Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-11-03 · Civilinė byla Nr. 2-1075-407/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-03
Bylos Nr.
2-1075-407/2021
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00240-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Ieškovas
V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1075-407/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00240-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovėms antstolei Birutei Čereškienei, uždarajai akcinei bendrovei „Juodoji audinė“ dėl varžytynių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo civilinėje byloje – Vytauto Didžiojo kredito unija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti antstolės Birutės Čereškienės 2021 m. gegužės 18 d. varžytynių aktą Nr. S-21-129-8837 negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į turtą – 22 ha bendro ploto žemės sklypą, apdirbimo cechą, darbų paskirstymo punktą, nuotekų rezervuarą, audinių laikymo stogines – esantį (duomenys neskelbtini), bei 6 vietų narvus – 196 vnt., 6 vietų narvus – 292 vnt., ieškovui V. S., įpareigojant antstolę Birutę Čereškienę grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Juodoji audinė“ sumokėtą 150 246 Eur turto kainą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškinį priėmė, ieškovo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl ieškinyje nurodyto atsakovei UAB „Juodoji audinė“ priklausančio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

3. Ieškovas pateikė prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei UAB „Juodoji audinė“ valdyti bei naudotis ieškinyje nurodytu ginčo turtu iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos. Ieškovo teigimu, civilinėje byloje jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepakankamos būsimam, galimai ieškovui palankiam teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Atsakovės atstovai neturėdami teismo sprendimo dėl iškeldinimo, dar neišnagrinėjus šios civilinės bylos, savavališkai bando perimti ginčo turtą motyvuodami, kad atsakovė turi nuosavybės teisę. Šiuo metu taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja tik disponavimą ginčo turtu, tačiau neriboja jo valdymo ir naudojimo. Atsakovė ketina ginčo turtą naudoti savo veikloje, daryti jam ūkinį-fizinį poveikį, todėl turtas gali būti sugadintas ir (ar) jo būklė gali būti pabloginta, tai lems jo nusidėvėjimą ir nuvertėjimą. Taigi, esant galimai palankiam ieškovui teismo sprendimui, ieškovui būtų grąžintas gerokai mažesnės vertės turtas. Kita vertus, jeigu turtas būtų pagerintas, ieškovui tektų kompensuoti tokio pagerinimo išlaidas.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo Vytauto Didžiojo kredito unija su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 23 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

6. Nurodė, kad ieškinys yra priimtas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi, kuria, be kita ko, yra pasisakyta ir dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo, todėl teismas dar kartą dėl to nepasisakė.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas apie galimą atsakovės nesąžiningumą ir (ar) siekį apsunkinti būsimo galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą. Ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės, kad atsakovė savavališkai bando perimti ginčo turtą, o valdydama ginčo turtą ir juo naudodamasi neabejotinai darys jam fizinį-ūkinį poveikį, dėl kurio gali pablogėti turto būklė, nelaikytinos pakankamomis konstatuoti grėsmę galimai palankaus ieškovo teismo sprendimo įvykdymui.

8. Teismo vertinimu, ieškovo siekis toliau naudotis ginčo patalpomis, uždraudžiant atsakovei valdyti ir naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu, suteiktų ieškovui nepagrįstą pranašumą ir suvaržytų atsakovės teises daugiau nei būtina. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruodamos kitos šalies priešingus interesus. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl šiuo metu atsakovei priklausančio ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos – yra pakankamos užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

9. Teismas sprendė, kad, ieškovė neįrodė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės sprendimo įvykdymui, ir, teismui nenustačius konkrečių aplinkybių, kurios rodo galimą atsakovės nesąžiningumą, konstatavo, jog nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl ieškovo prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Ieškovas V. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti – uždrausti atsakovei UAB „Juodoji audinė“ valdyti ir naudotis ieškinyje nurodytu ginčo turtu iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos. Nurodo šiuos argumentus:

10.1. Ieškovas pateikė pakankamai įrodymų – nuotraukų, vaizdo įrašų, kurie patvirtinta, kad atsakovės atsakovai nuolat atvyksta į ginčo turtą ir, neturėdami jokio teismo sprendimo dėl ieškovo iškeldinimo, savavališkai bando perimti ginčo turtą. Atsakovės atstovai gadina ginčo turtą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui gali būti grąžintas sunaikintas ir (ar) sugadintas turtas.

10.2. Šiuo metu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas disponuoti turtu – neužtikrina status quo (padėtis, kuri yra). Atsakovė siekia realiai įgyvendinti savo teisę ginčo turtą valdyti ir juo naudotis, daryti jam ūkinį-fizinį poveikį. Ieškovui tokiu atveju būtų grąžintas turtas daug blogesnės būklės, negu jis yra.

Žemesnės instancijos teismas

10.3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2021 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16670-840/2021 atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsisakė uždrausti ieškovui valdyti ir naudotis šioje byloje esančiu ginčo objektu esančiu turtu. Toks teismo sprendimas patvirtina, kad ginčo turtą turi teisę valdyti būtent ieškovas, o ne atsakovė.

Atsiliepimas

11. Atsakovė UAB „Juodoji audinė“ atsiliepime prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

Motyvuojamoji dalis

11.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, vadovavosi galiojančiomis teisės nuostatomis, priėmė pagrįstą nutartį. Atskirajame skunde nenurodomi jokie argumentai, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta.

11.2. Ieškovo minimos aplinkybės jam buvo žinomos dar iki 2021 m. gegužės 25 d. nutarties priėmimo, todėl nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas analogišką ieškovo prašymą atmetė, o ieškovas šios nutarties neskundė, taigi sutiko su padarytomis teismo išvadomis ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtimi.

11.3. Tenkinus ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, de facto (faktiškai) būtų patenkintas ieškinio reikalavimas, kadangi turtas būtų grąžintas ieškovui, nors dar nėra išspręstas tokio reikalavimo pagrįstumo klausimas, o turtas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškovui suteiktų nepagrįstą pranašumą.

11.4. Ieškovas neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo, esminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė kažkokiais tariamais veiksmais siektų turtą apsunkinti, sugadinti ar pašalinti. Vien aplinkybė, kad atsakovė, kaip teisėta turto savininkė, patenka į jai nuosavybės teise priklausantį turtą, pažymi savo nuosavybę, nereiškia, kad tai ji atlieka iš nesąžiningų paskatų.

11.5. Atsakovė yra teisėta ginčo turto savininkė, o ieškovas neturi jokios realiai gintinos teisės naudotis ir valdyti ginčo turtą. Taigi vertintina pusiausvyra tarp realios ir hipotetinės teisės įgyvendinimo teisėtumo.

11.6. Ieškovo minima Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1667-840/2021 dar nėra įsiteisėjusi, be to, ji priimta sprendžiant kitą tarp šalių kilusi ginčą, todėl nėra pagrindo ja remtis šioje civilinėje byloje.

12. Trečiasis asmuo Vytauto Didžiojo kredito unija atsiliepime prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

12.1. Atskirasis skundas yra grindžiamas iš esmės tokiais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas ir ieškovo prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau šių savo argumentų ieškovas niekaip neįrodo. Su prašymu pridedamos nuotraukos niekaip nepatvirtina, kad atsakovė gadina, niokoja ginčo objektą, jame esantį ieškovo ir trečiųjų asmenų turtą.

12.2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-16670-840/2021 UAB „Juodoji audinė“ yra pareiškusi ieškinį dėl V. S. iškeldinimo iš varžytynėse teisėtai įsigyto ir jau nuosavybės teise turimo ginčo objekto. Šioje byloje ieškovė prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų uždrausta V. S. ir / ar tretiesiems asmenims naudotis bei valdyti ginčo turtą ir / ar jį apsunkinti. Teismas nepritaikė prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, o tai reiškia, kad ginčo turtu gali naudotis tiek šiuo metu teisėta ginčo turto savininkė UAB „Juodoji audinė“, tiek ir V. S..

12.3. Tenkinus šį V. S. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir tokiu būdu būtų ginamos išimtinai tik ieškovo teisės.

12.4. Beveik visas ginčo turtas, t. y. net 8 objektai (audinių laikymo stoginės), savo paskirtimi iš esmės yra skirtas auginti, laikyti ir prižiūrėti švelniakailius žvėrelius. Ieškovas V. S., kaip informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kaišiadorių skyrius 2020 m. lapkričio 18 d. raštu, jau nuo 2020 m. liepos 14 d. nebevykdo šios veiklos, jo veterinarinis įregistravimo numeris panaikintas. 2020 m. lapkričio 23 d. raštu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kaišiadorių skyrius informavo, kad ginčo turte švelniakailių žvėrelių auginimo veiklą vykdo ieškovo tėvas V. S. nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d., nors antstolė B. Čereškienė dar 2020 m. liepos 27 d. ginčo turtą buvo areštavusi ir apribojusi ieškovui V. S. ne tik valdymą ir naudojimą ginčo turtu, bet ir uždraudusi turtą neatlygintinai perleisti, perduoti naudotis tretiesiems asmenims.

12.5. UAB „Juodoji audinė“ teisėtai įsigijo ginčo turtą, verčiasi švelniakailių žvėrelių auginimo veikla ir ginčo turtas buvo reikalingas jos vykdomai veiklai. Atsakovė, turėdama teisę verstis švelniakailių žvėrelių auginimo veikla ir įsigijusi savo veiklai reikalingą ginčo turtą, taip pat turėdama teisėtus lūkesčius kuo greičiau ginčo turtu naudotis ir jame auginti švelniakailius žvėrelius, sumokėjusi ir investavusi daugiau nei 150 tūkst. eurų, iki šiol negali nekliudomai valdyti ir naudotis įsigytu turtu. Tuo tarpu ieškovas, priešingai, jokios veiklos nebevykdo nuo 2020 m. liepos 14 d. ir sąmoningai, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, visaip kliudo atsakovei ginčo turtu naudotis.

12.6. Jei ieškinys būtų atmestas, atsakovė patirtų daug didesnę žalą nei ieškovas. O ieškovas, priešingai, jokios žalos nepatirs, nes būtent atsakovė, negalėdama naudotis turtu, negeneruos planuojamų pajamų, jos atliktos investicijos į ginčo turtą taip pat neneš jokių pajamų, ir, dar daugiau, atsakovė privalės mokėti visus mokesčius, susijusius su ginčo turtu. Trečiajam asmeniui net nesuprantamas ieškovo siekis naudotis ginčo turtu, kai jis net neturi leidimo verstis švelniakailių žvėrelių auginimo veikla.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimo

13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14. Trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. ir 2020 m. lapkričio 23 d. raštus, kuriais įrodinėja, kad ieškovas neturi teisės verstis švelniakailių žvėrelių auginimo veikla, taip pat, jog, tikėtina, yra perdavęs tretiesiems asmenims ginčo turtą valdyti ir naudotis, be to, piktnaudžiauja savo teisėmis. Atsakovė pateikė Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2021 m. birželio 22 d. įsakymą, kuriuo įrodinėja, kad ir ieškovo tėvas neturi teisės verstis švelniakailių žvėrelių auginimo veikla.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pirma, šalys nesuformulavo prašymo priimti naujai teikiamus įrodymus; antra, minėti dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu į ieškovo prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šalys nepaaiškino, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau; trečia, nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas, įrodinėjama grėsmė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovo ar su byla nesusijusių asmenų teise verstis tam tikra veikla, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas trečiojo asmens ir atsakovės naujai teikiamus įrodymus atsisako priimti.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų nenustatė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: 1) ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovės teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką, 2021 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-383-781/2021 ir kt.).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė ieškovui neįrodžius grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, pasisako tik dėl šios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

19. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

20. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ekonomiškumo principas reiškia, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-338/2013 ir kt.).

21. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad atskirajame skunde nurodomi tie patys argumentai, kaip ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau neteikiami motyvai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo. Taigi iš esmės ieškovas siekia kitokio faktinių aplinkybių vertinimo. Tačiau sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismo motyvais, tiek su atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentais, kad ieškovas neįrodė grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui, o jo prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos ir neekonomiškos.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentais, kad su prašymu pateiktos nuotraukos neįrodo, jog atsakovės atstovai gadina ir (ar) niokoja ginčo turtą. Aplinkybė, kad atsakovė, kaip teisėta turto savininkė, patenka į jai nuosavybės teise priklausantį turtą, pažymi savo nuosavybę, nereiškia, kad tai ji atlieka iš nesąžiningų paskatų.

23. Iš ieškovo teikiamų duomenų matyti, kad ginčo turtas yra ieškovo dispozicijoje, o atsakovė dar tik siekia jį perimti, tuo tikslu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-16670-840/2021, kurioje UAB „Juodoji audinė“ pareiškė ieškinį dėl V. S. iškeldinimo iš varžytynėse teisėtai įsigyto turto. Ieškovas atskirajame skunde pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2021 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė uždrausti ieškovui valdyti ir naudotis šioje byloje esančiu ginčo objektu esančiu turtu, tai reiškia, kad atsakovė šiuo atveju netgi neturi galimybės ginčo turtui daryti kokį nors poveikį. Taigi, ginčo turtui esant ieškovo dispozicijoje, neegzistuoja grėsmė, kad atsakovė pradės minėtam turtui daryti ūkinį-fizinį poveikį, dėl kurio turtas gali būti nudėvėtas.

24. Sutiktina su atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentais, kad atsakovė, turėdama teisę verstis švelniakailių žvėrelių auginimo veikla ir įsigijusi veiklai reikalingą ginčo turtą, taip pat turėdama teisėtus lūkesčius kuo greičiau ginčo turtu naudotis ir jame auginti švelniakailius žvėrelius, sumokėjusi ir investavusi daugiau nei 150 tūkst. eurų, iki šiol negali nekliudomai valdyti ir naudotis įsigytu turtu, o taikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei naudotis ginčo turtu – būtų neproporcingai apribota atsakovės teisė valdyti ekonominėje veikloje skirtą naudoti turtą, ieškovui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir tokiu būdu būtų ginamos išimtinai tik ieškovo teisės, nebūtų išlaikyta proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyra.

25. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, ieškovas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-965-370/2021 buvo įpareigotas pateikti atsakovės UAB „Juodoji audinė“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo 20 000 Eur piniginį užtikrinimą, tačiau šio įpareigojimo neįvykdė, todėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl atsakovei UAB „Juodoji audinė“ priklausančio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo – buvo panaikintos. Nors nuosavybės teisės turinys apibrėžiamas per savininko teises valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), ir kiekviena ši teisė gali būti ginama atskirai, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių kontekste, panaikinus draudimą atsakovei disponuoti ginčo turtu, t. y. nedraudžiant atsakovei perleisti, įkeisti ar kitaip disponuoti ginčo objektu, nesant duomenų, kad atsakovė turtą naudoja tyčia blogindama jo būklę, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl draudimo atsakovei valdyti ir naudotis ginčo turtą.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenukrypo nuo formuojamos teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis