Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės (apeliantės) G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties, kuria panaikintas 2020 m. sausio 14 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-5425-869/2020 pagal kreditorės G. P. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui S. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 14 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė: 1) išieškoti iš skolininko S. B. išlaikymą nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini) M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200,00 EUR nuo pareiškimo padavimo teismui dienos (2020 m. sausio 13 d.) iki nepilnametės dukters pilnametystės ir 7.200,00 EUR išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos, pinigus pervedant vaiko motinai G. P.; 2) paskirti G. P. nepilnamečiui vaikui (duomenys neskelbtini) M. B. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) išieškoti iš skolininko S. B. kreditorei G. P. 150,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

2. 2020 m. sausio 28 d. byloje buvo gauti skolininko S. B. prieštaravimai dėl teismo įsakymo.

3. 2020 m. vasario 3 d. nutartimi teismas skolininko prieštaravimus priėmė.

4. 2020 m. gegužės 18 d. teisme buvo gautas kreditorės G. P. atstovo, advokato D. J., pateiktas 2020 m. gegužės 12 d. pareiškimas dėl mediacijos pabaigos, kuriame nurodoma, kad šalims taikyta privalomoji mediacija pasibaigė, šalims nepasiekus taikaus susitarimo.

5. Kreditorė G. P. per teismo nustatytą terminą ieškinio nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi nutarė: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5425-869/2020 pagal kreditorės G. P. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui S. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; 2) kreditorės G. P. pareiškimą skolininkui S. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikyti nepaduotu; 3) išaiškinti kreditorei, kad teismo priimta nutartis neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą bendra tvarka (reikšti naują pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo arba ieškinį).

7. Pirmosios instancijos teismas, išaiškino kreditorei G. P., jog priėmus skolininko prieštaravimus, ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos kreditorė turi teisę pateikti teismui ieškinį. Teismas, taip pat išaiškino nuostatas dėl privalomosios mediacijos šeimos ginčuose bei pažymėjo, kad tuo atveju, jei mediacijos metu šalims nepavyktų pasiekti taikaus susitarimo dėl ginčo, kreditorė buvo įpareigota nedelsdama pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą ir per 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo mediacijos pabaigos, pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, o jei nustatytu terminu nebus pateiktas tinkamai įformintas ieškinys tai kreditorės pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditorei, o teismo įsakymas bus panaikintas (CPK 439 straipsnio 6 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu kreditorė G. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį ir atnaujinti terminą ieškiniui pateikti.

9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Nurodo, kad gyvena Australijoje, dirba gydymo įstaigoje, dėl pasaulinės COVID 19 pandemijos ir karantino negalėjo surinkti ir pateikti ieškiniui parengti būtinų įrodymų. Juos pateikė tik 2020 m. biržėlio 6 d., likusius 2020 m. birželio 22 d., dokumentų vertimai atlikti 2020 m. birželio 23 d., todėl teismo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir turi būti atnaujintas.

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas S. B. prašo kreditorės G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties, atmesti bei priteisti 300,00 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Nurodo, kad teismas išaiškino kreditorei visas procesines teises, pareigas ir procesines pasekmes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta bei teisėta. Pažymi, kad kreditorę nuo pat bylos pradžios atstovavo advokatas, kuris žino procesines teises, pareigas bei procesinius terminus ir galėjo prašyti teismo pratęsti procesinį terminą procesiniam dokumentui pateikti bet to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo panaikintas teismo įsakymas, pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas kreditorei, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

13. Minėta, jog Vilniaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi kreditorės G. P. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui S. B. laikė nepaduotu ir grąžino jį kreditorei. Teismas taip pat panaikino 2020 m. sausio 14 d. teismo įsakymą. Teismas sprendė, kad kreditorė nepateikė ieškinio per 14 dienų skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 12 d. pareiškimo dėl mediacijos pateikimo pabaigos, todėl kreditorės pareiškimą laikė nepaduotu, o 2020 m. sausio 14 d. teismo įsakymą panaikino.

14. CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkto (įsigaliojusio nuo 2020 m. sausio 1 d.) nuostatas, mediacija šeimos ginčuose, privaloma ir yra nagrinėjama ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata numato, jog jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Jeigu kreditorius per teismo nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas panaikinamas (CPK 439 straipsnis 6 dalis).

15. Remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, bei byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 4 d. Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo siuntimo būdu įteikė 2020 m. vasario 3 d. teismo nutartį ir tinkamai informavo kreditorės G. P. atstovą advokatą D. J., jog skolininkas S. B. teismo nustatytu terminu pareiškė prieštaravimus byloje. Teismas nutartyje nurodė, jog nustatomas kreditorei G. P. 10 dienų terminas kreiptis su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą arba tiesiogiai į mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, dėl privalomosios mediacijos, o pasinaudojus privalomąja mediacija ir nepavykus pasiekti taikaus susitarimo dėl ginčo, įpareigojo kreditorę nedelsiant pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą ir per 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo mediacijos pabaigos, pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus. Nutartyje teismas išaiškino kad jei kreditorė per nustatytą terminą neįvykdys nutartyje nurodytų reikalavimų, jos pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžintas kreditorei, o teismo įsakymas panaikintas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. gegužės 18 d. teisme gautas kreditorės G. P. atstovo, advokato D. J., pateiktas 2020 m. gegužės 12 d. pareiškimas dėl mediacijos pabaigos, kuriame nurodoma, kad šalims taikyta privalomoji mediacija pasibaigė, šalims nepasiekus taikaus susitarimo. Šiuo atveju terminas ieškiniui pateikti baigėsi 2020 m. gegužės 26 d. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, Vilniaus apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai panaikino Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. įsakymą bei, konstatavęs, kad G. P. per teismo nurodytą ir įstatymu nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui tinkamai įforminto ieškinio. Taigi, kreditorė G. P. buvo tinkamai informuota apie gautus skolininko prieštaravimus ir galėjo realizuoti savo teisę pateikti ieškinį per teismo nustatytą terminą.

16. Civiliniame kodekse ar kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbios termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį procesinį terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios procesinio dokumento termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo Vilniaus apylinkės teisme gautas 2020 m. sausio 13 d., teismo įsakymas priimtas 2020 m. sausio 14 d., 2020 m. sausio 28 d. teisme gauti skolininko prieštaravimai dėl teismo įsakymo o pats teismo įsakymas skundžiama nutartimi panaikintas 2020 m. birželio 3 d., kas akivaizdžiai parodo ilgą laiko tarpą, kurį turėjo kreditorė siekiant apginti savo pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad apeliantė ieškiniui pateikti bei surinkti ir pateikti ieškiniui parengti būtinus įrodymus turėjo laibai ilgą laikotarpį, todėl apeliantės argumentai, jog ji gyvena Australijoje, dirba gydymo įstaigoje, dėl pasaulinės COVID 19 pandemijos ir karantino, negalėjo surinkti minėtų dokumentų, teismas nelaiko svarbia aplinkybe, dėl ko nebuvimo, apeliantė praleido įstatymo nustatytą terminą ieškiniui pateikti.

18. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, kad kiekvienu atveju turi būti taikomi individualūs atidaus ir rūpestingo elgesio standartai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė nuo pat bylos pradžios buvo atstovaujama advokato, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantė yra asmuo, išmananti teisinį civilinio proceso reguliavimą. Taip pat, teismas sutinka su skolininko S. B. atsiliepime išdėstytu argumentu, kad advokatas, kuris žino procesines teises, pareigas bei procesinius terminus ir galėjo prašyti teismo pratęsti procesinį terminą procesiniam dokumentui pateikti bet to nepadarė.

19. Be to, atkreipiamas apeliantės (kreditorės) dėmesys, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareikšti naują ieškinį bendra tvarka ir tokiu būdu ginti savo pažeistas teises teisme (CPK 339 straipsnio 6 dalis).

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo nepaduotu ir grąžindamas jį padavusiam asmeniui, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo įsakymo išdavimo procedūrą, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

22. Skolininkas S. B. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos 2020 m. liepos 9 d. pinigų priėmimo kvitu. Išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Apeliantės atskirojo skundo netenkinus, skolininkui priteistinos jo apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

23. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti skolininkui S. B. iš kreditorės (apeliantės) G. P. 300,00 EUR (tris šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.