- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- 2-965-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00240-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“
- Ieškovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- Vytauto Didžiojo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas dėl galimų nuostolių užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovėms antstolei B. Č., uždarajai akcinei bendrovei „Juodoji audinė“ dėl varžytynių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Vytauto Didžiojo kredito unija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms antstolei B. Č., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Juodoji audinė“ prašydamas pripažinti antstolės 2021 m. gegužės 18 d. varžytynių aktą Nr. S-21-129-8837 negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją grąžinant jam nuosavybės teises į turtą – 22 ha žemės sklypą, apdirbimo cechą, darbų paskirstymo punktą, nuotekų rezervuarą, audinių laikymo stogines, esančias adresu (duomenys neskelbtini). bei 196 vienetus 6 vietų narvus, 292 vienetus 6 vietų narvus, įpareigojant antstolę grąžinti atsakovei UAB „Juodoji audinė“ sumokėtą 150 246 Eur turto kainą. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad jam priklausantis turtas vykdomojoje byloje iš varžytynių buvo parduotas už per mažą kainą, t. y. netinkamai buvo atliktas turto vertės nustatymo procesas, todėl ginčijamas varžytynių aktas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Juodoji audinė“ nuosavybės teise valdomą ir ieškiniu prašomą grąžinti turtą, uždraudžiant minėtą turtą perleisti bei juo naudotis, valdyti, disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant, draudimu turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – taikė įrašą viešame registre dėl UAB „Juodoji audinė“ priklausančio ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
4. Atsakovė UAB „Juodoji audinė“ kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti ieškovą per teismo nustatytą terminą, tačiau ne ilgiau kaip per 10 dienų, pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo (20 000 Eur) užtikrinimą, įmokant šią sumą į teismo depozitinę sąskaitą; pripažinti 2021 m. balandžio 15 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį nevieša (konfidencialia) bylos medžiaga.
5. Prašyme atsakovė nurodė, kad egzistuoja abi sąlygos nuostolių užtikrinimo instituto taikymui, t. y. pirma, dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patirs nuostolius, antra, teismui priėmus ieškovui nepalankų teismo sprendimą, atsakovės nuostolių atlyginimas bus apsunkintas ar net neįmanomas dėl itin sudėtingos ieškovo turtinės padėties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Juodoji audinė“ prašymus dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir dėl 2021 m. balandžio 15 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo nevieša bylos medžiaga.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė sudarydama 2021 m. balandžio 15 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį su H. B. J. jau turėjo žinoti, kad yra priimtas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ieškovui. Taip pat atsakovė turėjo įvertinti, kad perka ginčo turtą iš varžytynių, dėl kurių gali kilti prieštaravimų, gali būti reiškiami skundai dėl antstolio veiksmų ir pan. Taigi, teismo vertinimu, atsakovės sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pasekmės tenka pačiai atsakovei.
8. Teismas nurodė, kad ieškovo finansinė padėtis savaime nei palengvintų, nei pasunkintų atsakovei palankaus procesinio sprendimo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo įvykdymą. Taigi, teismas padarė išvadą, kad atsakovė nenurodė aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad jai realiai gali kilti žala dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė visų sąlygų, kurios yra būtinos nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti, todėl jos prašymą atmetė.
10. Teismas nusprendė atmesti atsakovės prašymą dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo nevieša, nes atsakovė neįrodė, kokia konkrečiai žala galėtų jai kilti sutarties nepripažinus nevieša, o toks pripažinimas apribotų ieškovo galimybę tinkamai gintis byloje nuo atsakovės argumentų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „Juodoji audinė“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties dalį, kurią netenkintas jos prašymas dėl galimų nuostolių užtikrinimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti ieškovą per teismo nustatytą terminą, tačiau ne ilgesnį nei 10 dienų, pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo (20 000 Eur) užtikrinimą, įmokant šią sumą į teismo depozitinę sąskaitą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
13.1. Dėl ieškovo reikalavimu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė neabejotinai patirs nuostolius, nes negalės įvykdyti 2021 m. balandžio 15 d. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, dėl to turės grąžinti gautas investicijas (60 000 Eur) bei sumokėti baudą (20 000 Eur). Atsakovės patirtini nuostoliai yra realūs, tiksliai apibrėžti, įvertinti teisėtai sudarytoje sutartyje ir vykdytini, nes jau dabar aišku, kad sutarta turto dalis laiku negalės būti perleista sutarto termino ribose ir atsakovė turės sumokėti reikšmingą baudą.
13.2. Pirmosios instancijos teismui iš esmės neginčijant nuostolių kilimo realumo, išvada, kad už atsakovės sudarytos sutarties nevykdymą dėl ieškovo kaltės sukeliamos pasekmės tenka pačiai atsakovei, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas.
13.3. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Taigi, antstolis atlikdamas vykdomuosius veiksmus, turi vadovautis teisėtumo principu ir vykdyti teisės aktuose jam numatytas pareigas. Atitinkamai, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, turtą įsigyjant antstolio paskelbtų varžytynių metu, turto įgijėjui (atsakovei) pagrįsta tikėtis, kad teisės aktų nustatyta tvarka jis įgis perleidžiamą turtą be jokių papildomų apribojimų ir (ar) ginčų, nes turtas įgyjamas ne iš privataus savo interesais veikiančio asmens, o iš valstybės įgaliotas funkcijas vykdančio antstolio.
13.4. Teismui priėmus ieškovui nepalankų teismo sprendimą, atsakovės nuostolių atlyginimas bus apsunkintas ar net neįmanomas dėl itin sudėtingos ieškovo turtinės padėties. Dėl patirtų finansinių sunkumų ieškovas jau kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, tačiau šis procesas nutrūko išimtinai dėl procesinių priežasčių.
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo Vytauto Didžiojo kredito unija atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo šiuo pagrindinius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Dėl teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. įrašo viešajame registre dėl atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, atsakovė negali įvykdyti sutartinio įsipareigojimo – perleisti dalį minėto nekilnojamojo turto H. B. J., tai reiškia, jog yra reali grėsmė, kad atsakovė privalės grąžinti 60 000 Eur ir sumokėti 20 000 Eur baudą. Tokia grėsmė ir atsakovės patirtini nuostoliai yra realūs, nes atsakovės sutartinis įsipareigojimas iki 2021 m. birželio 30 d. nebuvo įvykdytas.
12.2. Atsakovė įrodė tiek nuostolių atsiradimo tikimybę, tiek jų dydį, tiek ir priežastinį nuostolių atsiradimo tikimybės ryšį su teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Taigi, pirmąją būtinąją nuostolių užtikrinimo instituto taikymo sąlygą atsakovė įrodė tinkamai ir visiškai.
12.3. Ieškovas ne tik nėra pajėgus atsiskaityti su kreditoriais, mokėti vaikams išlaikymą, bet ir nebus pajėgus atlyginti atsakovės nuostolių, kurie artimiausiu metu gali atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes yra nemokus. Be to, šioje byloje ieškovas taip pat prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio, o jo turtinės padėties sunkumą yra konstatavęs ir teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties dalis, kuria atmestas atsakovės UAB „Juodoji audinė“ prašymas dėl nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
15. Trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinis įrodymus – 2016 m. rugsėjo 30 d. susitarimą Nr. 16-10, 2020 m. kovo 9 d. pranešimą dėl sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo, 2018 m. gruodžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 2019 m. vasario 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, turto skelbimą, 2017 m. birželio 21 d. sutartinio įkeitimo sutartį, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. preliminarų sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-23695-359/2020, 2020 m. liepos 3 d. turto apžiūros aktą, V. S. pranešimą, 2020 m. liepos 9 d. turto apžiūros aktą ir antstolės B. Č. reikalavimą.
16. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu, kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat į tai, kad dauguma jų yra viešai prieinami nagrinėjamoje byloje ar Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO), šiuos naujus įrodymus atsisako priimti.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo
18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, konstatavo, kad UAB „Juodoji audinė“ neįrodė visų sąlygų, kurios yra būtinos nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti. Apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, kad CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą įrodė.
19. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
20. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1441-516/2017).
21. Nustatyta, kad vykdomosiose bylose Nr. 0129/20/00437 ir Nr. 0129/20/00439 antstolė B. Č. vykdo išieškojimą pagal Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro 2020 m. gegužės 13 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2404 dėl 187 346,40 Eur skolos ir 328,85 Eur išlaidų, susijusių su vykdomojo įrašo atlikimu, išieškojimo iš skolininko V. S. hipotekos kreditorės Vytauto Didžiojo kredito unijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0129/20/00437) ir pagal Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro 2020 m. gegužės 13 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2400; 2401; 2402 dėl 104 188,71 Eur skolos ir 247,61Eur išlaidų, susijusių su vykdomojo įrašo atlikimu, išieškojimo iš skolininko V. S. hipotekos kreditorės Vytauto Didžiojo kredito unijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0129/20/00439). Antstolė 2020 m. liepos 27 d. turto arešto aktu, minėtose vykdomosiose bylose, areštavo skolininkui V. S. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (areštuotas turtas: žemės sklypas, audinių laikymo stoginės, 6 vietų narvai su nerūdijančio plieno maitinimo juosta (292 vienetai), 6 vietų narvai su laikikliais (196 vienetai), šėrimo mašina TWINCA FARMER, ratinis krautuvas (duomenys neskelbtini)). Antstolė 2020 m. gruodžio 14 d. paskelbė pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, apdirbimo cecho, darbų paskirstymo punkto, nuotekų rezervuaro, audinių laikymo stoginių, 6 vietų narvų su laikikliais, 6 vietų narvų su nerūdijančio plieno maitinimo juosta varžytynes Nr. 202091, kurios baigėsi 2021 m. sausio 13 d. Varžytynių laimėtoja pripažinta atsakovė UAB „Juodoji audinė“, kuri buvo įpareigota iki 2021 m. vasario 12 d. sumokėti turto kainą. Kadangi ieškovas 2020 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, varžytynės buvo sustabdytos, atsakovei nespėjus sumokėti turto kainos. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-2842-359/2021, ieškovo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo paliko nenagrinėtą, nes jau jį priėmus paaiškėjo, kad ieškovas turi daugiau kreditorių nei nurodo pareiškime bei atitinkamų kreditorių apie bylą nebuvo informavęs ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos. Vykdomosiose bylose esantys įrodymai patvirtina, kad antstolė skundžiamu 2021 m. gegužės 14 d. patvarkymu atnaujino turto realizavimo ir išieškojimo veiksmus, o 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu varžytynėse Nr. 202091 parduotas ieškovo turtas buvo perleistas atsakovei UAB „Juodoji audinė“.
22. Apeliantė tiek prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tiek atskirajame skunde dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsirasiančius nuostolius grindžia aplinkybe, kad po to, kai ieškovo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo jam buvo paliktas nenagrinėtas, ji, nebeturėdama galimybės sumokėti varžytynėse Nr. 202091 įsigyto turto kainos, 2021 m. balandžio 15 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuria iš H. B. J. gavo trūkstamą 60 000 Eur sumą, tačiau įsipareigojo iki 2021 m. birželio 30 d. perleisti jam dalį įsigyto turto arba sumokėti 20 000 Eur baudą. Apeliantės nurodomas aplinkybes pagrindžia ir byloje jos pateikta 2021 m. balandžio 15 d. preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis bei H. B. J. 2021 m. gegužės 17 d. atliktų trijų mokėjimų atsakovei kopijos bendrai 60 000 Eur sumai. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai akcentuoja aplinkybę, kad preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta žinant, kad ieškovui iškelta fizinio asmens bankroto byla, nes sutarties sudarymo metu jau buvo priimta nutartis, kuria jo pareiškimas paliktas nenagrinėtas.
23. Apeliantė UAB „Juodoji audinė“ bylos nagrinėjimo procese yra atstovaujama profesionalių teisininkų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji galėjo numatyti, jog dėl jos varžytynėse perkamo turto gali kilti prieštaravimų, gali būti skundžiami antstolio veiksmai ir pan. Kita vertus, kaip sąžininga ginčo turto įgijėja, ji neturėjo tikėtis, kad jos teisės Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi, kuria apeliantės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, bus apribotos ir dėl to ji negalės disponuoti įsigytu turtu.
24. Kadangi dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi, t. y. jau po mokėjimų atlikimo ir nuosavybės į ginčo turtą perėjimo atsakovei, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei buvo apribota galimybė perleisti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, nėra pagrindo abejoti, kad būtent dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji negalės įvykdyti preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi H. B. J. prisiimto įsipareigojimo ir tikėtinai patirs realius nuostolius, nes turės susimokėti 20 000 Eur baudą. Taigi, darytina išvada, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė įrodė realiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje jai galinčius kilti nuostolius ir priežastinį ryšį su minėtomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
25. Paprastai teismas taiko atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti pasunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2008; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-556/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-66-381/2015). Taigi, pirmosios instancijos teismas konkrečioje situacijoje nepagrįstai nurodė, kad ieškovo finansinė padėtis nei palengvintų, nei pasunkintų atsakovei palankaus procesinio sprendimo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo įvykdymą, nes ieškovo prastos finansinės padėties nustatymas yra viena iš būtinųjų sąlygų siekiant nuostolių užtikrinimo instituto taikymo.
26. Iš bylos medžiagos ir LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas pats kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo. Kaip jau minėta, jo pareiškimą teismas priėmė, tačiau paliko nenagrinėtą, nes jis turi daugiau kreditorių nei nurodo pareiškime bei atitinkamų kreditorių apie bylą nebuvo informavęs ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos. Kaip nurodo pats V. S. pareiškime dėl bankroto bylos jam iškėlimo jis yra nemokus, jo verslas patyrė nesėkmę, todėl dabar jo nekilnojamojo turto vertė yra 126 283 Eur, o įsiskolinimai viršija 600 000 Eur. Asmuo teigia gaunantis 1 000 Eur pajamas, tačiau net 600 Eur iš jų sudaro išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimas. Be to, ieškovo sunkią finansinę padėtį patvirtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje jam buvo atidėtas žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas. Taigi, darytina išvada, kad teismui priėmus ieškovui nepalankų teismo sprendimą, atsakovės nuostolių atlyginimas galbūt bus apsunkintas ar net neįmanomas dėl itin sudėtingos ieškovo finansinės padėties.
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, apeliantė įrodė sąlygų visumą, sudarančių pagrindą taikyti nuostolių, galinčių kilti dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsiradimo užtikrinimą.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės UAB „Juodoji audinė“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, todėl atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, ši skundžiamos nutarties dalis naikintina dėl netinkamai taikytos procesinės teisės normos, reglamentuojančios nuostolių užtikrinimo klausimo sprendimą (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės UAB „Juodoji audinė“ prašymas tenkinamas – ieškovas V. S. įpareigojamas per 10 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo (20 000 Eur) užtikrinimą, įmokant šią sumą į bylą nagrinėjančio teismo depozitinę sąskaitą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priešingu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus per tris darbo dienas panaikintos (CPK 146 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio15 d. nutartį dalį, kuria netenkinta prašymo dalis dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ šią prašymo dalį tenkinti – įpareigoti ieškovą V. S. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) per 10 dienų nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos pateikti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi, atlyginimo 20 000 Eur piniginį užtikrinimą, įmokant šią sumą į bylą nagrinėjančio teismo depozitinę sąskaitą. Priešingu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės per 3 darbo dienas bus panaikintos.