- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-45/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-1-00438-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Albinas Bielskis, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- M. M.
- Nukentėjusysis
- K. B., V. B., R. B.
- Advokatai
- Rasa Užkuraitienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Priteista iš M. M. nukentėjusiesiems: V. B. 2000 Lt turtinei žalai atlyginti, K. B. – 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, R. B. 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Priteista iš M. M. nukentėjusiajam R. B. 2000 Lt turėtoms išlaidoms už advokato suteiktas paslaugas apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:
jis 2008 m. lapkričio 9 d., apie 20 val., Varėnos r., Uciekos k., V. B. gyvenamajame name, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra įėjęs į namą tyčia, be jokios priežasties, metaliniu raktu sudavė virtuvėje sėdinčiam A. G. per galvą, tuo padarydamas odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, kaktos vidurinėje dalyje, muštinę žaizdą pakaušio kairėje, poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, už kairės ausies, sprando kairėje, dešinės ausies srityje, sprando dešinėje, tarpuakyje, dešinio smilkinio srityje, krūtinės dešinėje, kairės mentės srityje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, po to dėl chuliganiškų paskatų sudavė medine lazda V. B. ne mažiau kaip tris kartus į galvą, spyrė koja į dešinį skruostą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies abiejuose vokuose, viršugalvio vidurinėje dalyje, odos nubrozdinimą dešiniame žaste, dešinės akies sumušimą, dėl ko gavosi dešinės akies tinklainės atšoka, ir dėl to V. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl akies tinklainės atšokos nukentėjusiajam išsivystė dešinės akies aklumas, dėl ko nukentėjusysis prarado didelę dalį (30 procentų ir daugiau) bendro darbingumo. Tada jis sudavė nemažiau kaip keturis smūgius kumščiu K. B. į veidą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, pereinant į kairį skruostą, nosies nugarėlėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimą kairės plaštakos delniniame paviršiuje, nosies kaulų lūžimą, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Toliau jis, tęsdamas savo chuliganiškus veiksmus, išdaužė koridoriaus durų stiklą, apgadino virtuvės duris, sudaužė virtuvėje kabojusi veidrodį, mobilaus ryšio telefono ,,Siemens CX 65“ ekraną, sulaužė televizoriaus ,,Vido“ nuotolinio valdymo pultą, šaldytuvo durelių rankenėlę, suskėlė kambario sienos kampą, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. B. 2000 Lt turtinę žalą, ir po to išėjęs sudaužė dar stovėjusio kieme A. G. priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. G. 300 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir dėl jo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų, dėl to yra naikintinas.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį. Tvirtina, kad teismo išvada, jog jis įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra nepagrįsta. Teismas, konstatuodamas, jog jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų A. G., K. B., V. B., liudytojo D. G. parodymais, kurie yra neprieštaringi ir nuoseklūs, papildo vieni kitus ir atitinka kitus esančius byloje įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, nes neįvertino tarp minėtų asmenų parodymų esančių esminių prieštaravimų ir tuo netinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles, ir pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas. Pirmas esminis prieštaravimas esantis tarp minėtų asmenų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu, apelianto įsitikinimu, yra tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skirtingai buvo aiškinama, kiek asmenų buvo atvykę pas nukentėjusįjį. Antras prieštaravimas būtų tas, kad skirtingai buvo aiškinama apie tai keli asmenys mušė nukentėjusįjį. Visi šie prieštaravimai, apelianto nuomone, turėjo suteikti teismui pagrįstų abejonių dėl minėtų asmenų parodymų teisingumo. Taip pat, apelianto teigimu, teismas nesiaiškino aplinkybių, ar nukentėjusieji buvo išgėrę, kiek išgėrę, ar jie nebuvo vartoję narkotinių medžiagų, nors tai galėjo lemti, jog jie dėl to klaidingai aiškino aplinkybes ir jį klaidingai nurodė kaip juos sužalojusį asmenį. O tokių duomenų byloje yra. Pats V. B. 2009 m. spalio 20 d. teismo posėdyje pripažino, jog buvo vartojamas alkoholis. Liudytojas V. V. taip pat parodė, kad išlipęs iš mašinos pamatė girtus, agresyviai nusiteikusius jaunuolius, pasisveikino su Kristina (K. B.), po to sėdo į mašiną, apsisuko ir išvažiavo. Kristina nebuvo sužalota, buvo stipriai išgėrusi. T. V. parodė, kad atvažiavo su broliu į kaimą, pamatė daug neblaivių žmonių. Kieme buvo daugiau jaunimo, jie užsipuolė Kristiną, ji buvo išgėrusi, vos kalbėjo, sumušimų nebuvo. Dėl minėtų asmenų parodymų, apelianto nuomone, yra pagrindas abejoti ir K. B. parodymais, jog ši nevartojo alkoholinių gėrimų. Taip pat apeliantas tvirtina, kad teismas turėjo pašalinti ir prieštaravimą tarp nukentėjusiosios K. B. parodymų bei ekspertų išvados dėl smūgių skaičiaus. Apelianto įsitikinimu, teismas, nepašalinęs šio prieštaravimo, negalėjo jam inkriminuoti keturių smūgių, nes pagal K. B., V. B. parodymus jis K. B. sudavė vieną kartą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, apelianto įsitikinimu, taip pat pažeidė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.7. punktą, nes teismo nuosprendyje nebuvo ne tik paneigti, bet ir nepaminėti, kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teismas privalėjo išsiaiškinti jį teisinančias aplinkybes, neperkeliant įrodinėjimo pareigos jam. Tačiau teismas jo nuoseklių parodymų netyrė, juos vertindamas nepagrįstai kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismo išvada, kad M. K. parodymai yra atmestini, kadangi jis yra kaltinamojo draugas, atvyko į įvykio vietą kartu su pastaruoju ir gali būti suinteresuotas padėti kaltinamajam, apelianto įsitikinimu, taip pat yra nepagrįsta. Taip vertindamas minėto liudytojo parodymus, apelianto nuomone, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusieji tuo labiau turėjo pagrindą duoti neteisingus parodymus, nes yra draugai ir net giminės. Apeliantas mano, jog liudytojo M. K. duotų parodymų teisingumą patvirtina byloje esančiame tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 142) užfiksuoti duomenys apie skambučius. Dėl viso to, apeliantas skunde tvirtina, kad teismas pažeidė ir konstitucinių lygybės prieš teismą, teismų nešališkumo ir nekaltumo prezumpcijos principus (BPK 6, 7, 44 straipsniai).
Šalies argumentai
Apeliantas skunde taip pat teigia, kad teismas, priimdamas nuosprendį pažeidė ir BPK 295 straipsnio 1 dalį, BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes neatnaujino teisminio nagrinėjimo, nors 2010 m. gruodžio 17 d. pareiškime jis nurodė, kad po įvykusio teismo posėdžio byloje apklausti liudytojai J. B. bei A. G. nurodė, jog šiems yra žinoma, kad nukentėjusysis V. B. turėjo nuo vaikystės regos sutrikimų. Šių duomenų iki bylos nagrinėjimo pabaigos nebuvo ir nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo aiškintasi, kokia yra nukentėjusiojo V. B. sveikatos būklė, koks buvo pastarojo regėjimas iki 2008 m. lapkričio 9 d., ar šie sveikatos sutrikimai neįtakojo dešinės akies tinklainės atšakos. Šių aplinkybių ekspertai netyrė ir jiems nebuvo užduoti tokie klausimai. Nors šios aplinkybės galėjo turėjo įtakos aiškinantis dėl V. B. padaryto sužalojimo sunkumo, o kartu ir jo (apelianto) veikos kvalifikacijai. Apeliantas skunde prašo išreikalauti duomenis apie V. B. sveikatos būklę iki 2008 m. lapkričio 9 d., nes jo gynėjui Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros įstaiga atsisakė išduoti, ką patvirtina prie skundo pridėta pažyma, ir skirti byloje pakartotinę medicinos ekspertizę. Apeliantas taip pat mano, jog teismo atsisakymas atnaujinti įrodymų tyrimą, beatodairiškas tikėjimas prieštaringais nukentėjusiųjų parodymais, prieštaravimų, faktinių aplinkybių nenaudingų nukentėjusiesiems nevertinimas, jo teistumo, kuris yra jau išnykęs, kaip aplinkybės jį neigiamai charakterizuojančios vertinimas, neatsižvelgimas į jo teigiamą charakteristiką, rodo ir tai, kad teismas buvo šališkas ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Apelianto teigimu, teismas, vertindamas jo teistumą, kuris yra jau išnykęs, kaip aplinkybę jį neigiamai charakterizuojančią, neatsižvelgdamas į jo teigiamą charakteristiką, tai, kad jis augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienas invalidas (tokie duomenys byloje yra pateikti), pažeidė ir proporcingumo principą ir paskyrė jam aiškiai griežtą bausmę. Apeliantas skunde nesutinka ir su teismo sprendimu priteisti R. B. 15000 Lt. Tvirtina, kad R. B. negalėjo minėta pinigų suma būti priteista, nes pastarajam jokia žala nebuvo padaryta ir šis nebuvo byloje pripažintas nukentėjusiuoju. Teismas, priteisdamas R. B. 15000 Lt, pažeidė ir BPK 110, 115 straipsnius, nes priteisė minėtą pinigų sumą žalai atlyginti nesant ieškinio (ieškinio R. B. nėra padavęs). R. B. negalėjo būti laikomas ieškovu, nes ieškovas pagal BPK 110 straipsnį yra asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą. Be to, toks teismo sprendimas priteisti R. B. 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti prieštarauja (dėl priteistos sumos dydžio) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (2K-99/2007).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad 2008 m. lapkričio 9 d. nukentėjusiajam V. B. sunkų sveikatos sutrikdymą ir nukentėjusiesiems A. G. bei K. B. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė M. M.. Nuosprendyje atskleistą kūno sužalojimų padarymo laiką, vietą, sužalojimų lokalizaciją ir mechanizmą, sunkumo laipsnį, patvirtina bylos įrodymai, tarpe jų ekspertizės aktas Nr. EKG 40 (171)/12 (01) bei eksperto V. Kolomieco bei specialisto J. Kretkovskio apklausos teismo posėdyje duomenys.
Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo V. B. sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti buvo paskirtas specialus tyrimas, kurio metu teismo medicinos ekspertas L. Urbanavičius, remdamasis tuo metu esančiais ir jame tyrimui pateiktais teismo medicinos apžiūros duomenimis, atsižvelgdamas į įvykio aplinkybes, 2008 m. gruodžio 9 d. davė išvadą, kad V. B. sužalojimas dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose, viršugalvio vidurinėje dalyje, odos nubrozdinimo dešiniame žaste, dešinės akies sumušimo, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 54-55).
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiajam V. B. ir jo atstovui pagal įstatymą R. B. teigiant, kad tyrimas dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo buvo atliktas praėjus vienai dienai po padaryto sužalojimo, V. B. sveikatos būklė pablogėjo, buvo V. B. paskirta teismo medicinos ekspertizė dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo.
Teismo medicinos ekspertas L. Urbanavičius ir gydytoja-oftalmologė N. P., remdamiesi jiems pateiktais papildomais medicininiais dokumentais, davė išvadą, kad V. B. dėl dešinės akies sumušimo gavosi dešinės akies tinklainės atšoka, dėl ko regėjimo aštrumas dešine akimi tapo 0,01 (aklumas). Dešinės akies tinklainės atšoka yra trauminės kilmės, kuri gali gautis ir praėjus tam tikram laiko tarpui po traumos, nebūtinai traumos momentu, todėl šiuo konkrečiu atveju galima teigti, kad V. B. dešinės akies tinklainės atšoka galėjo gautis ir 2008 m. lapkričio 9 d. dėl dešinės akies sumušimo. Sužalojimas V. B. vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl dešinės akies tinklainės atšokos nukentėjusiajam išsivystė dešinės akies aklumas, dėl ko nukentėjusysis prarado didelę dalį (30 procentų ir daugiau) bendro darbingumo. Visi kiti sužalojimai, imant juos visumoje, tiek ir atskirai, vertinami kaip nežymūs (t. 2, b. l. 82-87).
Nuteistasis M. M., apskundęs dėl jo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį apeliacine tvarka, skunde abejoja šios teismo medicinos ekspertizės išvados teisingumu. Tvirtina, kad byloje apklausti liudytojai J. B. bei A. G. nurodė, jog jiems yra žinoma, kad V. B. turėjo nuo vaikystės regos sutrikimų. Šių duomenų, nuteistojo M. M. teigimu, iki bylos nagrinėjimo pabaigos nebuvo ir bylos procese nebuvo aiškintasi, kokia yra nukentėjusiojo sveikatos būklė, koks buvo jo regėjimas iki 2008 m. lapkričio 9 d., ar sveikatos sutrikimai neįtakojo dešinės akies tinklainės atšokos. Šių aplinkybių ekspertai netyrė ir jiems nebuvo užduoti tokie klausimai. Iškeltoms abejonėms pagrįsti gynėja pateikė medicininių dokumentų įšrašus bei paprašė papildomai išreikalauti.
Apeliaciniame skunde ginčijamiems įrodymams patikrinti apeliacine tvarka teismo posėdyje buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo apklausti nukentėjusieji V. B. ir K. B., nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymą R. B., teismo medicinos ekspertas L. Urbanavičius, paskirta ir atlikta byloje pakartotinė teismo medicinos ekspertizė bei apklausti ją atlikę ekspertas V. Kolomiecas ir specialistas J. Kretkovskis.
Nukentėjusysis V. B. parodė, kad šiuo metu dešine akimi nieko nemato. Iki įvykio reikėjo nešioti akinius, nes turėjo blogą regą. Po to, kai panešiojo kurį laiką, rega pasitaisė ir nereikėjo akinių. Gerai matė abiem akimis. Per pusę metų po įvykio jo rega pablogėjo. Šiuo metu laiko vairuotojo teises. Kai gaus vairuotojo pažymėjimą, turės važinėti su specialiais ženklais (t. 3, b. l. 18). Nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymą R. B. parodė, kad visi papildomai išreikalauti medicininiai dokumentai yra teisingi. Iki įvykio jo sūnus V. B. neturėjo jokių akies traumų. Tai buvo seniai, kai kreipėsi į akių gydytoją, kadangi sūnaus regėjimas buvo pablogėjęs. Gydytoja išrašė sūnui akinius, kad jo regą atsistatytų. Kai sūnus panešiojo akinius, jo rega atsistatė šimtą procentų. Šiuo metu jis dešine akimi mato tik 1 % ir ateityje prognozuojama, kad jis su ta akimi visai nieko nematys. Šiuo metu sūnus su dešine akimi gali skirti tik šviesą nuo tamsos. Jokių akių traumų ar susirgimų iki įvykio sūnus neturėjo. Buvo kreiptasi į akių gydytoją tik dėl to, kadangi sūnaus regėjimas buvo pablogėjęs (t. 3, b. l. 19).
Tenkinant nuteistojo gynėjos prašymą byloje buvo paskirta nauja teismo medicinos ekspertizė (t. 3, b. l. 22-26). Gautame ekspertizės akte Nr. EKG 40 (171) 12 (01) konstatuota, kad V. B. padaryta: poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, su šios akies obuolio sumušimu, kas komplikavosi dešinės akies tinklainės atšoka, poodinė kraujosruva viršugalvio srityje; du paviršiniai odos nubrozdinimai dešiniame žaste. Poodinės kraujosruvos padarytos dėl trauminio poveikio kietais bukais daiktais, odos nubrozdinimai dešiniajame žaste padaryti dėl dinaminio trauminio poveikio daiktu, turinčiu bukabriaunį kontaktinį paviršių. Sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nurodytu laiku (2008-11-09). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės akies tinklainės atšokos netekus regos šia akimi V. B. prarado 30 procentų bendro darbingumo; kiti sužalojimai atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (išvados 1 p.).
V. B. sužalojimai padaryti dėl vieno trauminio poveikio į dešinės akies sritį, dėl vieno trauminio poveikio į viršugalvio sritį; dėl vieno ar dviejų trauminių poveikių į dešinį žastą (tiksliau nustatyti negalima, nes dešiniame žaste nubrozdinimų aprašyme nenurodytas atstumas tarp jų ir formą kiekvieno iš jų) (išvados 2 p.). Kraujosruva viršugalvio srityse ir dešinės akies trauma būdinga smūgių sudavimui, nubrozdinimai dešiniame žaste neatsispindi konkrečių jų padarymo aplinkybių (išvados 4 p.). V. B. nustatyta dešinės akies tinklainės atšoka yra trauminės kilmės, todėl jai neturėjo įtakos buvę regos sutrikimai ir ligos iki traumos (išvados 8 p.). Teismo medicinos ekspertas V. Kolomiecas, atlikęs aptariamą ekspertizę, paaiškino, kad tinklainės atšoka yra trauminės kilmės, kitos priežasties, išskyrus trauminę, tokio jauno amžiaus nukentėjusiajam, nėra. Sužalojimas padarytas nuo smūgio. Specialistas J. Kretkovskis teismo posėdyje patvirtino išvadą, kad sužalojimas padarytas nuo smūgio, tai traumos pasekmė. Medicininiai dokumentai rodo, kad tinklainės atšoka yra tos akies, kuri buvo sumušta.
Iš aptariamų duomenų matyti, ir tai patvirtino teismo medicinos ekspertas V. Kolomiecas, šios teismo medicinos ekspertizės išvada sutapo su ankstesnės ekspertizės, kurią atliko ekspertas L. Urbanavičius ir specialistė N. P., išvada, kad V. B. nustatyta dešinės akies tinklainės atšoka yra trauminės kilmės, nuo smūgio į dešinės akies sritį. Pridurtina, kad šie teismo medicinos ekspertizių aktai nėra vieninteliai M. M. kaltės įrodymai. Iš nukentėjusiosios K. B. parodymų matyti, kad V. B. sužalojo M. M.. Jis ją taip pat sužalojo ( t. 2, b. l. 160-161, t. 3, b. l. 17). Nukentėjusysis V. B. patvirtino, kad jį sužalojo M. M.. Atsimenąs du smūgius: vieną su lazda, kitą su koja (t. 2, b. l. 161-162, t. 3, b. l. 18). Liudytojas D. G. patvirtino, kad M. M. pirmas įėjo, po to jo draugas. Nieko nesakęs M. M. trenkė jo broliui A. G. metaliniu daiktu, gal raktu. Nuo smūgio A. G. nugriuvo. Tada M. M. trenkė K. B., po to V. B. M. M. daužė, vaikščiojo po kambarius (t. 2, b. l. 178). Apeliantas, ginčydamas šių įrodymų patikimumą, nurodo tris priežastis: skirtingai buvo aiškinama, kiek asmenų buvo atvykę pas nukentėjusiuosius; skirtingai buvo aiškinama keli asmenys mušė nukentėjusįjį; teismas neišsiaiškino, ar nukentėjusieji buvo išgėrę, kiek išgėrę, ar jie nebuvo vartoję narkotinių medžiagų. Kolegija pažymi, kad nukentėjusiųjų paaiškinimų neatitikimai, kiek buvo žmonių, negali būti besąlygiškas pagrindas atmesti nukentėjusiųjų parodymus, nes, kaip matyti, stresinės aplinkybės galėjo turėti įtakos įvykio eigos fiksavimui bei įsiminimui. Be to, šiuo aspektu teisėjų kolegija pasiaiškino apklausdama nukentėjusiuosius K. B. ir V. B.. K. B. parodė, kad davė nenuoseklius parodymus dėl įvykio metu atvykusių asmenų skaičiaus, kadangi ne visus juos matė. Negalėjo nurodyti, kiek tiksliai asmenų buvo, kadangi ne visi buvo užėję į jų butą. Vieną kartą jos parodymuose buvo užrašyta, kad buvo du vaikinai, kitą kartą, kad negali tiksliai nurodyti. Tačiau ją ir brolį sužalojo M. M.. Jo iki įvykio nepažinojo. Pavardę sužinojo po įvykio iš kaimynų. M. M. pravardė yra ,,mariakas“. M. M. ji įsidėmėjo pagal jo išvaizdą. Įvykio dieną nei ji, nei jos brolis nevartojo nei alkoholio, nei narkotinių medžiagų, buvo blaivūs (t. 3, b. l. 17).
Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji K. B. įvykio metu galimai buvo neblaivi ir dėl to neprisimena, kiek buvo atėjusiųjų į butą, K. B. nepatvirtino. Apelianto prielaidas, pasiremiant liudytojo V. V. parodymais apie tariamą K. B. girtumą, išsklaido liudytojų A. A. ir V. S., kurie, kaip policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, rado sužalotus K. B. ir V. B., ir nepatvirtino, kad jie buvo neblaivūs, parodymai (t. 2, b. l. 163).
Apygardos teismas turėjo teisę padaryti iš M. K. parodymų tokias išvadas, kokias padarė. Akivaizdu, kad M. K. parodymai, jog niekas nieko nemušė ir daiktų nedaužė, prieštarauja ne tik nukentėjusiųjų, liudytojo D. G. parodymams, bet ir liudytojų A. A. bei V. S. parodymams, kurie patvirtino, kad rado sužalotus nukentėjusiuosius bei sugadintą turtą (t. 2, b. l. 163). Apeliaciniame skunde nurodytas proceso pažeidimas vertinant liudytojo M. K. parodymus, nepripažintinas pagrįstu. Apygardos teismas neturėjo atsižvelgti į tokius M. K. parodymus, juolab, kad jo parodymus nepatvirtino teismui pateikti įrodymai. Jo parodymai teisingai įvertinti kitų įrodymų (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, specialistų išvadų) kontekste. Apeliantas neteisus teigdamas, kad teismas buvęs šališkas. Teismo šališkumas įvardijamas M. K. parodymų įvertinimu, nenaudingu apeliantui. Pažymėtina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjusio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su įrodymų tyrimo rezultatais (kasacinės nutartys Nr. 2K-416/2007; 2K-246/2008; 2K-50/2009; 2K-198/2009; 2K-243/2009). Pridurtina, kad M. M. apeliaciniame skunde nenurodyta jokių konkrečių teismo šališkumo požymių.
Patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, kolegija daro išvadą, kad procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, apygardos teismas nepažeidė. Apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą negauta objektyvių faktinių duomenų, kurie paneigtų teismo nuosprendį ar verstų dėl jo suabejoti bei nustatytų nuteistojo M. M. mažesnę kaltę. Priešingai, vertinant įrodymus, ištirtus apeliacine tvarka su nuosprendyje aptartais įrodymais, darytina neabejotina išvada, kad teismas M. M. pagrįstai nuteisė už abi nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai (veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta) byloje nustatyti. M. M. įsiveržęs į svetimą butą, viešoje vietoje įžūliu elgesiu pažeidė viešąją tvarką, veikė šiurkščiai, moralės požiūriu nepriimtinai, jo veiksmai buvo nukreipti prieš pažeidžiamesnius asmenis (vaikus), sužalojo svetimą turtą ir smurtavo. Nėra jokio pagrindo nesutikti su apygardos teismo išvada, kad M. M. be jokio preteksto užpuolė ir sužalojo K. B., A. G. bei V. B.. Teismas teisingai M. M. padarytą veiką prieš V. B. kvalifikavo kaip sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad M. M. sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiu K. B. į veidą ir padarė kūno sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Ekspertizės akto Nr. EG 81/10 (06) išvados 2 punkte nurodyta, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir keturiais poveikiais (t. 2, b. l. 37). Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde ginčija tokią aplinkybę ir teigia, kad jos nepatvirtina nukentėjusiosios K. B. parodymai. Iš tikrųjų pagal nukentėjusiosios K. B. parodymus, jai M. M. sudavė smūgį rankoje laikytu atsuktuvu į veidą, nuo to smūgio ji atsitrenkė į šaldytuvą ir apsvaigo, todėl negali pasakyti, ar jai buvo suduota daugiau smūgių (t. 3, b. l. 17). Nukentėjusysis V. B. parodė, kad M. M. su raktu sudavė K. B. smūgį (t. 3, b. l. 18). Teismo medicinos ekspertas L. Urbanavičius teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka patikslino savo išvadą ir paaiškino, kad K. B. nustatyti tokie sužalojimai kaip poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, pereinant į kairį skruostą, nosies nugarėlėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje ir odos nubrozdinimas kairės plaštakos delniniame paviršiuje, be to nosies kaulo lūžimas, galėjo būti padaryti nuo vieno smūgio. Odos nubrozdinimas kairės plaštakos delniniame paviršiuje yra trauminis poveikis. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas krentant ar atsitrenkiant (t. 3, b. l. 20). Tai leidžia teigti, kad teismas nuosprendyje teisingai apibūdino K. B. sukeltus padarinius, tačiau teismo padaryta išvada dėl šiuos padarinius sukėlusių smūgių skaičiaus nėra tiksli, ji neatitinka bylos aplinkybių. Šioje dalyje nuosprendis keistinas, nurodant, kad M. M. sudavė K. B. vieną smūgį kumščiu į veidą (BPK 328 str. 3 p.). Pridurtina, kad šis pakeitimas neturi įtakos nuosprendžiu išspręstiems klausimams (veikos kvalifikacijai, bausmės ir neturtinės žalos dydžiui).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skirdamas bausmę M. M. už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir parinko ne tik nusikalstamos veikos pavojingumą ir nuteistojo asmenybę, bet ir kitas bylos aplinkybes atitinkančią bausmę. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Pagal teismų praktiką bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir nuteistojo, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Nagrinėjamoje byloje, kai nuo nuteistojo M. M. tyčinių chuliganiškų veiksmų viena akimi apako nepilnametis, negali būti suteikta prioritetinė reikšmė jo šeimos padėčiai, jo vaikams ir jų sveikatos būklei. Ši aplinkybė reikšminga, bet nepakankama teismo paskirtai bausmei sušvelninti.
Nekelia abejonių apeliacinio skundo teiginiai dėl nepagrįsto 15 000 litų neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą R. B.. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tėvai teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi asmens gyvybės atėmimo atveju. Apygardos teismas priteisė iš nuteistojo žalos atlyginimą R. B., kuriam nepadaryta žala. Nuo M. M. veiksmų nukentėjo nepilnamečiai K. B. ir V. B., kurie bylos tyrėjo nutarimu pripažinti nukentėjusiaisiais dėl padarytos fizinės žalos (t. 1, b. l. 33, 53). Pagal patikslintus civilinius ieškinius (t. 2, b. l. 145-146, 148-149) K. B. teismas priteisė 2000 litų ir 1500 litų R. B. neturtinės žalos atlyginimo. Atstovas pagal įstatymą R. B., pareikšdamas savo sūnaus V. B. vardu civilinį ieškinį, tik gynė nepilnamečio vaiko teises bei įstatymo saugomus interesus (t. 2, b. l. 148-149). Taigi, neturtinės žalos atlyginimas priteistas ne tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiajam nepilnamečiui, bet jo atstovui pagal įstatymą. Nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistojo M. M. priteistas neturtinės žalos atlyginimas atstovui pagal įstatymą R. B., panaikintina ir priteistinas 15 000 Lt neturinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam V. B.. Atstovo pagal įstatymą dalyvavimo baudžiamajame procese paskirtis yra padėti atstovaujamam asmeniui teisėtais būdais ir priemonėmis, ginti jo interesus, o ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamo nepilnamečio Šiuo metu pilnamečio) naudai. Dėl neturtinės žalos dydžio pažymėtinos civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės: netekus vienos akies, V. B. sumažėjo bendravimo galimybės, kitų akivaizdoje sumažėjo reputacija, jis prarado sveiko žmogaus matymo galimybes, veikiausiai negalės save realizuoti darbe, gyventi pilnavertį gyvenimą. Sužalojimas, skausmas, nepatogumai, pažeminimas neturi piniginės išraiškos, tačiau teismo nuosprendžiu įvardinta 15000 litų kompensacija bendriausia prasme neperžengia protingumo ribų. Nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu. Šiame kontekste kolegija nelaiko, kad pakeitus nuosprendį būtų peržengtos apeliacinio skundo ribos ir nuteistojo teisinė padėtis būtų pasunkinta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo M. M. priteistas 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atstovui pagal įstatymą R. B..
Priteisti iš nuteistojo M. M. 15 000 Lt nukentėjusiajam V. B. padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžio aprašomoje dalyje nurodytą aplinkybę: ...,,tada jis sudavė nemažiau kaip keturis smūgius kumščiu K. B. į veidą...“ pakeisti, konstatuojant ,,tada jis sudavė vieną smūgį kumščiu K. B. į veidą“.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.