Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-01-24 · Administracinė byla Nr. eI-1440-780/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-24
Bylos Nr.
eI-1440-780/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03151-2021-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Ramūnas Šarka (pirm.)
Atsakovas
R. P.
Pareiškėjas
Kėdainių rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1440-780/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03151-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.1; 55.1.3.; 57.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 24 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui,dalyvaujant pareiškėjos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovui M. S.,atsakovei R. P.,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei R. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Kėdainių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su prašymu – priteisti iš atsakovės R. P. 1 119,47 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2003-01-01 iki 2020-12-31. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo 9,68 Eur pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad Kėdainių rajono savivaldybės taryba 2003 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. BD-7/60 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą“ miesto gyventojui patvirtino metinį vietinės rinkliavos dydį už atliekų tvarkymą vienam gyventojui. Šiuo savivaldybės tarybos sprendimu taip pat patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatai, pagal kurias mokesčiai gali būti mokami kas mėnesį, 1/12 metinės rinkliavos dydžio, bet ne vėliau kaip per 20 dienų ketvirčiui pasibaigus. Atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, už kurį nėra sumokėta 1 119,47 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31d. Pareiškėja kasmet apskaičiuodavo ir atsakovei teikdavo mokėjimo pranešimus, taip pat rašytinius priminimus apie mokėtiną vietinę rinkliavą, tačiau ji į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl už minėtą laikotarpį susidarė prašomos priteisti sumos dydžio įsiskolinimas. Vietinės rinkliavos dydis Kėdainių rajono savivaldybėje nėra susietas su faktiniu atliekų išvežimo kiekiu konkrečiam gyventojui. Įvedant rinkliavą, preziumuota, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų. Prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Šiuo atveju atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą, nes ginčo laikotarpiu jai nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas, esantis Kėdainių rajono savivaldybėje. Atsakovė ginčo laikotarpiu nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuris buvo paskaičiuotas remiantis aukščiau nurodytais savivaldybės tarybos sprendimais, todėl susidarė įsiskolinimas. Atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi paskaičiuotos vietinės rinkliavos įsiskolinimo nustatytais terminais, ne kartą buvo raginama sumokėti skolą, todėl yra pagrindo teigti, kad šios prievolės neįvykdys ir ateityje.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundo reikalavimus. Neprieštaravo dėl skolos išdėstymo dalimis.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo posėdžio metu su pareiškėjos prašymu sutiko. Atsakovė nurodė, kad nurodytos vietinės rinkliavos skolos nėra sumokėjusi, tačiau prašomos priteisti sumos mokėjimas jai yra per didelis. Pažymėjo, kad yra pensininkė, todėl prašė skolą išdėstyti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos mokėti Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 1 d.).

Kėdainių rajono savivaldybės taryba 2003 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. BD-7/60 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą“ miesto gyventojui patvirtino 27 Lt (7,82 Eur) metinį vietinės rinkliavos dydį už atliekų tvarkymą vienam gyventojui. Šiuo savivaldybės tarybos sprendimu taip pat patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatai.

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. TS-197 „Dėl Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų tvirtinimo“ patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai. Vietinė rinkliava mokama kartą per ketvirtį, taip pat galima mokėti kas mėnesį 1/12 metinės rinkliavos dydžio arba galima mokėti visą sumą iškarto nepažeidžiant nustatyto termino (nuostatų 9.4. p.). Atliekų turėtojas - asmuo turintis atliekų, tai butų, individualių namų savininkai, nuomininkai ir kiti asmenys (nuostatų 2.3 p.). Už vietinės rinkliavos mokėjimą laiku atsakingi butų, individualių namų savininkai, nuomotai, valdytojai ar naudotojai (nuostatų 4 p.).

Kėdainių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. TS-319 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ patvirtino metinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 53 Lt (15,35 Eur) dydį Kėdainių miesto gyventojui.

Kėdainių rajono savivaldybės taryba 2014 m. spalio 31d. sprendimu Nr. TS-247 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. TS-319 „Dėl Kėdainių

rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ pakeitimo“ pakeitė ir nustatė metinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 15 Eur dydį Kėdainių miesto gyventojui.

Kėdainių rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. TS-280 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų tvirtinimo“ patvirtino 17 Eur metinę vietinę rinkliavą Kėdainių miesto gyventojui (3 priedo 14 p.). Šių nuostatų 8.5 p. rašoma, kad rinkliavą galima mokėti ketvirčiais arba visą privalomą mokėti sumą iš karto iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos.

Kėdainių rajono savivaldybės taryba 2018 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. TS-19 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų tvirtinimo“ patvirtino 21 Eur metinę vietinę rinkliavą Kėdainių miesto gyventojui (3 priedo 14 p.).

Kėdainių rajono savivaldybės taryba 2020 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. TS-7 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų tvirtinimo“ patvirtino 28 Eur metinę vietinę rinkliavą Kėdainių miesto gyventojui (3 priedo 14 p.). Tiek galiojančių Nuostatų 2.2. p. (tiek ankstesnėse nuostatose) atliekų turėtoju laikomas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Nuostatų 3 punkte numatyta, kad už vietinės rinkliavos mokėjimą laiku atsako butų, individualių namų savininkai, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, ūkininkai, sodininkų ir garažų bendrijų valdų savininkai. Vietinę rinkliavą administruoja Kėdainių rajono savivaldybės administracija (8 p.). Šių nuostatų 8.5 p. rašoma, kad vietinę rinkliavą galima mokėti dalimis arba visą privalomą mokėti sumą iš karto iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos. Vietinės rinkliavos dydis Kėdainių rajono savivaldybėje nėra susietas su faktiniu atliekų išvežimo kiekiu konkrečiam gyventojui. Vietinės rinkliavos dydis už komunalinių atliekų tvarkymą nustatytas pagal patvirtintas atliekų susikaupimo normas asmeniui ir vienos tonos atliekų tvarkymo kainą. Metinės vietinės rinkliavos nesumokėjus per 2 mėn. po nustatyto termino pabaigos, siunčiami priminimai dėl vietinės rinkliavos mokestinės prievolės vykdymo ir nurodomas 30 dienų sumokėjimo terminas. Nesumokėjus priminime nurodytos sumos, siunčiamas antras priminimas dėl vietinės rinkliavos mokestinės prievolės vykdymo ir nurodomas 30 dienų sumokėjimo terminas. Priminime skolininkai informuojami, kad, nesumokėjus priminime nurodytos sumos, ji bus išieškomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Nuostatų 16 p.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise nuo 1996-08-29 priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Kėdainiai (VĮ ,,Registrų centras“ 2021-12-02 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), nurodytu adresu atsakovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą, todėl pagal Nuostatų 2.2 ir 3 punktą ji yra atliekų turėtoja ir vietinės rinkliavos mokėtoja.

Į bylą pateikti Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2021-12-06 raštas ,,Dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo“ Nr. D2-340 patvirtina, kad prašoma priteisti vietinė rinkliava, t. y. 1 119,47 Eur buvo apskaičiuota už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2020-12-31. Atsakovė nurodytos sumos nėra sumokėjusi, ji to neneigė ir teismo posėdžio metu, todėl nekvestionuotinas faktas, kad susidarė įsiskolinimas.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įtvirtinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, o nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) išaiškinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 F. byloje I. srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).

Dėl senaties termino taikymo

Sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (LVAT nutartys Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (LVAT 2015-04-07 nutartis byloje Nr. eA-746-556/2015; 2015-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015; 2021-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-29-1062/2021). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (LVAT 2005-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2021-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-29-1062/2021).

Pareiškėja nurodo, kad prašoma priteisti vietinės rinkliavos mokesčio suma susidarė už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2020-12-31, t. y. net už 17 metų. Pareiškėjos pareiškimas teisme gautas 2021-12-07, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis dėl senaties taikymo, pareiškėjai priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamus 2021 metus ir tris praėjusius kalendorinius metus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes spręstina, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2003-2017 metus, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2017-12-31 atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovės už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 pareiškėjos naudai priteistina 196,25 Eur (1 119,47 Eur bendra apskaičiuota suma – 923,22 Eur įmokos už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2017-12-31 dydis = 196,25 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą).

Dėl įsiskolinimo išdėstymo.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra pensininkė, prašė atsižvelgti į jos turtinę padėtį ir išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnį, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“).

Įvertinant teismų praktiką, įvertinus sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto taikymo aspektus, atsižvelgiant į atsakovės prašymą bei aplinkybę, kad pareiškėja teismo posėdžio metu nereiškia prieštaravimų dėl atsakovei priteistino vietinės rinkliavos įsiskolinimo išdėstymo dalimis, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo įvykdymo išdėstymui. Teismo vertinimu, priteistos sumos sumokėjimas iš karto pareiškėjai iš esmės reikštų didžiąją dalį vieno mėnesio pensijos netekimo, todėl skolos mokėjimo išdėstymas dalimis leistų sušvelninti finansinę naštą. Sprendimo vykdymą išdėstant dalimis nebus pažeista abiejų šalių interesų pusiausvyra, nes pareiškėja skolą atgaus, o atsakovė nepatirs neproporcingų apribojimų vienu metu. Taigi, 196,25 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma išdėstytina 3 mėnesiams, t. y. įpareigojant atsakovę nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2022 m. balandžio mėn., kiekvieną mėnesį sumokėti pareiškėjui po 65,42 Eur (t. y. 196,25/3=65,42).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai Kėdainių rajono savivaldybės administracijai 196,25 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus ir 25 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31.

Sprendimo įvykdymą išdėstyti ir nustatyti R. P. trijų mėnesių laikotarpį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisto įsiskolinimo sumokėjimui dalimis, t. y. nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2022 m. balandžio mėn., kiekvieną mėnesį sumokant po 65,42 Eur (šešiasdešimt penkis eurus ir 42 ct).

Likusią dalį prašymo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Ramūnas Šarka