Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis

institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Kretingos rajone, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei Linai Kručiuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. L. skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Kretingos rajone 2022 m. sausio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-22-2022 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Kretingos rajone (toliau – Tarnyba, Institucija) vyriausioji specialistė Lina Kručiuvienė 2022 m. sausio 7 d. surašė nutarimą M. L. dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VVTAIT-ANR_N-22-2022 už tai, kad ji 2021 m. rugsėjo 18 d. ir 2021 m. rugsėjo 26 d. nepanaudojo motinos valdžios savo dukters S. L. interesams užtikrinti, dukros susitikimo su tėvu G. L. metu, t. y. būdama informuota apie galimą administracinės atsakomybės taikymą, nesiėmė objektyvių veiksmų ir neužtikrino savo dukters ir vaiko tėvo bendravimo pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 4 straipsnio 1, 13 punktuose, 12 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje, 3.170 straipsnio 2, 4 dalyse įtvirtintą vaiko teisių užtikrinimo principą – nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia. Be kita ko, Institucija vadovaujasi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2019 m. spalio 30 d. – gruodžio 12 d. ekspertizės akto Nr. 103MS-195/2019 išvadomis, kuriose nurodyta, kad mažametei buvo daromas ilgalaikis poveikis, formuojantis neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu, stiprinantis vaiko išgyvenamą lojalumo konfliktą, peraugantį į tėvo atstūmimą ir vertinamas kaip emocinio smurto forma, daranti žalą mažametės psichologinei raidai ir psichinei sveikatai. Taip pat, Tarnyba nurodo, kad vaiko motina M. L. nebendradarbiauja su Tarnybos specialistais ir piktybiškai vengia suteikti dukrai psichologo pagalbą dėl vaiko bendravimo su tėvu psichologinių problemų išsprendimo, t. y. neužregistruoja dukters pas psichologą dėl psichologinės pagalbos teikimo, taip pažeisdama VTAPĮ 6 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2, 3, 4 punktus, 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą, CK 3.161 straipsnio 1 dalį, 3.155 straipsnį. Tokie M. L. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį.

M. L. , nesutikdama su priimtu Institucijos nutarimu, pateikė skundą, prašydama panaikinti 2022 m. sausio 7 d. priimtą nutarimą ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti, motyvuodama tuo, kad nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad motinos pareigas vykdo tinkamai. Taip pat tinkamai vykdo teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir visokeriopai bendradarbiauja siekiant nenutrūkstamo vaiko S. L. ir jos tėvo G. L. bendravimo. Nurodo, kad Tarnyba neturėjo remtis 2019 m. vaikui atliktos teismo psichologinės ir teismo psichiatrinės ekspertizės išvadomis, kuri buvo atlikta M. L. tėvo prašymu dėl galimos vaiko tėvo G. L. seksualinės prievartos prieš vaiką. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų dėl nusikalstamos veikos padarymo. Be to, ekspertizės išvadoje buvo nurodyta, kad ne motina, o vaiko artimieji formavo neigiamą vaiko požiūrį į tėvą. Pažymi, kad Kretingos socialinių paslaugų centre nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio mėnesio pabaigos buvo vykdomas atvejo vadybos procesas pareiškėjos šeimoje, siekiant atkurti vaiko emocinį ryšį su tėvu. Minėtas aplinkybes pareiškėja grindžia 2022 m. sausio 20 d. Kretingos socialinių paslaugų centro raštu, kuriame nurodyta, kad M. L. įsitraukė į atvejo vadybos procesą, geranoriškai bendradarbiavo ir bendravo su atvejo vadybininku, socialiniu darbuotoju, atsižvelgė į specialistų motyvavimą priimti siūlomą pagalbą, dalyvavo įvairiose psichologinės pagalbos vaikui ir jo motinai programose. Pažymi, kad šiai dienai vaikas ir tėvas aktyviai bendrauja, vaikas sutinka su tėvu bendrauti be mamos palydos. Pažymi, kad dukra iki nurodomo administracinio pažeidimo padarymo 2021 m. rugsėjo 19 d., per 2021 metus buvo gavusi 30 psichologo konsultacijų, todėl Tarnybos nurodomos aplinkybės, kad pareiškėja neužregistruoja dukros pas psichologą dėl psichologinės pagalbos suteikimo, prieštarauja faktinėms aplinkybėms (b. l. 3-5).

Teismo posėdžio metu M. L. skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais, nesutiko su priimtu nutarimu ir prašė jį panaikinti. Pažymi, kad tinkamai rūpinasi savo vaiku, užtikrina dukros bendravimą su tėvu. Mano, kad nuobauda skirta nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. L. skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. L. administracinė nuobauda – įspėjimas paskirta už ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Skundžiamu nutarimu M. L. nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2021 m. rugsėjo 18 d. ir 2021 m. rugsėjo 26 d. nepanaudojo motinos valdžios savo dukters S. L. interesams užtikrinti, dukros susitikimo su tėvu G. L. metu, t. y. būdama informuota apie galimą administracinės atsakomybės taikymą, nesiėmė objektyvių veiksmų ir neužtikrino savo dukters ir vaiko tėvo bendravimo pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 4 straipsnio 1, 13 punktuose, 12 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje, 3.170 straipsnio 2, 4 dalyse įtvirtintą vaiko teisių užtikrinimo principą – nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia. Be kita ko, Institucija vadovaujasi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2019 m. spalio 30 d. – gruodžio 12 d. ekspertizės akto Nr. 103MS-195/2019 išvadomis, kuriose nurodyta, kad mažametei buvo daromas ilgalaikis poveikis, formuojantis neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu, stiprinantis vaiko išgyvenamą lojalumo konfliktą, peraugantį į tėvo atstūmimą ir vertinamas kaip emocinio smurto forma, daranti žalą mažametės psichologinei raidai ir psichinei sveikatai. Taip pat, Tarnyba nurodo, kad vaiko motina M. L. nebendradarbiauja su Tarnybos specialistais ir piktybiškai vengia suteikti dukrai psichologo pagalbą dėl vaiko bendravimo su tėvu psichologinių problemų išsprendimo, t. y. neužregistruoja dukters pas psichologą dėl psichologinės pagalbos teikimo, taip pažeisdama VTAPĮ 6 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2, 3, 4 punktus, 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą, CK 3.161 straipsnio 1 dalį, 3.155 straipsnį.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn.

Pažymėtina, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, tačiau vaiko interesų pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp suaugusių asmenų priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2014).

Skunde administracinėn atsakomybėn patraukta M. L. teigia, kad ji nepagrįstai pripažinta padariusi ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau teismas pripažįsta, kad tokius jos teiginius paneigia administracinio nusižengimo byloje esanti medžiaga.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų Institucijos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad problemos dėl vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu M. L. šeimoje tęsiasi nuo 2018 metų. Tarnyba eilę kartų gavo G. L. pranešimų apie galimus nepilnamečio vaiko S. L. teisių pažeidimus. Reaguojant į šeimoje susiklosčiusią situaciją, siekiant išspręsti krizę bei iškilusias problemas, šeimai skirta atvejo vadybos procedūra, pasiūlyta visa eilė pagalbos šeimai priemonių. Nustatyta, kad vaiko motina M. L. neužtikrina teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu. Byloje esantis nepilnamečio vaiko S. L. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2019 m. spalio 30 d. – gruodžio 12 d. ekspertizės aktas Nr. 103MS-195/2019, nors ir atliktas kitos bylos kontekste, tačiau jame nurodytos išvados yra aktualios nagrinėjant ir šią bylą. Išvadose konstatuota, kad stebimi vaiko, atsidūrusio išsiskyrusių tėvų ir jų giminaičių tarpusavio konflikto epicentre, išgyvenimai ir prieštaringi jausmai, ypač tėvo atžvilgiu, atspindintys jos išgyvenamą lojalumo konfliktą, galimai peraugantį į tėvo atstūmimo reiškinį. Pažymima, kad vaikui yra daromas poveikis iš artimųjų pusės, o ekspertizės metu stebėtas motinos poveikis ir kišimasis. Atsižvelgiant į šias ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, taip pat vertinant visą šeimai teiktos pagalbos priemonių kompleksą, darytina išvada, kad priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo kraštutinė priemonė. Vaiko motina M. L. buvo įspėta apie netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą S. L. atžvilgiu, tačiau ėmėsi ne visų jai siūlytų neatidėliotinos pagalbos priemonių, priešingai – 2021 m. rugsėjo 18 d. ir 2021 m. rugsėjo 26 d. neužtikrino tinkamo bendravimo tvarkos įgyvendinimo, nebendradarbiavo su Tarnybos specialistais ir nesuteikė dukrai psichologo pagalbos – neužregistravo jos specialisto konsultacijoms. Be to, ilgą laiką savo mažametei dukrai M. L. tendencingai darė neigiamą poveikį, formuojantį neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu, dėl ko problemos tapo sunkiai sprendžiamos ir buvo apsunkintas dukters ir tėvo bendravimas. Tokie M. L.veiksmai vertintini kaip motinos valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Visi byloje surinkti duomenys patvirtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliekamas kryptingai, laikantis ANK reikalavimų, nustatytos visos objektyvios aplinkybės, turinčios reikšmės nutarimo priėmimui. Teismo posėdžio metu M. L. nurodė, kad šiuo metu dukra su tėvu bendrauja ir nėra tikslo jai skirti jokių nuobaudų. Į bylą pateiktas 2022 m. kovo 14 d. G. L. atstovo raštas patvirtina M. L. teiginius dėl šiuo metu tinkamo tėvo ir dukros bendravimo, jame akcentuojama, kad motina nedaro jokių kliūčių pasimatymams, situacija normalizavosi. Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismas sutinka su Institucijos atstovės pozicija, kad paskirta administracinė nuobauda, kaip kraštutinė priemonė situacijai sureguliuoti, turėjo teigiamą reikšmę M. L. elgesiui ir ši padarė tinkamas išvadas sprendžiant ilgai besitęsiančią šalių konfliktinę situaciją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjai M. L. paskirta nuobauda – įspėjimas bent jau kol kas turi auklėjamąjį ir prevencinį poveikį.

Teismas pareiškėjai M. L. akcentuoja, kad apibrėžiant tėvų elgesį galioja bendrieji civilinės teisės principai – tiek tėvo, tiek motinos elgesys turi būti sąžiningas ir protingas (CK 1.5 straipsnis). CK 3.165 straipsnio 3 dalyje pažymėta, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, tėvai sprendžia tarpusavio sutarimu. Bendravimas su abiem tėvais yra esminis vaiko interesas, pagrindinė jo asmeninė teisė. Tai įpareigoja tėvus dėti pastangas ne trukdyti vienas kitam bendrauti su vaikais, tačiau ir geranoriškai bendradarbiauti. Šiuo atveju matyti, kad šalys eilę metų nesistengia kooperuotis ir bendradarbiauti siekiant maksimaliai užtikrinti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais. Teismas taip pat pažymi, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir jo pakeitimą tėvas ar motina gali inicijuoti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kilus šalių nesutarimui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, ją pagal CK 3.170 straipsnio 4 dalį gali nustatyti teismas, todėl manydami, kad sutartimi patvirtinta vaiko ir tėvų bendravimo tvarka šalių netenkina, tėvai turi galimybę kreiptis į teismą dėl kitokios bendravimo tvarkos, kuri neprieštarautų šalių bei vaiko interesams, nustatymo.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad M. L. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucijos įgaliota atstovė, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. M. L. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, ir kaip matyti iš bylos medžiagos, jau davė teigiamų rezultatų sprendžiant ilgą laiką užsitęsusias šeimos problemas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

M. L. skundo netenkinti.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Kretingos rajone 2022 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-22-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.