Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei R. G. (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja R. J., L. J.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovės R. G. 2 142,02 Lt skolos, 49,75 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos 2009-08-11 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas nustatė, jog butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, karštas vanduo, šiluma karšto vandens temperatūrai palaikyti, kad nors dėl šilumos energijos tiekimo butui rašytinė sutartis nesudaryta, tačiau laikytina, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais, nes vartotojo įrenginiai prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovė 1996-12-23 dovanojimo sutarties pagrindu 1997-01-21 įgijo nuosavybės teisę į butą, kad atsakovė 1997-07-11 sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį su A. P., tačiau ši sutartis per 3 mėnesių terminą nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl, remdamasis 1964 m. CK 149 str., 255 str., teismas padarė išvadą, jog A. P. nuosavybės teisė į butą neatsirado, o sutartis negalioja. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2005-06-29 nutartis, kuria R. J. buvo atnaujintas praleistas įstatymų nustatytas terminas įregistruoti jo dėdės A. P. ir R. G. 1997-07-11 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-30 nutartimi buvo panaikinta ir palikta galioti apylinkės teismo nutartis, kuria R. J. prašymas atmestas, į tai Vilniaus apygardos teismo 2009-02-10 sprendimu R. J. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į butą pripažintas negaliojančiu, konstatavo, jog vienintelė teisėta buto savininkė nuo 1997-07-11 buvo ir šiuo metu yra atsakovė, o R. J. negali būti laikomas teisėtu buto savininku, nes jis teisėtu pagrindu nuosavybės teisės nebuvo ir nėra įgijęs. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d., Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 8 p., CK 6.584 str., konstatavo, jog atsakovė yra šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvė, nepriklausomai nuo to, kas naudojosi patalpomis, kad šilumos tiekėjas tinkamai vykdė savo, kaip šilumos tiekėjo, pareigas, tiekė šilumos energiją, tačiau jo teisės buvo pažeistos, nes su juo nebuvo atsiskaityta, todėl ieškinį tenkino. Teismas pažymėjo, jog atsakovė turės teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kurie jai padaryti nuosavybės teisės pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį dėl susidariusios skolos už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-04-30 į butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisimo, pareikštą atsakovei R. G.. Apeliacinio skundo argumentai ir byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ši skola ieškovui turi būti priteista iš trečiojo asmens R. J..

Byloje nustatyta, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, karštas vanduo, šiluma karšto vandens temperatūrai palaikyti (b. l. 5, 11). Pagal bylos duomenis atsakovė R. G. šį butą įsigijo 1996-12-23 dovanojimo sutarties pagrindu 1997-01-21, t. y. atsakovė įgijo nuosavybės teisę į šį butą 1997-01-21. Atsakovė su ieškovu nesudarė rašytinės šilumos energijos tiekimo butui sutarties, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jos buto įrenginiai buvo prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71, 6.384 str.). Atsakovė byloje nėra pateikusi įrodymų, kad, kai ji tapo buto savininkė, ji netapo vartotoja, naudojančia energiją buitinėms reikmėms. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovas, kaip sutarties šalis, netinkamai vykdė konkliudentiniais veiksmais sudarytą sutartį ir butui nebuvo tiekiama šilumos energija. Taip pat byloje nėra ginčo, kad yra neapmokėta už tiektą šilumos energiją ir įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-04-30 yra 2142,02 Lt. Atsakovė byloje nurodo, kad šį įsiskolinimą turi apmokėti ne ji, nes nuo 2005-07-24 iki 2009-03-12 R. J. buvo buto savininkas, jai apie skolą iki pat ieškovo kreipimosi į teismą nebuvo žinoma, jai nebuvo siųsti jokie pranešimai, raginimai apmokėti susidariusį įsiskolinimą, ieškovas, teigdamas, kad ji už šilumą ir karštą vandenį mokėjo dalimis, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent ji vykdė šiuos dalinius mokėjimus, o visą laiką už šilumą ir karštą vandenį mokėdavo trečiasis asmuo R. J., jos nuosavybės teisės į butą buvo įregistruotos tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2009-02-21 sprendimui, šiuo metu yra priimtas sprendimas iškeldinti iš buto R. J., L. J., tačiau jie buto neatlaisvina. Šie atsakovės argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui ir kad minėtą įsiskolinimą ieškovas turi prisiteisti iš trečiojo asmens R. J.. Kaip jau buvo minėta, energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, kai atsakovė tapo buvo savininke. Vadovaujantis CK 1.71 str. 1 d. sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie sukuria prievolinius santykius. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovė pranešė ieškovui apie buto perleidimą kitiems asmenims ar apie tai, kad faktinis šilumos energijos vartotojas yra kitas asmuo, kad ieškovas sudarė šilumos energijos pirkimo-pradavimo sandorį su R. J., kad atsakovė ar trečiasis asmuo ieškovui pateikė dokumentus, kurių pagrindu jis (ieškovas) galėjo nustatyti, kas gyveno bute minėtu laikotarpiu ir buvo faktinis šilumos energijos vartotojas. Vien tai, kad Nekilnojamojo turto registre buvo atsiradęs įrašas apie tai, jog butas nuosavybės teise priklauso R. J., nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas sudarė energijos pirkimo-pardavimo sutartį su R. J., nes pagal bylos duomenis atsakovė nebuvo praradusi nuosavybės teisės į butą, t. y. ji nebuvo R. J. perleidusi nuosavybės teisės ir prisiimtų įsipareigojimų ieškovui dėl apmokėjimo už tiekiamą šilumos energiją.

Pagal bylos duomenis atsakovė 1997-07-11 sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį su A. P., tačiau ši sutartis per 3 mėnesius nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl A. P. nuosavybės teisė į butą neatsirado (1964 m. CK 149 str.), o sutartis negalioja (1964 m. CK 255 str.). Vilniaus apygardos teismo 2005-06-29 nutartis, kuria R. J. buvo atnaujintas praleistas įstatymų nustatytas terminas įregistruoti jo dėdės A. P. ir R. G. 1997-07-11 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 43-47), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-30 nutartimi buvo panaikinta ir palikta galioti apylinkės teismo nutartis, kuria R. J. prašymas atmestas (b. l. 49). Vilniaus apygardos teismo 2009-02-10 sprendimu (b. l. 50-52) R. J. išduotas 2005-07-20 paveldėjimo teisės liudijimas į butą pripažintas negaliojančiu, panaikinta buto teisinė registracija R. J. vardu, atstatytas Nekilnojamojo turto registro bazėje buvęs įrašas apie buto teisinę registraciją R. G. vardu. Šiuo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, nebuvo nustatyta, kad tam tikrą laikotarpį R. J. buvo buto savininkas, priešingai, paveldėjimo teisės liudijimas buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo išdavimo momento ir teisinė registracija į butą R. G. buvo atstatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad vienintelė teisėta buto savininkė nuo pat 1997-07-11 buvo ir šiuo metu yra atsakovė. Minėto sprendimo pagrindu R. J. negali būti pripažintas buto savininku laikotarpiu nuo 2005-07-24 iki 2009-03-12. Tai, kad Nekilnojamojo turto registro įraše yra toks įrašas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad R. J. buvo savininkas, nes nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 str.). Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendimas, kuriuo panaikinamas sandoris, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė ir išsprendžiama dėl sandorių negaliojimo pasekmių, yra pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo, bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje, tokius sprendimus gali priimti administraciniai teismai, nustatę, kad šis subjektas, esant teisiniam pagrindui, vilkino atlikti tokius veiksmus ar nepagrįstai atsisakė juos atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė turės teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kurie jai padaryti nuosavybės teisės pažeidimu.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepripažintini pagrįstais, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovės R. G. apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovės R. G. 12,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.