- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- 2-485-790/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12093-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- R. J., L. J.
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo atstovei A. G., atsakovės atstovei adv. pad. V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei R. G., tretiesiems asmenims R. J., L. J. dėl įsiskolinimo už šildymą, karštą vandenį, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas padavė teismui ieškinį (b. l. 1-2), prašydamas priteisti iš atsakovės 2142,02 Lt skolos už šildymą ir karštą vandenį, 49,75 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekė centralizuotą šilumą ir karštą vandenį butui (duomenys neskelbtini), kurio savininkė atsakovė. Buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl pagal CK 1.71, 6.384 straipsnius, ieškovas su atsakove sudarė neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovei atsirado prievolė mokėti už šilumą ir karštą vandenį teisės aktų nustatyta tvarka. Už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-04-30 liko 2142,02 Lt skola.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį (b. l. 30-33) prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad įsiskolinimo atsiradimo metu atsakovė nebuvo savininkė ir faktiškai nesinaudojo butu. Dėl buto buvo kilę teisminiai ginčai. Tretysis asmuo R. J. 2004-02-27 kreipėsi į notarą dėl palikimo, kurį sudarė butas, priėmimo po dėdės A. P. mirties. R. J. sužinojo, kad A. P. nebuvo įsiregistravęs nuosavybės teisių į butą, nes nebuvo įregistravęs buto pirkimo-pardavimo sutarties, kaip tai numatė 1964 m. CK. R. J. kreipėsi į Vilniaus m. 3 apylinkės teismą dėl praleisto termino įregistruoti nuosavybės teises atnaujinimo, tačiau teismas praleisto termino neatnaujino. Vilniaus apygardos teismas 2005-06-29 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino, atnaujino terminą nuosavybės teisėms įsiregistruoti, vadovaujantis šia nutartimi R. J. 2005-07-20 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kurio pagrindu R. J. įsiregistravo nuosavybės teises į butą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-01-30 panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį ir paliko galioti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartį, R. J. nuosavybės teisių registracija tapo neteisėta, tačiau kadangi R. J. jau buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą bei teisinę registraciją R. J. vardu. Tik 2009-02-10 Vilniaus apygardos teismas sprendimu pripažino negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą bei R. J. vardu atliktą buto teisinę registraciją, nutarė atstatyti buvusį įrašą, t. y. atlikti buto teisinę registraciją atsakovės vardu. Vilniaus apygardos teismo sprendimui įsiteisėjus, R. J. vardu atlikta teisinė registracija buvo panaikinta bei atstatytos atsakovės nuosavybės teisės į butą. Akivaizdu, kad už susidariusį įsiskolinimą yra atsakinga ne atsakovė, bet R. J.. Atsakovė negali ir šiuo metu visiškai įgyvendinti nuosavybės teisių į butą, kadangi R. J. su šeima buto piktybiškai neatlaisvina.
Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu šalių atstovės palaikė ieškinio ir atsiliepimo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad butui (duomenys neskelbtini) tiekiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, karštas vanduo, šiluma karšto vandens temperatūros palaikymui (b. l. 5, 11). Nors dėl šilumos energijos tiekimo butui rašytinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais, nes vartotojo įrenginiai prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų (CK 1.71, 6.384 straipsniai). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad butui buvo tiekiama šilumos energija ir kad įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-04-30 yra 2142,02 Lt. Byloje keliamas ginčas dėl to, kas susidariusį įsiskolinimą turi sumokėti.
Nustatyta, kad atsakovė 1996-12-23 dovanojimo sutarties pagrindu 1997-01-21 įgijo nuosavybės teisę į butą (b. l. 36-39). Kaip matyti, atsakovė 1997-07-11 sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį su A. P., tačiau ši sutartis per 3 mėn. terminą nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, todėl A. P. nuosavybės teisė į butą neatsirado (1964 m. CK 149 straipsnis), o sutartis negalioja (1964 m. CK 255 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo 2005-06-29 nutartis, kuria R. J. buvo atnaujintas praleistas įstatymų nustatytas terminas įregistruoti jo dėdės A. P. ir R. G. 1997-07-11 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 43-47), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-30 nutartimi buvo panaikinta ir palikta galioti apylinkės teismo nutartis, kuria R. J. prašymas atmestas (b. l. 49). Vilniaus apygardos teismo 2009-02-10 sprendimu (b. l. 50-52) R. J. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į butą (b. l. 48) pripažintas negaliojančiu, panaikinta buto teisinė registracija R. J. vardu. Vadinasi, vienintelė teisėta buto savininkė nuo pat 1997-07-11 buvo ir šiuo metu yra atsakovė, o R. J. negali būti laikomas teisėtu buto savininku, nes jis teisėtu pagrindu nuosavybės teisės nebuvo ir nėra įgijęs (CK 4.47 straipsnis).
Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 8 punktas numato, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal šias sąlygas šalys yra: šilumos tiekėjas ir pastato buto savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas (CK 6.584 ir kt. straipsniai), Šilumos ūkio įstatymą, šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas, kitas specialiąsias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, ir nurodė, kad teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys bylose Nr. 3K-3-209/2010, Nr. 3K-3-432/2009, Nr. 3K-3-280/2009, kt.). Kadangi, kaip minėta, atsakovė yra vienintelė teisėta buto savininkė nuo pat 1997-07-11, o R. J. negali būti laikomas teisėtu buto savininku, pagal minėtas teisės normas ir šių teisės normų aiškinimo praktiką, būtent atsakovė yra šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvė, nepriklausomai nuo to, kas naudojosi patalpomis. Šilumos tiekėjas tinkamai vykdė savo kaip šilumos tiekėjo pareigas, tiekė šilumos energiją, tačiau jo teisės buvo pažeistos, nes su juo nebuvo pilnai atsiskaityta. Šilumos tiekėjo veiksmai niekaip neįtakojo situacijos, kai neteisėtu pagrindu buvo įregistruota R. J. nuosavybės teisė į butą, priešingai, prie šios situacijos dalinai prisidėjo pati atsakovė, nes būtent ji sudarė buto pardavimo sandorį, o vėliau prieštaravo šio sandorio įregistravimo termino atnaujinimui. Daikto savininkas privalo išlaikyti daiktą, įgyvendindamas nuosavybės teisę, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Ginčo laikotarpiu atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas ieškovo sąnaudomis buvo išlaikomas, nes jis buvo šildomas. Esant aplinkybei, kai už butui patiektą šilumos energiją neatsiskaityta, ieškovas turi teisę nukreipti savo reikalavimą į teisėtą buto savininkę. Atsakovė turės teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kurie jai padaryti nuosavybės teisės pažeidimu. CK 6.37, 6.210 straipsnių pagrindu priteistinos palūkanos kompensuoti kreditoriaus nuostoliams už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą.
Ieškovui priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 66 Lt žyminiam mokesčiui (b. l. 3), 5,80 Lt už gyventojų registro tarnybos pažymą (b. l. 6-8, 12-13), 3 Lt už VĮ Registrų centras duomenų bazės peržiūrą (b. l. 9-11), 240,13 Lt ir 176,40 Lt išlaidos viešam paskelbimui (b. l. 58-65, 167-170), viso 491,33 Lt. Iš atsakovės valstybės naudai priteistinos išlaidos procesiniams dokumentams įteikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „Vilniaus energija“, juridinio asmens kodas 111760831, Jočionių g. 13, Vilnius iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 2142,02 Lt skolos, 49,75 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos 2009-08-11 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 491,33 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 46,18 Lt išlaidų procesiniams dokumentams įteikti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.