apskritai nenurodė, todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl skundžiamos (likusios) sprendimo dalies, kuria ieškovės ieškinys buvo patenkintas. Apeliacinio skundo teiginiai dėl ieškovo reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo neteisėtumo nėra susiję su skundžiamo sprendimo turiniu. Taip pat apeliantas neneigia aplinkybės, kad ieškovės reikalavimus dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo pirmosios instancijos teisme atsakovas pripažino. Pagal 140 straipsnio 2 dalį - bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Nenustačius prieštaravimo CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytiems pagrindams (imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui), pripažintina, jog CPK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos ieškinio dalies reikalavimų pripažinimo nuostatos nepažeistos, o apeliaciniame skunde nenurodžius jokių argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria priteista 2 745,15 Eur skola už komunalines paslaugas (apeliantas iš esmės tik perrašė teismo sprendimo dalį), apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.Apeliantas akcentuoja tai, kad jis gyvenamosiose patalpose gyvena preliminariosios sutarties pagrindu, o ne savavališkai, be to, teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartyje Nr. 3K-3-134/2014 konstatuotos aplinkybės suteikia jam teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, todėl ieškovės reikalavimas yra neteisėtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Šios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Asmuo, manydamas, kad jo materialinė subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeistas, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Taigi, ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti tas ginčui reikšmingas aplinkybes bei argumentus, kurie apibrėžti ieškovo pareikšto ieškinio ribomis. Šioje byloje nebuvo nagrinėjami atsakovo reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo, o apelianto minimos kasacinio teismo išvados dėl galimos atsakovo teisės į nuostolių atlyginimą, savaime neapriboja galimybės tenkinti ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Tačiau apeliacinės intsancijos teismas neturi pagrindo pritarti skundžiamo teismo sprendimo išvadai dėl nuostolių, negautų pajamų (negautos naudos) forma, dydžio. Atsakovas, remdamasis teismo sprendime minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, numatančia, jog patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė šioje byloje kaip tik ir neįrodė.Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, būtina nustatyti visas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.248 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą pasisakė, kad negautos pajamos atlyginamos atsižvelgiant į jų buvimo realumą; turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda; ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544-684/2015). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą, nuostolius skaičiavo nuo atsakovo įsikėlimo į butą dienos, t. y. 2009 m. vasario 6 d. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju svarbu įvertinti faktiškai susklosčiusią situaciją. Ieškovė neneigia pačios preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties fakto, aplinkybės, kad vykdydamas šią sutartį atsakovas sumokėjo visą buto kainą ir jame apsigyveno, o ieškovei iškėlus bankroto bylą savo teisę į ginčo butą gynė teismine tvarka. Duomenų, kad suėjus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, ieškovė reikalavo grąžinti jai butą, mokėti nuomos mokestį ar ketino išnuomoti kitiems asmenims, taip pat nėra. Pirmosios instancijos teismas nors ir skaičiavo nuostolius nuo 2009 m. vasario 6 d., ieškovės galimbę nuomoti, parduoti ir kitu būdu realizuoti turtą bei iš dalies padengti kreditorių finansinius reikalavimus siejo su bankroto bylos BUAB „Atkirtos būstas“ iškėlimo momentu. Tačiau, kaip minėta, vien hipotetinė galimybė nuomoti turtą, nėra pakankama spręsti apie realiai tikėtinas gauti pajamas. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad ir iškėlus įmonei bankroto bylą, administratorius pareikalavo atlaisvinti butą tik 2014 m. sausio 15 d. raginimu, jame nurodęs, kad atsakovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), neteisėtai valdo ir naudoja nuo 2013 m. gegužės 23 d. (1 t., e. b. l. 56-58). Taigi, negali būti laikoma, jog ieškovė įrodė iki 2014 m. sausio 15 d. dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negavusi (praradusi galimybę gauti) realiai tikėtinų gauti pajamų. Dėl išdėstytų argumentų, darytina išvada, kad teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė nuostolius nuo 2009 m. vasario 6 d. iki 2014 m. sausio 15 d., t. y. už visą prašomą laikotarpį.Tačiau apeliantas nepagrindė apeliacinio skundo argumento, kodėl jo manymu, UAB „Capital vertinimas“ sudaryta informacinė pažyma apie turto vidutinę nuomos kainą neturėtų būti tinkamu įrodymu. Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-969/2017). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų - tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, bei atsižvelgiant į tai, kad nesutikdamas su ieškovės nurodytu nuomos dydžiu, ieškovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktoje vertinimo pažymoje esančiais duomenimis. Jokių pagrįstų argumentų dėl kitokios vidutinės nuomos kainos atsakovas nenurodė ir apeliaciniame skunde.Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, sumažinant priteistų nuostolių sumą iki 10 848,17 Eur (9 072,18 Eur (laikotarpis nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2016 m. balandžio 6 d., t. y. už 26 mėn. ir 22 dienas po 339,36 Eur/mėn.) +1 775,99 Eur (nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d.); kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iki 48 Eur mažintina iš atsakovo ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų už UAB „Capital vertinimas“ pažymą, suma; taip pat atitinkamai iki 305,85 Eur mažintina priteista žyminio mokesčio suma valstybei (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi atleido apeliantą A. S. nuo 446,62 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, o 230 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą atidėjo iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš šalių žyminis mokestis valstybei nepriteistinas (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo dalį pakeisti, sumažinant priteistų nuostolių sumą iki 10 848,17 Eur, bei pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės BUAB „Atkirtos būstas“, j. a. k. 126265658, naudai 10 848,17 Eur nuostolių atlyginimo, 2 745,15 Eur skolą už komunalinius mokesčius bei 48 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 305,85 Eur žyminio mokesčio“.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.