Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-21 · Civilinė byla Nr. 2A-247-896/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
2A-247-896/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10286-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika
Atsakovas
A. R. A.
Ieškovas
L. A.
Trečiasis asmuo
I. A.
Advokatai
Kristina Čivilytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-247-896/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10286-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. A. ieškinį atsakovui A. R. A. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo I. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 243,15 Eur periodinį išlaikymą, išlaikymo pradžią skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos iki vidurinio išsilavinimo įgijimo dienos (2017 m. birželio 1 d.), 2 917,80 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 4–8).

2. Ieškovas yra atsakovo A. R. A. ir trečiojo asmens I. A. sūnus. 2014 m. birželio 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta I. A. ir A. R. A. santuoka, o ieškovui priteistas 500 Lt (145 Eur) išlaikymas iki jam sueis 18 metų. Ieškovui tapus pilnamečiu, tėvas nustojo teikti išlaikymą, nors ieškovas tuo metu dar mokėsi Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos 12 klasėje ir jam buvo reikalinga finansinė parama. Ieškovas negalėjo dirbti, nes daug mokėsi, buvo pažangus, sąžiningas, lankė papildomus lietuvių ir anglų kalbos modulius, neturėjo neigiamų įvertinimų bei vėliau gerai išlaikė valstybinius egzaminus. Tuo metu ieškovo būtiniesiems poreikiams patenkinti reikėjo 486,29 Eur. Šią sumą sudarė išlaidos maistui, aprangai, kosmetinėms priemonėms, vaistams, vitaminams, pramogoms bei mokslui. Pinigų reikėjo ir vidurinio mokslo baigimo šventėms. Ieškovas iki šiol gyvena su motina, ji padeda ieškovui ir jį išlaiko. Motinos finansinė padėtis tuo metu nebuvo itin gera ir ji nepajėgė viena užtikrinti ieškovo interesų. Atsakovas yra darbingas, kitų išlaikytinių neturi, jo finansinė padėtis tuo metu buvo gera ir jis galėjo sūnui teikti išlaikymą iki jis baigs mokyklą. Iš atsakovo turėtų būti priteistas 243,15 Eur periodinis išlaikymas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. gegužės 15 d.) iki vidurinio išsilavinimo įgijimo (2017 m. birželio 1 d.), taip pat turėtų būti priteistas 2 917,80 Eur išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. gegužės 5 d.

Šalies argumentai

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškiniu prašomas išlaikymo dydis yra per didelis ir neatitinka sūnaus poreikių bei atsakovo turtinės padėties. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jo išlaikymui buvo išleidžiama 486,29 Eur kas mėnesį. Atsakovo pajamos tuo metu buvo apie 700 Eur per mėnesį, iš kurių atsakovas turėjo pragyventi bei vykdyti savo kreditorinius įsipareigojimus, todėl nebuvo pajėgus teikti 243,15 Eur išlaikymą. Atsakovas iki šiol apmoka ieškovo telefono sąskaitas, be to, už laikotarpį, kai ieškovas mokėsi, atsakovas jam pervedė 2 100 Eur, todėl nėra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui L. A. iš atsakovo A. R. A. 2 470 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki vidurinio išsilavinimo įgijimo (2017 m. birželio 1 d.), priteisė valstybei iš atsakovo A. R. A. 58 Eur žyminį mokestį, 30,18 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą bei 57,49 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, priteisė atsakovui A. R. A. iš ieškovo L. A. 121 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas L. A. yra atsakovo A. R. A. ir trečiojo asmens I. A. sūnus (t. 1., b. l. 11). Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. sprendimu nutraukė A. R. A. ir I. A. santuoką, priteisė sūnaus išlaikymui 500 Lt (145 Eur) iki jam sueis 18 metų (t. 1, b. l. 12–14). Ieškovas siekė vidurinio išsilavinimo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, neturėjo kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų (t. 1, b. l. 100–101), mokydamasis nedirbo, nes dėl didelio mokslo krūvio susirasti nuolatinį darbą galimybės neturėjo, todėl, nors ir įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negalėjo savęs visapusiškai išlaikyti, mokėsi gerai, papildomai mokėsi pas matematikos ir lietuvių kalbos korepetitorius, išlaikė visus valstybinius egzaminus ir įstojo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (t. 1, b. l. 16, 98, 103). Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, pripažino, kad ieškovas sąžiningai siekė įgyti vidurinį išsilavinimą, atitiko teismų praktikoje nustatytus pažangaus moksleivio kriterijus, todėl turi teisę į tėvo finansinę paramą.

6. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentai, jog poreikių lentelėje nurodytos sumos, t. y. išlaidos kosmetikai, vaistams, vitaminams, drabužiams yra nepagrįstos, per didelės, nepagrįsti, atsakovas nepateikė jokių ieškovo skaičiavimus paneigiančių duomenų, nesugebėjo paaiškinti kokios, jo manymu, išlaidos atitiktų sūnaus poreikius. Teismas nesutiko ir su atsakovo teiginiais, kad ieškovas, būdamas darbingas ir sveikas vaikinas, mokydamasis vasaromis galėjo dirbti ir taip užsidirbti savo reikmėms. Teismo nuomone, ieškovas tuo metu siekė bendrojo vidurinio išsilavinimo, kuris ateityje užtikrins galimybę būti potencialiu darbo rinkos subjektu ir uždirbti pinigines lėšas pragyventi. Be to, teismas pažymėjo, kad tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti profesiją. Teismo vertinimu, aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų mokykloje laiku suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi tokie veiksmai trukdytų moksleiviui siekti pabaigti mokyklą ir gauti bendrąjį vidurinį išsilavinimą.

7. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad prašomas išlaikymo dydis už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. birželio 1 d. yra pagrįstas tik iš dalies, padarė išvadą, jog minėtu laikotarpiu ieškovo poreikiai per mėnesį sudarė apie 380 Eur. Teismas laikė, kad ieškovas neįrodė visų nurodytų išlaidų ir sumažino išlaidas komunalinėms paslaugoms iki 40 Eur, bendrą sumą, skirtą maistui per mėnesį, laikė 205,20 Eur, išlaidas kosmetikai sumažino iki 15 Eur, o išlaidas vaistams bei vitaminams – iki 20 Eur. Ieškovo prie būtinųjų išlaidų nurodytas išlaidas telefono pakrovėjui (6,33 Eur), barui (2,43 Eur), batų taisymui (2,33 Eur), spausdintuvo rašalui (3,33 Eur), fejerverkams (0,73 Eur) bei kėdei (5,50 Eur), teismas nelaikė išlaidomis, kurios būtinos kasdieniams poreikiams tenkinti. Išlaidas barui, fejerverkams priskyrė prie išlaidų pramogoms, batų taisymo išlaidas – prie aprangos, o išlaidas spausdintuvo rašalui bei kėdei – prie išlaidų mokslui.

8. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, sprendė, kad ieškovo tėvai ginčo laikotarpiu turėjo galimybę lygiomis dalimis prisidėti prie sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimo jam mokantis vidurinėje mokykloje. Atsakovas yra darbingo amžiaus, pajamas turintis vyras, tuo metu, kai sūnus baigė mokyklą, gyveno vienas ir kitų išlaikytinių neturėjo. Nors atsakovas ginčo laikotarpiu turėjo grąžinti dviem bankams kreditus, teismo vertinimu, kredito įsipareigojimų prisiėmimas negali būti priežastimi neteikti ar teikti minimalią paramą sūnui. Ieškovo motina tuo metu taip pat gaudavo pajamas ir faktiškai viena išlaikė sūnų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas turėjo galimybę teikti 190 Eur išlaikymą ieškovui.

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašė priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos iki vidurinio išsilavinimo įgijimo bei išlaikymo įsiskolinimą nuo tada, kai ieškovui suėjo 18 metų iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Tačiau šiuo metu išlaikymo laikotarpis (2017 m. gegužės 15 d.–2017 m. birželio 1 d.) jau yra suėjęs, todėl laikė, kad išlaikymas nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. birželio 1 d. įeina į išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, t. y. išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis skaičiuojamas nuo tada, kai ieškovui suėjo 18 metų (duomenys neskelbtini) iki vidurinio išsilavinimo įgijimo (2017 m. birželio 1 d.).

10. Įvertinęs tai, kad ieškovo pagrįsta išlaikymo suma yra 190 Eur, teismas nustatė, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2 470 Eur (190 Eur x 13 mėn. = 2 470 Eur). Atsakovas nurodė, kad ieškovui yra pervedęs 2 100 Eur išlaikymo sumą, todėl iš jo išlaikymo įsiskolinimas neturėtų būti priteistas. Teismas nustatė, kad 2 100 Eur suma buvo pervesta ieškovui pradėjus studijuoti universitete, mokėjimo paskirtyse aiškiai nurodyta, už ką yra pervestos sumos, todėl padarė išvadą, kad atsakovas minėtą sumą ieškovui pervedė už jo studijas, bet ne už laikotarpį, kai ieškovas dar mokėsi vidurinėje mokykloje, todėl iš atsakovo ieškovui priteisė 2 470 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo tada, kai ieškovui suėjo 18 metų (duomenys neskelbtini) iki vidurinio išsilavinimo įgijimo (2017 m. birželio 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

11. Atsakovas A. R. A., atstovaujamas advokatės Kristinos Čivilytės, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Atsakovas nėra skolingas, jis teikė išlaikymą ir po ieškovo pilnametystės, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. sumokėjo ieškovui dalimis iš viso net 2 950 Eur. Nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. (t. 1, b. l. 109-112) atsakovas sumokėjo 2 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą, tą pripažino abi pusės ir tai patvirtina 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas. 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu įsiskolinimo sumokėjimo faktą pripažino tiek atsakovo advokatas, tiek ir pats ieškovas, nurodydami, kad ginčas iš esmės yra tik dėl bylinėjimosi išlaidų. Įsiskolinimo nėra, jis sumokėtas. Nors išlaikymo įsiskolinimas buvo sumokėtas vėliau, tai įvyko todėl, kad ieškovas slapstėsi, vengė pateikti sąskaitos duomenis, vengė bendrauti su tėvu. Atsakovas pats susisiekė su ieškovu ir paprašė jo atsidaryti asmeninę sąskaitą SEB banke tam, kad atsakovas galėtų mokėti ieškovui, tačiau pats ieškovas slapstėsi, vengė atsakovo, nenorėjo su juo bendrauti. Po ieškinio iškėlimo, sužinojęs ieškovo duomenis, atsakovas sumokėjo išlaikymo skolą, nors su ja ir nesutiko. Iš esmės liko klausimas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurias jis prašė priteisti, tačiau teismas ne tik pilnai nepriteisė išlaidas, bet ir nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo. Faktą, jog šalys sumokėtą sumą laikė įsiskolinimo padengimu, pagrindė ir ta aplinkybė, jog 2018 m. rugsėjo 18 d. posėdžio metu ieškovo advokatas teikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė priteisti išlaikymą už studijas, tuo dar kartą patvirtindamas, kad gauti pinigai buvo skirti įsiskolinimui padengti.

11.2. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas, kuris yra pilnametis, visai nepagrindė nei reikalavimo dėl išlaikymo dydžio, nei išlaikymo skolos, nei dydžio būtinumo, nepateikė jokių įrodymų. Sulaukus ieškovo pilnametystės, ieškovas nepagrindė įrodymais, kodėl jis reikalauja didesnės pinigų sumos. Ieškovas yra darbingas, dirbo pagal darbo sutartį, todėl jam apskritai nepriklauso mokėti išlaikymą, nes jis neatitinka įstatymų reikalavimų. Byloje pateikta L. A. išlaidų lentelė yra nelogiška, nenuosekli, išlaidos kartojasi, įtrauktos vienkartinio pirkimo prekės, o sumos ir kainos yra išpūstos. Visos lentelės išlaidos nėra įrodytos jokiais rašytiniais įrodymais. Jokių realių padidėjusių ieškovo poreikių ir priežasčių didinti jam atsakovo iki (duomenys neskelbtini) mokėtą 145 Eur per mėnesį išlaikymo sumą nėra ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų teismui.

11.3. Teismas visai neatsižvelgė ir į atsakovo galimybes teikti išlaikymą. Jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto atsakovas neturi, atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 450 Eur ir dienpinigiai, kurių dydžiai yra nepastovūs ir negali būti numatomi iš anksto. Atsakovui neužtenka lėšų pačiam pragyventi. Atsakovas gyvena nuomojamame būste, kurio nuomai kas mėnesį turi skirti 150 Eur, taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų SEB ir Swedbankui, kurių padengimui kas mėnesį išleidžia apie 150 Eur. Teismas neatsižvelgė ir į atsakovo sveikatos būklę. Atsakovo sveikatos būklė nėra gera, asmens sveikatos istorija patvirtina, jog atsakovą kankina nugaros skausmai dėl didelio sunkaus fizinio darbo krūvio, 2016 m. pabaigoje atsakovas buvo gavęs traumą ir du mėnesius nedirbo, dėl to negavo darbo užmokesčio.

11.4. Teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą, todėl atitinkamai nepagrįstai priteistos ir bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo. Ieškovas iniciavo bylą, nes negavo išlaikymo iš tėvo, kurio pats vengė. Šiuo atveju teismo proceso būtų buvę galima išvengti, jei tik sūnus būtų laiku nurodęs tėvui savo banko sąskaitos numerį. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir į iš esmės neteisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą, akivaizdu, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo išspręstas nepagrįstai ir neteisingai, todėl turi būti priimtas naujas sprendimas šioje dalyje.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į atsakovo A. R. A. apeliacinį skundą ieškovas L. A. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 14-19). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1. Atsakovas pateikė mokėjimų nurodymus, patvirtinančius pervestą 2 100 Eur sumą ieškovui laikotarpiu nuo 2017 m rugsėjo 30 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. (t. 1, b. l. 109–112). Atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų byloje jau esančius rašytinius įrodymus. Atsakovas ieškovui 2 100 Eur sumą pervedė jam pradėjus studijuoti universitete, mokėjimo paskirtyse aiškiai nurodyta, už ką yra pervestos sumos, tai įrodo, kad atsakovas minėtą sumą ieškovui pervedė už 1 kurso studijas universitete, bet ne už laikotarpį, kai ieškovas dar mokėsi vidurinėje mokykloje, todėl priteistas 2 470 Eur išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. birželio 1 d., t. y. kai ieškovui suėjo 18 metų iki vidurinio išsilavinimo įgijimo, yra pagrįstas ir teisėtas.

12.2. Atsakovas reikalavo, kad būtų atidaryta sąskaita AB SEB banke, todėl ieškovas atidarė sąskaitą AB SEB banke ir pranešė atsakovui sąskaitos numerį. Atsakovas reikalavo, kad ieškovas asmeniškai jam atvežtų Vilniaus banko Master Card kortelę. Ieškovas atsisakė atsakovui duoti Vilniaus banko Master Card kortelę, nes AB SEB banko bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 2 priede Mokėjimo kortelių išdavimo ir naudojimo taisyklių 11.1.3. punktas draudžia duoti savo kortelę tretiesiems asmenims, taip pat pasakyti PIN kodą.

12.3. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovui priteistą išlaikymo dydį. Nepagrįstais laikytini atsakovo argumentai, jog ieškovo išlaidų lentelė yra nelogiška, nenuosekli, išlaidos kartojasi, įtrauktos vienkartinio pirkimo prekės, o sumos ir kainos yra išpūstos. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-715-285/2014 iš atsakovo priteista po 500 Lt (144,81 Eur) kiekvieną mėnesį periodinių išmokų iki ieškovas sulauks pilnametystės. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė mokėti po 190 Eur kiekvieną mėnesį periodinį išlaikymą nuo (duomenys neskelbtini) iki vidurinio išsilavinimo įgijimo (2017 m. birželio 1 d ), t. y. teismas ieškovo išlaikymo sumą padidino 45,19 Eur. Atsakovas yra darbingas, gauna pastovias pajamas, nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. birželio 1 d. gyveno vienas, kitų išlaikytinių neturėjo. Ieškovo motina nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. birželio 1 d. faktiškai viena išlaikė sūnų. Todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad atsakovas geranoriškai iš paskutiniųjų mokėjo ieškovui išlaikymą, pateikė mokėjimą patvirtinančius įrodymus, kad po ieškinio pateikimo sumokėjo ieškovui dalimis 2 950 Eur, iš kurių 2 100 Eur išlaikymo įsiskolinimui, yra nepagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

16. 2019 m. sausio 21 d. atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė tris mokėjimo nurodymų kopijas, iš kurių matyti, kad į sūnaus sąskaitą pervedė iš viso 1500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „L. pinigai už 2016/2017 mokslo metus“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naujai pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos. Darytina išvada, kad yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir prijungti naujus įrodymus.

Dėl išėjimo už ieškinio ribų

17. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, išėjo už ieškinio ribų. Apeliantas nurodo, kad teismas nėra aktyvus pilnamečio išlaikymo bylose.

18. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agrolitas-Service” v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-555/2010).

20. Ieškovas yra pilnametis atsakovo sūnus, kuris prašė priteisti paramą už laikotarpį, iki jis baigs mokyklą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas yra akivaizdžiai silpnesnė proceso šalis, prašanti priteisti paramą, todėl daro išvadą, kad byla yra susijusi su viešojo intereso gynimu ir pirmosios instancijos teismas turėjo teisę peržengti ieškinio ribas.

21. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo paramą, nes jis paramą pilnamečiam sūnui už prašomą laikotarpį jau buvo sumokėjęs.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abiejų šalių elgesys ir pozicija dėl paramos už ginčo laikotarpį sumokėjimo nenuosekli. Įvertintina tai, kad ieškovas prašė iš atsakovo priteisti paramą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. birželio 1 d. ir paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. gegužės 5 d., t.y. už laikotarpį nuo ieškovo pilnametystės iki vidurinės mokyklos baigimo. Ieškovas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pradėjo studijuoti Lietuvos sveikatos mokslų universitete (b. l. 103). Kaip matyti iš pateiktų mokėjimo nurodymų, atsakovas 2100 Eur ieškovui pervedė laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. (b. l. 109–112). Mokėjimo nurodymuose yra nurodytos mokėtinų sumų paskirtys, jog 600 Eur (50 Eur + 550 Eur) yra skirti mokymosi priemonėms įsigyti, o 1 500 Eur (750 Eur + 750 Eur) už studijų 1 bei 2 semestrus. 2017 m. spalio 26 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad 2 100 Eur suma sūnui bus išmokėta kaip kompensacija už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. birželio 30 d., kaip parama apmokėti sveikatos mokslų bakalauro 1 kurso studijoms ir mokymosi priemonėms įsigyti (b. l. 80). Teismo posėdžio, vykusio 2018 m. rugsėjo 18 d., metu atsakovas laikėsi pozicijos, kad 2100 Eur ieškovui sumokėta kaip parama už ginčo laikotarpį. 2019 m. sausio 21 d. atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė tris mokėjimo nurodymų kopijas, iš kurių matyti, kad į sūnaus sąskaitą pervedė iš viso 1500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „L. pinigai už 2016/2017 mokslo metus“. Ieškovas teismo posėdyje, vykusiame 2018 m. rugsėjo 18 d., nedalyvavo, jo atstovo pozicija buvo nenuosekli. Ieškovo atstovas nurodė, kad parama sumokėta, liko klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų ( garso įrašo 16 m. 10 s – 16 m 20 s), vėliau nurodė, kad ieškinio reikalavimas įvykdytas 2100 Eur, tačiau dar likusi skolos dalis (garso įrašo 27 m 5 s – 27 m 12 s), tačiau baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad ieškinį palaiko, nes sumokėta ne už ieškinio reikalavimą (1 h 46 m 40 s – 1 h 47 m 50 s). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas 2100 Eur pervedė ieškovui ne už ginčo laikotarpį, o remdamas jo studijas universitete.

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Vien ta aplinkybė, kad ieškovo atstovo teismo posėdžio metu išreikšta nenuosekli pozicija dėl lėšų paskirties, nepaneigia paties atsakovo elgesio. Tai, kad atsakovas 2100 Eur ieškovui pervedė ne už ginčo laikotarpį, patvirtina mokėjimo nurodymuose paties atsakovo atlikti įrašai. Be to, apeliacinės instancijos teismui pateikti mokėjimo nurodymai tik patvirtina, kad atsakovas pripažįsta, jog už ginčo laikotarpį ieškovui nebuvo suteikęs paramos, todėl nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. sausio 15 d. už sūnaus 2016/2017 m. mokslo metus, t.y. už ginčo laikotarpį pervedė 1500 Eur. Kartu pažymėtina, kad tėvo pareiga teikti pilnamečiam vaikui paramą šiam besimokant aukštojoje mokykloje neišnyksta, o atsakovo elgesys suteikti sūnui 2100 Eur paramą studijoms universitete atitinka geros moralės normas.

Dėl paramos dydžio

24. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas paramą, neįvertino, jog ieškovas nepagrindė paramos dydžio, todėl priteista suma yra pernelyg didelė, neatitinkanti nei ieškovo poreikių, nei atsakovo galimybių ją teikti.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo laikotarpiu ieškovo poreikiai per mėnesį sudarė apie 380 Eur, todėl ½ dalį šios sumos priteisė iš atsakovo. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas yra darbingas asmuo, turintis profesiją ir gaunantis nuolatines pajamas, todėl turi galimybę teikti tokio dydžio paramą.

26. CK 3.192¹ str. 1 d. nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (2 d.). Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (3 d.).

27. Ieškovo su mokslu susieti norai bei siekiai yra suprantami bei turi būti remiami, nes LR CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas paskutinės klasės moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti jam skiriamu išlaikymu mokytis, reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009).

28. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas ginčo laikotarpiu buvo 18 metų amžiaus vaikinas, į jo išlaidas maistui, aprangai, būtinas kelionės išlaidas, jo dalį komunalinių mokesčių, išlaidas ugdymui, tai, kad mokosi paskutinėje klasėje, į būtinas išlaidas higienai, daro išvadą, kad nustatytas 380 Eur poreikių dydis yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė kiekvieną vaiko poreikių kategoriją, įvertino prašomos priteisti sumos pagrįstumą ir sumažino prašomą priteisti paramą, atmesdamas nepagrįstą ieškinio dalį. Atsakovas teigia, kad ieškovo nurodomos išlaidos nepagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priteista suma yra atitinkanti teismų praktiką, neviršija minimalaus mėnesinio atlygio, todėl daro išvadą, kad tokio dydžio poreikiams įrodyti ieškovas neturi pateikti kiekvieną poreikių lentelės eilutę patvirtinančių įrodymų.

29. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas yra darbingas, todėl jam neturi būti teikiama parama, atmestinas. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1424 patvirtintuose 2008–2009 metų bendruosiuose ugdymo planuose nustatyti vidurinėje mokykloje besimokančių moksleivių mokslo metų ir atostogų trukmė, moksleiviui privalomų išklausyti dalykų kiekis, minimalus privalomų savaitinių pamokų skaičius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009.).

30. Spręsdamas dėl atsakovo galimybių teikti paramą pilnamečiam sūnui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Nors jo darbo užmokestis ir nesiekia vidutinio darbo užmokesčių šalyje, tačiau teismas sprendžia, kad tai priklauso nuo paties atsakovo pastangų ir toks rezultatas yra subjektyvaus pobūdžio. Įrodymų, pagrindžiančių, kad 2016 m. gauta trauma sumažino atsakovo darbingumą, jis nepateikė.

31. Apeliantas nurodo, kad turi kreditorinių įsipareigojimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantas dvi paskolos sutartis sudarė žinodamas, kad turi sūnų, kuris, būdamas pilnamečiu, dar mokysis mokykloje, kad jam bus reikalinga parama, todėl neabejotinai privalėjo įvertinti prisiimamą riziką. Priešingai apelianto teiginiams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naudojimasis paskolomis suponuoja išvadą, jog apelianto turtinė padėtis yra pakankamai gera ir stabili, leidžianti prisiimti papildomų įsipareigojimų.

32. Apeliantas nurodo, kad ieškovas be pagrindo kreipėsi į teismą, ir tai sąlygojo bylinėjimosi išlaidų nepagrįstą atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paties atsakovo veiksmai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme ginčijant ieškovo poreikius, savo pareigą teikti ieškovui paramą rodo jo siekį vengti prievolės teikti paramą pilnamečiam sūnui. Todėl darytina išvada, kad ieškovas teisingai realizavo savo teisę kreiptis į teismą ir to pasekoje atsirado pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo, o apeliacinis skundas atmestinas.

34. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Ieškovui teisinė pagalba suteikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-5421-19982. Teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 91,90 Eur (t. 2, b.l. 34). Teismui atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. R. A., a.k. (duomenys neskelbtini), 91,90 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 90 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasTomas Romeika