- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- A2-557-939/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- A. B.
atnaujinus procesą civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl 9 792 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, užbaigtoje įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) sprendimu už akių,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl 9 792 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas A. B. 2015 m. lapkričio 17 d. pareiškė Prienų rajono apylinkės teisme ieškinį (c. b. Nr. 2-81-950/2016, b. l. 2-5), kuriuo prašė: atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje, ieškiniui pareikšti; priteisti jo naudai iš atsakovės A. B. 9 792,00 Eur skolos bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti valstybės naudai iš atsakovės A. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad atsakovė A. B. ir AB „Swedbank“ (buvęs - AB „Lietuvos taupomasis bankas“) (duomenys neskelbtini) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu jai buvo suteikta 9 383,69 Eur (32 400,00 Lt) dydžio paskola pirkti butą. (duomenys neskelbtini) Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir papildymo buvo pakeista (duomenys neskelbtini) Paskolos sutartis, nustatant, kad kredito gavėjo paimta ir negrąžinta kredito suma (duomenys neskelbtini)yra 7 201,43 Eur (24 865,10 Lt), taip pat nustatytas kredito gavėjos prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimas buto su rūsiu (unikalus numeris 6998-2000-8014:0021), esančio Stadiono g. 8-21, Prienuose, įkeitimu bei ieškovo A. B. laidavimu. (duomenys neskelbtini)Laidavimo sutartimi Nr. T7E-18662-LA1 ieškovas A. B. laidavo už atsakovę A. B., įsipareigodamas atsakyti visu savo turtu, jeigu A. B. tinkamai nevykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal minėtą (duomenys neskelbtini)Susitarimą Nr. T7E-18662-FA. Jis iš savo asmeninių lėšų sumokėjo visą 7 856,11 Eur dydžio kreditą bei 1 935,29 Eur palūkanų, t.y. iš viso sumokėjo 9792,00 Eur dydžio sumą, tačiau atsakovė nesutinka geranoriškai jam grąžinti išmokėtų sumų, todėl kreipiasi į teismą su ieškiniu. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimu jo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta jo ir atsakovės sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, atsakovei atiteko minėtas butas, kuris buvo įgytas už kreditą, kurį jis pats išmokėjo. Nors butas buvo įgytas santuokos metu, jam nebuvo priteista piniginė kompensacija už tai, kad butas lieka atsakovės nuosavybe.
Žemesnės instancijos teismas
2016 m. sausio 6 d. Prienų rajono apylinkės teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-81-950/2016 (c. b. Nr. 2-81-950/2016, b. l. 31-33) ieškinį tenkino - priteisė iš atsakovės ieškovui 9 792 Eur skolos bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat 294 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi, kuria panaikinta Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartis, priimtas papildomas sprendimas ir iš A. B. valstybės naudai priteista 92,64 Eur antrinės teisines pagalbos teikimo išlaidų (c. b. Nr. 2-81-950/2016, b. l. 52-54).
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. 2-81-950/2016 buvo atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-81-950/2016 pakartotinai sprendžiamas ieškovo A. B. ieškinio reikalavimų pagrįstumas, atsižvelgiant į atsakovės A. B. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo motyvuojamas tuo, kad yra pagrindas atnaujinti bylą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes sprendime yra padaryta aiški materialinių (CK 6.9 straipsnio 1 dalies, 3.109 straipsnio 1 dalies, 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto, CK 6,76 straipsnio 1 dalies) bei procesinių teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą, taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Byloje esant akivaizdžiam įrodymui, kad prievolės vykdymo metu šalys buvo susituokę, ir kad paskola buvo gauta šeimos turtui – butui – įgyti, t.y. kad prievolė pagal Kredito sutartį yra bendra sutuoktinių prievolė, ir nesant jokių įrodymų, kad solidariąją prievolę įvykdęs sutuoktinis A. B., vykdant solidariąją sutuoktinių prievolę, panaudojo savo asmeninį turtą, darytina išvada, jog Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu už akių nustatydamas, kad ieškovas mokėjimus Bankui atliko kaip laiduotojas, o ne kaip bendraturtis ir bendraskolis, bei įgijo regreso teisę (CK 6.9 straipsnio 1 dalis), padarė aiškią materialinės teisės normos taikymo klaidą, lėmusią galimai neteisingo teismo sprendimo priėmimą, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Laidavimo sutartis Nr. T7E-18662-LA1 yra sudaryta 2003 m. balandžio 4 d., o pinigų nurašymai iš A. B. sąskaitos pagal Kredito sutartį laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 28 d. iki laidavimo sutarties sudarymo (2003 m. balandžio 4 d.) buvo vykdomi remiantis A. B. 2002 m. gegužės 28 d. prašymu, todėl nebuvo teisinio pagrindo teismui konstatuoti, kad ieškovas atliko mokėjimus pagal laidavimo sutartį. Mokėjimams pagal Kredito sutartį nuo 2002 m. gegužės 29 d. iki (duomenys neskelbtini)iš A. B. sąskaitos bankas nurašė 1 016,59 Eur (654,68 Eur paskolos, 350,41 Eur priskaičiuotų palūkanų, 0,24 priskaičiuotų delspinigių, 11,26 Eur kitų mokėjimų). Byloje esant akivaizdžiam įrodymui ((duomenys neskelbtini)laidavimo sutartis), jog ieškovas A. B. laidavimo sutartį sudarė 2003 m. balandžio 4 d., o laiduotojo regreso teisę teismas jam nustatė nuo 2002 m. gegužės 29 d., darytina išvada, jog Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu už akių nustatydamas, kad ieškovas, kaip laiduotojas įvykdęs atsakovės prievolę pagal paskolos sutartį, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę iš atsakovės reikalauti sumokėtų sumų (CK 6.9 straipsnio 1 dalis), padarė aiškią materialinės teisės normos taikymo klaidą, lėmusią galimai neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Be to, teismas be jokio teisinio pagrindo Kredito sutartį vertino kaip asmeninę A. B. prievolę. Kredito sutartį su banku pareiškėja sudarė būdama santuokoje su ieškovu. Kredito sutartis buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti, t. y. buto pirkimui finansuoti, šeimoje augo 3 nepilnamečiai vaikai. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos su Banku sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) pareiškėjos su banku pasirašytu Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir papildymo“, - yra bendroji sutuoktinių prievolė, nes šeimos interesai kaip prievolės bendrumo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas), šiuo atveju yra akivaizdžiai nurodyti Kredito sutartyje (2.3 punkte) ir Susitarime (12.5. punktas), o prašydamas vykdyti prievolę pagal Kredito sutartį iš jo sąskaitos, ieškovas pareiškėjos sudarytą Kredito sutartį patvirtino. Tuo pagrindu pripažintina, jog iš A. B. vardu sudarytos Kredito sutarties kilusios turtinės prievolės yra pripažintos bendromis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis. Prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ir pareiškėjos santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Teismas akivaizdžiai turėjo informaciją, kad Kredito sutarties galiojimo laikotarpiu (1999 m. rugsėjo 29 d. iki 2011 m. kovo 15 d.) šalys buvo santuokoje, taip pat turėjo informaciją, kad kreditas panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, o už kreditą įgytas turtas – butas – nutraukiant santuoką šalių yra pasidalintas. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tokios faktinės aplinkybės liudija esant bendrą sutuoktinių turtinę prievolę. Kadangi, esant bendrai sutuoktinių turtinei prievolei, ji vykdoma iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis), tai šiuo atveju taikant CK 6.9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, viskas priklauso nuo to, koks turtas buvo panaudotas vykdant bendrą (solidariąją) sutuoktinių prievolę: jeigu buvo panaudotas bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausantis turtas, tai solidariąją prievolę įvykdžiusiam sutuoktiniui regreso teisė neatsiranda, o jeigu asmeninis vieno iš sutuoktinių turtas, tai regreso teisė atsiranda. Byloje nėra įrodymų, kad prievolę pagal Kredito sutartį ieškovas būtų vykdęs asmeninėmis lėšomis, todėl jam, kaip solidarią prievolę santuokoje įvykdžiusiam sutuoktiniui, regreso teisė neatsirado. Prievoliniuose santykiuose su Banku ieškovas vykdė ne laiduotojo, bet bendraturčio ir bendraskolio prievolę. Laidavimo sutarties 4.1.punktas numato, jog Kredito gavėjui tinkamai nevykdant visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį, Laiduotojas per 5 (penkias) darbo dienas nuo Banko rašytinio pranešimo gavimo dienos privalo įvykdyti visas Kredito gavėjo prievoles pagal Kredito sutartį. Bankas nereikalavo, kad prievolę pagal Kredito sutartį vykdytų laiduotojas. Bankas (duomenys neskelbtini) Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1. punkto tvarka nėra pateikęs A. B. Banko rašytinio pranešimo, nurodant, jog kredito gavėja nevykdo visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį ir kad laiduotojas privalo įvykdyti visas kredito gavėjo prievoles pagal kredito sutartį, todėl laidavimo prievolė pagal Laidavimo sutartį nebuvo aktyvuota. Nuo A. B. banko sąskaitos mokėjimai pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašomi remiantis A. B. (duomenys neskelbtini) prašymu, o ne Laidavimo sutartimi. Ieškovas, mokėdamas įmokas pagal Kredito sutartį dar iki laidavimo sutarties sudarymo, savo aktyviais veiksmais pripažino save solidariu skolininku pagal Kredito sutartį. Vertinant pareiškėjos – skolininko - pagal Kredito sutartį, bei ieškovo ketinimus sudarant laidavimo sutartį, matyti, kad iš esmės šalių valia buvo tokia pat, t. y. bendra, – gauti ir išlaikyti kreditą, už kurį jie kaip sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo gyvenamąją patalpą. Taigi, pasirašydami sutartinius dokumentus (tiek kreditavimo, tiek laidavimo sutartis) šalys išreiškė bendrą, vieną ir tą patį norą, todėl laikytina, kad jie abu bendrai vienos iš sutarties šalių pusėje (kredito gavėjo pusėje) sudarė Kredito sutartį ir tapo kredito davėjo bendraskoliais pagal iš nurodytos sutarties atsiradusią prievolę grąžinti kreditus. Taigi, laidavimo teisinių santykių nagrinėjamo ginčo atveju nebuvo. Be to, tai, kad laidavimo nebuvo, patvirtina faktas, jog ieškovas, kaip laiduotojas, kartu buvo ir pagrindinės užtikrintos prievolės solidarusis skolininkas. Ieškovas, kaip bendraskolis, negalėjo laiduoti savo kreditoriui už save, nes laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Esant asmenų sutapimui prievolėje laidavimo objekto negalėjo būti – negalima laiduoti už patį save savo kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).
Ieškovas A. B. teismo posėdyje (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas; laikas nuo 19.26 min. iki 1 val. 13 min.) ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, remdamasis ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad paskolos mokėjimas iš jo sąskaitos buvo bendras sutarimas. Nuo 2002 metų kreditą jis mokėjo iš savo asmeninių lėšų, t.y. iš savo uždirbtų pinigų (algos). Tuo metu dar gyveno bendrai, augino vaikus. Įsigytame bute jis gyveno kaip bendraturtis. Faktiškai su atsakove negyveno nuo 2006 metų, kuomet ši išvyko užsidirbti į Angliją. Nuo to laiko jie nevedė bendro ūkio, nepalaikė šeiminių santykių. Atsakovei išvykus į užsienį, vaikai liko su juo. Atsakovė pinigų jam nesiuntė, jis už butą mokėjo pats iš savo uždirbtų pinigų. Laidavimo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini), jis iš atsakovės prašo priteisti ir prieš šią datą sumokėtas sumas. Bankas jam nesiuntė pareikalavimo kaip laiduotojui. Ieškinyje jis nurodė atsakovės Prienų adresą, nes atsakovės adreso Anglijoje nežinojo. Skyrybų dokumentų jis neskaitė. Jam po skyrybų iš sugyvento turto nieko neliko. Jo paties išsilavinimas - vidurinis. Jis turėjo A. mokėjimo kortelę ir ja mokėjo už VIASAT televiziją, kuria naudojosi Anglijoje atsakovė. Bet dėl buto jis nieko negaudavo. Paskui ta kortele galėjo disponuoti tik dukra R. Gal atsakovė ir siuntė pinigus dukrai kaip išlaikymą, jis nežino. Nutraukiant santuoką, jo sąskaitoje buvo nežymi suma.
Ieškovo A. B. atstovė R. M. teismo posėdyje (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas; laikas nuo 1 val. 48 min. 02 s iki 1 val. 54 min. 53 s.) prašė ieškovo ieškinį tenkinti, remdamasi ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai nurodė, kad kreditas suteiktas vienai atsakovei, o ne abiems šalims; vėliau sudaryta būtent laidavimo sutartis. Bankas patvirtina, kad ieškovas iš savo darbo užmokesčio išmokėjo prašomas priteisti sumas. Nėra pagrindo ieškovo šiuo atveju laikyti ne laiduotoju, o bendraskoliu. Atsakovas nurodo, kad faktiniai šeimos santykiai nutrūko 2005 ar 2006 metais, taigi, akivaizdu, kad atsakovas paskolą mokėjo iš asmeninių lėšų. Atsakovės gaunamos lėšos taip pat turėjo būti dalinamos santuokos nutraukimo byloje. Ieškovas pats negeba savęs apsiginti.
Atsakovė A. B. teismo posėdžio metu (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas; laikas nuo 1 val. 13 min. 28 s iki 1 val. 37 min. 38 s) prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad su atsakovu vedė bendrą ūkį, augino 3 vaikus, ji pirko maistą, rengė vaikus, davė pinigų jų mokslams. Iš pradžių ji mokėjo ir už patarnavimus, ir paskolą, bet pamatė, kad jos atlyginimo neužtenka. Tada susitarė su ieškovu, kad ji išlaikys šeimą, o ieškovas mokės paskolą. 1999 metais paėmė kreditą būstui, mėnesio bėgyje įsigijo butą. Bute gyveno šeima. (duomenys neskelbtini) laidavimo sutartis buvo sudaryta dėl to, kad ji negalėjo išmokėti už butą. Pasirašė sutartį, ieškovas sutiko. Lietuvoje ji iki 2008 m. spalio mėnesio dirbo siuvykloje. 2008 m. gruodžio 2 d. ji išvyko į Jungtinę Karalystę dirbti, kad šeimai būtų lengviau. Paskui pas ją atvyko vyriausioji dukra, vėliau – jauniausioji dukra. Kol vaikai buvo Lietuvoje, ji grįždavo pas vaikus. Ji išvažiuodama paliko banko kortelę, kad jis galėtų apmokėti už komunalinius patarnavimus. Ji siųsdavo pinigus, per mėnesį daugiausiai kiek ji buvo atsiuntusi – apie 300 svarų, o atsakovas naudojosi jos banko mokėjimo kortele. 2011 m. kovo 15 d. kreditas buvo sumokėtas. Tą pačią dieną ji ir ieškovas surašė testamentą, kuriuo butą paliko vyriausiajai dukrai. Susitarė išsituokti, susitarė dėl turto padalijimo. Prieš išvykdama į Angliją, ji iš banko išsiėmė mokėjimo kortelę ir davė ją vyrui, kad ji galėtų siųsti pinigus, kuriais vyras apmokėtų už patarnavimus. Ir ji siuntė pinigus, o vyras juos nuimdavo. Jos kortele ieškovas disponavo nuo 2008 m. gruodžio 3 d. iki santuokos nutraukimo. Jos pačios mėnesio pajamos buvo 800 svarų. Tai žinojo jos vyriausia ir jauniausia dukros. Jos jauniausia dukra R. B. tai matė. Nutraukiant santuoką, jie susitarė, kad turtą pasidalija draugiškai. Ji nežinojo, kiek ieškovas nutraukiant santuoką turėjo pinigų. Dukra pirko iš jos butą, o ji gautus pinigus už parduotą butą išdalino visiems vaikams.
Atsakovės A. B. atstovė advokatė teismo posėdyje (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas; laikas nuo 1 val. 37 min. 38 s iki 1 val. 44 min. 48 s) prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškinys nepagrįstas, nes ieškovas mokėjo pinigus kaip bendraturtis ir bendraskolis, todėl ieškovas regreso teisės neįgijo. Būstas įgytas šeimai, jame gyveno B. šeima su vaikais, todėl šalis pagal sutartis buvo bendraturčiai ir bendraskoliai. Šalys buvo susitarę, kad atsakovė iš savo darbo užmokesčio išlaikys šeimą, o ieškovas iš savo darbo užmokesčio mokės paskolą. Laiduotojas negali pats laiduoti už savo prievolę, šalys šiuo atveju buvo bendraskoliai, ieškovas skolą mokėjo iš darbo užmokesčio, t.y. bendrų šeimos lėšų, atsakovė, būdama užsienyje, taip pat siuntė pinigus į banko mokėjimo kortelę, kurie būdavo tą pačią dieną išgryninami Prienuose, todėl ieškovas regreso teisės neįgijo. Prievolės pagal kredito sutartį – ne tik atsakovės prievolės. (duomenys neskelbtini) prašymu ieškovas prievoles pagal kredito sutartį patvirtino kaip bendras prievoles. Ieškovo kaip laiduotojo statusas nebuvo aktyvuotas. Prievolė buvo vykdoma ne laidavimo sutarties pagrindu, o paties ieškovo prašymu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad mokėjo pinigus iš asmeninių lėšų. Atlyginimas nėra sutuoktinio asmeninis turtas. Pats ieškovas nurodė, kad kreditą mokėjo iš darbo užmokesčio. Faktinis gyvenimas nėra šios bylos dalykas. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šalys pasidalijo butą ir dvi transporto priemones kaip bendrą turtą. Atsakovė pervesdavo pinigus į mokėjimo kortelę šeimai, kuria naudojosi ieškovas. Ieškovas nesąžiningai pareiškė ieškinį, nenurodė tikros atsakovės gyvenamosios vietos, nors galėjo pranešti per vaikus. Nutraukiant santuoką ieškovo sąskaitoje buvo 6204,57 Lt (1796,97 Eur), taip pat jis 2010 metais į savo indėlio sąskaitą iš savo sąskaitos persivedė 15000 Lt (4344,30 Eur).
Priimtinas naujas procesinis sprendimas. Ieškinys netenkintinas.
Keistina Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalis.
Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) sudaryta ieškovo A. B. ir pareiškėjos A. B. santuoka (c.b. 2-81-950/2016, b.l. 21-22). Santuokos metu šalys susilaukė trijų vaikų: L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. B., gimusios (duomenys neskelbtini) (b.l. 19). Atsakovė A. B. ir AB „Swedbank“ (buvęs - AB „Lietuvos taupomasis bankas“) (duomenys neskelbtini) sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (c.b. 2-81-950/2016, b.l. 9-10), kurios pagrindu jai buvo suteikta 9 383,69 Eur (32400,00 Lt) dydžio paskola su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis iki 2011 m. balandžio 5 d., kurios paskirtis - pirkti būstą. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties pagrindu A. B. vardu buvo įregistruotas butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (c.b. 2-81-950/2016, b.l. 21-22). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bankas, remdamasis A. B. (duomenys neskelbtini) prašymu (b.l. 23), mokėjimams pagal Kredito sutartį iš A. B. sąskaitos nurašė 1 016,59 Eur; laidavimo sutarties 4.1 punkte nurodytas banko prašymas laiduotojui vykdyti prievoles pagal sutartį nebuvo siųstas (b.l. 24). (duomenys neskelbtini) Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl (duomenys neskelbtini) Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir papildymo (c. b. 2-81-950/2016, b.l. 11-18), buvo pakeistas (duomenys neskelbtini) Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punktas, jos priedas Nr. 1 pakeistas priedu Nr. 1/1, be to, 2.5 punktu buvo nustatytas kredito gavėjos prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimas buto su rūsiu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu bei ieškovo A. B. laidavimu. (duomenys neskelbtini) Laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (c.b. 2-81-950/2016, b. l. 17-18) ieškovas A. B. laidavo AB „Swedbank“ (buvęs – AB „Hansa-LTB“) už atsakovę A. B., įsipareigodamas atsakyti visu savo turtu, jeigu A. B. tinkamai nevykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal minėtą (duomenys neskelbtini) Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2015 m. rugpjūčio 5 d. Pažymos dėl įsipareigojimų įvykdymo Nr. SR-(duomenys neskelbtini) (c. b. 2-81-950/2016, b. l. 8) matyti, kad ieškovas A. B. pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 29 d. iki 2011 m. kovo 15 d. AB „Swedbank“ sumokėjo 7 856,11 Eur dydžio kredito dalį bei 1 935,29 Eur palūkanų, t.y. iš viso sumokėjo 9 792,00 Eur. (duomenys neskelbtini) A. B. ir A. B. sudarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (b. l. 28-29), kuria sutuoktiniai be kitų privalomų klausimų, susitarė dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo (buto su rūsiu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini))) ir kilnojamojo turto pasidalijimo. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukė A. B. ir A. B. santuoką, patvirtino (duomenys neskelbtini) šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (c.b. 2-81-950/2016, b. l. 21-22). (duomenys neskelbtini) A. B. pardavė pirkėjams L. J. ir R. S. F. butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris A. B. atiteko (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, sutuoktiniams padalijus bendrą turtą (b.l. 31-37). 2015 m. lapkričio 17 d. A. B. pateikė Prienų rajono apylinkės teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš pareiškėjos 9 792 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniu A. B. prašė jam, kaip laiduotojui, įvykdžiusiam A. B. prievolę, CK 6.83 straipsnyje tvarka kompensuoti bankui nuo 2002 m. gegužės 29 d. iki 2011 m. kovo 15 d. sumokėtus 9 792 Eur.
Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Dėl ieškovo sumokėtų sumų
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo kaip laiduotojo pagal (duomenys neskelbtini) Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jis laidavo už atsakovę, įsipareigodamas atsakyti visu savo turtu, jeigu ieškovė tinkamai nevykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal (duomenys neskelbtini) Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš asmeninių lėšų bankui sumokėtą 9792,00 Eur dydžio sumą (tame tarpe - 7 856,11 Eur dydžio kreditas bei 1 935,29 Eur palūkanos).
Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartys yra papildomos (akcesorinės) sutartys, kurių paskirtis – užtikrinti prievolių pagal pagrindinę sutartį tinkamą įvykdymą. Jos negali būti sudarytos ir egzistuoti be pagrindinės sutarties. Laidavimo atveju, kai prievolė neįvykdyta, atsiranda solidarioji skolininko ir laiduotojo pareiga, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymą atsiradimą tik tuo atveju, jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė.
Bylos duomenimis ieškovas A. B. pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 29 d. iki 2011 m. kovo 15 d. AB „Swedbank“ sumokėjo 7 856,11 Eur dydžio kredito dalį bei 1 935,29 Eur palūkanų, t.y. iš viso sumokėjo 9 792,00 Eur (c. b. 2-81-950/2016, b. l. 8); laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta (duomenys neskelbtini) (c.b. 2-81-950/2016, b. l. 17-18), pinigų nurašymai iš A. B. sąskaitos pagal Kredito sutartį laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 28 d. iki laidavimo sutarties sudarymo ((duomenys neskelbtini)) buvo vykdomi remiantis A. B. (duomenys neskelbtini) prašymu (b. l. 23), mokėjimams pagal paskolos sutartį nuo 2002 m. gegužės 29 d. iki (duomenys neskelbtini) iš A. B. sąskaitos bankas nurašė 1 016,59 Eur (b.l. 24) (654,68 Eur paskolos, 350,41 Eur priskaičiuotų palūkanų, 0,24 priskaičiuotų delspinigių, 11,26 Eur kitų mokėjimų), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad mokėjimai laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 29 d. iki (duomenys neskelbtini) buvo atlikti pagal minėtą laidavimo sutartį, nes šiuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo užtikrinta laidavimu, todėl ieškinys dalyje dėl 1 016,59 Eur priteisimo iš atsakovės ieškovui kaip laiduotojui, įvykdžiusiam ieškovės prievolės dalį pagal sutartį, atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kad laidavimo sutarties 4.1 punkte nurodytas banko prašymas laiduotojui vykdyti prievoles pagal sutartį nebuvo siųstas (b.l. 24), nesant duomenų, kad laidavimu užtikrinta prievolė nebuvo tinkamai vykdoma, negalima daryti išvados, jog ieškovas ir tolesniu laikotarpiu, t.y. nuo 2003 m. balandžio 5 d. iki 2011 m. kovo 15 d. bankui atliktus mokėjimus atliko kaip laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo pagrindu ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir dėl ieškovo laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 5 d. iki 2011m. kovo 15 d. bankui sumokėtų sumų priteisimo iš atsakovės.
Dėl turtinių prievolių pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) su banku sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini)atsakovės su banku pasirašytu Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir papildymo“ kvalifikavimo ir regreso teisės jas įvykdžius
Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės.
Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Nr. 3K-3-453-701/2015). Prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartį su banku atsakovė sudarė būdama santuokoje su ieškovu, paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti, t.y. buto, kuris buvo šeimos gyvenamoji vieta, pirkimui finansuoti, šeimos interesai kaip prievolės bendrumo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) nurodyti paskolos sutartyje (2.3 punkte) ir susitarime (12.5. punktas), šeimoje augo 3 nepilnamečiai vaikai, be to, turtas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, pirkti butą buvo bendras sutuoktinių sprendimas, paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu (1999-09-29 iki 2011-03-15) šalys buvo santuokoje, nutraukiant santuoką šalių butas buvo padalintas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o prašydamas vykdyti prievolę pagal paskolos sutartį iš jo sąskaitos ieškovas atsakovės sudarytą sutartį patvirtino, darytina išvada, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) su banku sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) atsakovės su banku pasirašytu Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir papildymo“ buvo būtina išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, susijusi su bendrąja buvusių sutuoktinių nuosavybe, sandorių kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga, todėl iš minėtų sandorių kilusios turtinės prievolės yra pripažintinos bendromis solidariomis šalių kaip buvusių sutuoktinių turtinėmis prievolėmis, o šalys pripažintinos solidariaisiais bendraskoliais pagal šiuos sandorius.
Prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju taikant CK 6.9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, viskas priklauso nuo to, koks turtas buvo panaudotas vykdant bendrą (solidariąją) sutuoktinių prievolę: jeigu buvo panaudotas bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausantis turtas, tai solidariąją prievolę įvykdžiusiam sutuoktiniui regreso teisė neatsiranda, o jeigu asmeninis vieno iš sutuoktinių turtas, tai regreso teisė atsiranda (Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1).
Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad ieškovas vykdė turtines prievoles, kilusias iš atsakovės (duomenys neskelbtini) su banku sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini)atsakovės su banku pasirašyto Susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir papildymo“, iš savo asmeninių lėšų ar turto. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad skolą bankui mokėjo iš gaunamo darbo užmokesčio, kuris, vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, vykdydamas šalių bendrąsias solidariąsias sutuoktinių prievoles, prašomas priteisti iš atsakovės sumas sumokėjo šalims esant santuokoje, panaudodamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalims priklausiusį turtą, byloje nesant duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, jog ieškovas prašomas priteisti iš atsakovės sumas bankui sumokėjo iš savo asmeninio turto, darytina išvada, kad ieškovui vykdant bendrąsias (solidariąsias) prievoles pagal minėtą kredito sutartį ir jos pakeitimą, ieškovui regreso teisė neatsirado, todėl ieškovo reikalavimai dėl prašomų priteisti iš atsakovės sumų kaip nepagrįsti negali būti tenkinami ir šiuo pagrindu (Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1).
Dėl (duomenys neskelbtini) Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kvalifikavimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009 išaiškino, kad sutarčiai sudaryti ir po to ją kvalifikuoti esminę reikšmę turi šalių valia ir ketinimai. Jeigu sutartyje dalyvauja daugiau negu du subjektai, tai svarbu nustatyti kiekvieno jų valią, ketinimų pobūdį. Kas iš sandoryje dalyvaujančių asmenų turi vienodą, tą patį ketinimą ir išreiškia bendrą valią, tas įstoja į atitinkamą sutarties kurios nors iš šalių pusę – atsiranda kreditorių arba skolininkų daugetas iš sutarties kylančioje prievolėje. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas, kiekviena sutartis turi būti teisingai teisiškai kvalifikuojama, t. y. jai turi būti taikomos tos teisės normos, kuriose reglamentuojami pagal sutarties esmę ir tikslą būtent iš tokios rūšies sutarčių atsirandantys civiliniai teisiniai santykiai.
Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad iš atsakovės (duomenys neskelbtini) su banku sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) atsakovės su banku pasirašyto Susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir papildymo“ kilusios turtinės prievolės pripažintinos bendromis solidariomis šalių kaip buvusių sutuoktinių turtinėmis prievolėmis.
(duomenys neskelbtini) Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl (duomenys neskelbtini) Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir papildymo (c. b. 2-81-950/2016, b.l. 11-17), buvo pakeistas (duomenys neskelbtini) Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punktas, jos priedas Nr. 1 pakeistas priedu Nr. 1/1, be to, 2.5 punktu buvo nustatytas kredito gavėjos prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimas buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu bei ieškovo A. B. laidavimu. (duomenys neskelbtini) Laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (c.b. 2-81-950/2016, b. l. 17-18) ieškovas A. B. laidavo AB „Swedbank“ (buvęs – AB „Hansa-LTB“) už atsakovę A. B., įsipareigodamas atsakyti visu savo turtu, jeigu A. B. tinkamai nevykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal minėtą (duomenys neskelbtini) Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į tai, jog teismo vertinimu, šalys pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) buvo bendraskoliai, t.y. turėjo solidarų įsipareigojimą pagal šiuos sandorius, konstatuotina, kad laidavimo teisinių santykių nagrinėjamo ginčo atveju nebuvo, nes, ieškovas, kaip laiduotojas, kartu buvo ir pagrindinės užtikrintos prievolės solidarusis skolininkas. Ieškovas, kaip bendraskolis, negalėjo laiduoti savo kreditoriui už save, nes laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Taigi nuo pat pradžių buvo asmenų sutapimas prievolėje, todėl laidavimo objekto negalėjo būti – negalima laiduoti už patį save savo kreditoriui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju, pasirašant banko parengtas ir pateiktas laidavimo sutartis, sudaromos ne laidavimo, bet kreditavimo sutartys, nes kaip laiduotojas pasirašantis asmuo išreiškia bendrą sutuoktinių valią imti paskolą bendriems šeimos poreikiams tenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Šioje nutartyje kasacinis teismas be kita ko pasisakė, kad netoleruotina versle bankų taikoma ydinga praktika, kai sutuoktiniai, tapę solidariaisiais skolininkais, dar verčiami sudaryti „laidavimo“ sutartis, nes, minėta, negalima laiduoti už savo paties prievolę – laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Bankai dažniausiai nenorėdami aiškintis sutuoktinių prisiimamų prievolių prigimties ir solidarumo, nors tai yra jų, kaip specifinio verslo srities profesionalų, turinčių didelius ekonominius, finansinius, teisinius pajėgumus ir kuriems keliami didesni rūpestingumo, kruopštumo ir atidumo reikalavimai, pareiga, verčia sutuoktinius be pagrindo laiduoti vienam už kitą. Taip, siekdami geriau užsitikrinti savo interesų apsaugą, bankai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose sukuria priešingą efektą – sukelia sutuoktiniams abejonių dėl prisiimtos prievolės prigimties ir nepagrįstus sutuoktinių ginčus dėl jų prievolės solidarumo. Dėl to bankų praktikoje sudaromos iš anksto jų parengtos neindividualizuojant sutarties sąlygų pagal kiekvieną konkrečią civilinių teisinių santykių situaciją šabloninės ir formalios laidavimo sutartys, kurios neatspindi sutarties šalių tikrųjų ketinimų ir valios.
Šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad ieškovo pasirašyta (duomenys neskelbtini) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pavadinta laidavimo sutartimi, nes sudaryta sutartis iš esmės atitinka kreditavimo sutarčiai būdingus elementus – ja ieškovas išreiškė tikrąją valią ne laiduoti už savo sutuoktinės prievolę, bet prisiimti jos prievolę, t. y. joje dalyvauti kaip pagrindinis skolininkas bendrai su atsakove (kitu pagrindiniu skolininku), bet ne kaip šalutinis, papildomas skolininkas pagal akcesorinę (šalutinę) laidavimo prievolę. Sutarties šalies sutikimas sudaryti sutartį turi būti aiškinamas plačiai. Jis gali būti išreikštas ne tik viename, bet keliuose dokumentuose. Be to, asmens valią išreiškia ir asmens elgesys tam tikromis aplinkybėmis ir situacijoje (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.65 straipsnio 2 dalis, 1.67 straipsnis). Ieškovo pasirašyta laidavimo sutartis nagrinėjamo ginčo atveju neišreiškė jo, kaip laiduotojo, valios, bet išreiškė jo, kaip pagrindinio bendraskolio, valią, todėl ginčo „laidavimo sutartis“ buvo sudėtinė (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) dalis.
Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009), ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir šiais pagrindais, t.y. konstatavus, kad laidavimo teisinių santykių šiuo atveju nebuvo, nes ieškovas, kaip laiduotojas, kartu buvo ir pagrindinės užtikrintos prievolės solidarusis skolininkas, taip pat konstatuojant, kad laidavimo teisinių santykių pagal (duomenys neskelbtini) Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini) Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) kvalifikuotina kaip sudėtinė (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) dalis. Dėl to ir regreso teisės pagal minėtą sutartį ieškovui neatsirado.
Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, naikintinas Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-81-950/2016, ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo A. B. ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šiuo sprendimu panaikinus Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-81-950/2016, ir priėmus naują sprendimą ieškovo A. B. ieškinį atmesti, iš naujo spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atnaujintoje civilinėje byloje priėmus naują sprendimą ieškovo A. B. ieškinį atmesti, naikintinas Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi priimtas papildomas sprendimas, kuriuo iš A. B. valstybės naudai priteista 92,64 Eur antrinės teisines pagalbos teikimo išlaidų (c. b. Nr. 2-81-950/2016, b. l. 52-54).
Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Valstybė, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-81-950/2016 patyrė 6,27 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (c. b. 2-81-950/2016, b.l. 1) ir 92,64 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (c. b. 2-81-950/2016, b.l. 35).
Civilinės bylos Nr. 2-81-950/2016 nagrinėjimo metu ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) (c. b. 2-81-950/2016, b.l. 6) iki 2016 m. spalio 5 d. buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, ieškovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl civilinės bylos Nr. 2-81-950/2016 nagrinėjimo metu valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovo nepriteistinas ir civilinėje byloje mokėtinas 294,00 Eur žyminis mokestis.
Remiantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.
Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos byloje esančiais įrodymais, yra: 220,00 Eur dydžio už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 46); 1 700,00 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas (prašymo dėl proceso atnaujinimo parengimas), dokumentų pateikimas teismui (b.l. 47, 49, 50); 14,48 Eur išlaidos AB „Swedbank“ už dokumentų parengimą pagal banko nurodymą (b.l 48, 51); 20,00 Eur išlaidos už dokumentų vertimą iš anglų kalbos (b.l. 52, 53); 32,00 Eur išlaidos už prašymo VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamentui pateikimą; 44,00 Eur už 2017 m. spalio 4 d. prašymo AB „Swedbank“ parengimą, pateikimą, vykimą į AB „Swedbank“ banką dėl duomenų gavimo; 34,00 Eur už 2018-01-03 už Prašymo AB Swedbank Išduoti rašytinį įrodymą parengimas; pateikimas pasirašant elektroniniu parašu, vykimas į AB Swedbank padalinį dėl duomenų gavimo; 16 Eur už A. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų suvestinės ir prašymo Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, įkėlimą į EPP (iki 2018-03-06); 150 Eur advokatui už pasirengimą 2018-03-07 teismo posėdžiui; 200 Eur advokatei už atstovavimą 2018-03-07 teismo posėdyje; 62 Eur už atsakovės atstovės 2018-03-07 vykimą nuosava transporto priemone į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus ir atgal į advokato darbo vietą (1,5 val. + 11,10 l kuro sąnaudos); iš viso 2 492,48 Eur.
Minėta, atsakovė be kita ko paršo priteisti 1 700,00 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas (prašymo dėl proceso atnaujinimo parengimą), dokumentų pateikimas teismui (b.l. 47, 49, 50); 150 Eur advokatui už pasirengimą 2018-03-07 teismo posėdžiui; 200 Eur advokatei už atstovavimą 2018-03-07 teismo posėdyje; 62 Eur už ieškovės atstovės 2018-03-07 vykimą nuosava transporto priemone į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus ir atgal į advokato darbo vietą (1,5 val. + 11,10 l kuro sąnaudos).
Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Ne visos šalių faktiškai sumokėtos sumos už advokato pagalbą teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia ir tokie išlaidavimo nuostoliai liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. K. M., byla Nr. 3K-3-533/2008).
Pagal minėtas Rekomendacijas įvertinant atsakovės nurodomų išlaidų už teisines paslaugas pagrįstumą, atsižvelgiama į advokatės sugaištą laiką, rengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant ieškovę teisme. Taip pat įvertintina ir tai, kad ginčo suma, t.y. 9 792,00 Eur, nėra ypatingai didelė, byloje sprendžiami teisiniai klausimai iš esmės nebuvo nauji, kilęs byloje ginčas nebuvo teisiškai ypatingai sudėtingas – nereikalavo naujo teisės aiškinimo, o ieškovės parengtas procesinis dokumentas (prašymas dėl proceso atnaujinimo) nepasižymi teisinių bei faktinių argumentų gausumu, jį pagrindžiančių įrodymų (dokumentų, sutarčių ir pan.) rinkimas ir vertinimas nereikalavo ypatingo pasirengimo ar specialių žinių. Be to, atsižvelgtina į tai, kad rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės. Todėl prašomos priteisti 1700 Eur išlaidos už prašymo atnaujinti procesą parengimą yra akivaizdžiai per didelės ir mažintinos. Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju pagrįstomis laikytinos 1 200,00 Eur atsakovės patirtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas (prašymo dėl proceso atnaujinimo parengimą), dokumentų pateikimą teismui, ir ši suma priteistina atsakovei iš ieškovo, likusi 500,00 Eur atsakovės patirtų išlaidų dalis už prašymo dėl proceso atnaujinimo parengimą atsakovei iš ieškovo nepriteistina (CPK 88, 93, 98 straipsniai, Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8-9 punktai).
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio dydis už kiekvieną atstovavimo teisme valandą yra apskaičiuojamas nuo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), taikant 0,1 dydžio koeficientą, ir šiuo atveju yra 85,00 Eur. Teismo posėdis 2018 m. kovo 7 d. vyko nuo 13.53 val. iki 16.06 val. (b.l. 124-128), ir truko 2 valandas, todėl šiuo atveju pagrįstomis yra 170,00 Eur dydžio atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą teisme, ir ši suma priteistina atsakovei iš ieškovo, likusi 30,00 Eur dydžio atsakovės patirtų išlaidų dalis už atstovavimą teisme iš ieškovo nepriteistina (CPK 88, 93, 98 straipsniai, Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8-9 punktai).
Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos - 150 Eur advokatui už pasirengimą 2018-03-07 teismo posėdžiui, yra realios, būtinos, pagrįstos, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 88, 93, 98 straipsniai, Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8-9 punktai).
Teismo vertinimu, atsakovės prašomos priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos - 62 Eur už atsakovės atstovės 2018-03-07 vykimą nuosava transporto priemone į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus ir atgal į advokato darbo vietą (1,5 val. + 11,10 l kuro sąnaudos), nebuvo būtinos, todėl yra nepagrįstos, ir atsakovei iš ieškovo nepriteistinos (CPK 88, 93, 98 straipsniai, Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8-9 punktai).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė taip pat patyrė šias papildomas bylinėjimosi išlaidas: 14,48 Eur išlaidos AB „Swedbank“ už dokumentų parengimą pagal banko nurodymą (b.l 48, 51); 20,00 Eur išlaidos už dokumentų vertimą iš anglų kalbos (b.l. 52, 53); 32,00 Eur išlaidos už prašymo VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamentui pateikimą; 44,00 Eur už 2017 m. spalio 4 d. prašymo AB „Swedbank“ parengimą, pateikimą, vykimą į AB „Swedbank“ banką dėl duomenų gavimo; 34,00 Eur už 2018-01-03 už Prašymo AB Swedbank Išduoti rašytinį įrodymą parengimas; pateikimas pasirašant elektroniniu parašu, vykimas į AB Swedbank padalinį dėl duomenų gavimo; 16 Eur už A. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų suvestinės ir prašymo Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, įkėlimą į EPP (iki 2018-03-06). Šios išlaidos yra realios, būtinos, pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 88, 93, 98 straipsniai, Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8-9 punktai). Viso iš ieškovo atsakovei priteisiama 1 900,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Valstybei iš ieškovo nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 370 straipsnio 4 dalimi, 371 straipsniu,
nusprendžia:
panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-81-950/2016, ir priimti naują procesinį sprendimą - ieškinį atmesti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-872-601/2016, priimtą papildomą sprendimą dėl 92,64 Eur antrinės teisines pagalbos teikimo išlaidų priteisimo valstybės naudai iš A. B..
Priteisti atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 900,48 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.