Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-399-667/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-08
Bylos Nr.
1-399-667/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
I. B.
Nukentėjusysis
D. Ž.
Baudžiamoji byla Nr. 1-399-667/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41101-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.3; 1.1.6.3; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2; 2.3.6; 2.10.2.7
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 8 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei, Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajai I. B., nukentėjusiajai D. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 2 d., padarymu.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji I. B. 2015-05-16 d., apie 4.50 val., Kaune, vairuodama automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama Šv. Gertrūdos gatve link Laisvės alėjos, ties Laisvės al. namu Nr. 103, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį neblaivi (2.03 promilės), neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesustabdė automobilio iki numatomos kliūties, t. y. važiuodama ta pačia kryptimi antroje eismo juostoje, nestabdė automobilio ir priekine automobilio dalimi trenkėsi į automobilio Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, vairuojamą D. Ž., kuris buvo sustojęs prie šviesoforo degant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo nukentėjusiajai D. Ž. padarydama nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 2 d.

Kaltinamoji dėl jai pareikšto kaltinimo prisipažino pilnai ir parodė, kad 2015 m. gegužės 16 d. vairavo automobilį ir važiavo Šv. Gertrūdos gatve link Laisvės al. Buvo vakarėlyje, ten išgėrusi du vyno butelius, važiuodama nepamatė prieš šviesoforą sustojusios mašinos, bandė sustabdyti, bet neišėjo, todėl atsitrenkė į kitą mašiną Alfa Romeo. Nukentėjusiajai atlygino patirtą žalą, atsiprašė, todėl nukentėjusioji jai atleidžia ir pretenzijų neturi, norėtų susitaikyti.

Po kaltinamosios apklausos visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Nukentėjusioji D. Ž. parodė, kad 2015-05-16 4.50 val. važiavo iš darbo į namus automobiliu Alfa Romeo 147, valst. (duomenys neskelbtini) Važiavo iš Nemuno gatvės, toliau pasuko į Šv. Gertrūdos gatvę, kurioje sankirtoje su Laisvės al. sustojo prie šviesoforo, nes degė draudžiamas – raudonas šviesoforo signalas. Tuo metu buvo antroje eismo juostoje. Aplinkui kitų automobilių nebuvo. Automobiliui stovint prie šviesoforo į šalis nesidairė ir į galinio vaizdo veidrodėlį nežiūrėjo, laukė leidžiančio važiuoti šviesoforo signalo, kad galėtų važiuoti. Tuo metu pajuto stiprų smūgį į automobilį. Išlipus iš automobilio pamatė, kad į jos automobilio galą yra atsitrenkęs kitas automobilis BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja (kaltinamoji) išlipo iš savo automobilio, ir priėjusi jos paklausė, ar jai viskas gerai. Ji pastebėjo, kad į jos automobilį atsitrenkusio automobilio vairuotoja (kaltinamoji) yra neblaivi. Atvažiavo policija, nubraižė schemą ir iškvietė jai GMP, kuri nuvežė į LSMUL KL, kur ją apžiūrėjo ir išleido gydytis ambulatoriškai. Jai nustatė kaklo patempimą, smegenų sutrenkimą, todėl jai buvo suteiktas trijų savaičių nedarbingumas. Ligoninėje negulėjo. Kaltinamoji jos atsiprašė, po to kiekvieną dieną skambindavo, klausdavo ar nieko nereikia, vaistų, visą žalą, tiek turtinę, tiek neturtinę, atlygino, pretenzijų jai neturi, sutinka taikytis su kaltinamąja.

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1818/15(02) nurodyta, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip ties Šv. Gertrūdos ir Laisvės al. sankirta, prie šviesoforo, sustoja automobilis Alfa Romeo. Po kelių akimirkų jam iš galo atvažiuoja automobilis BMW, kuris nestabdydamas trenkiasi į minėto Alfa Romeo automobilio galinę dalį. Po susidūrimo iš BMW automobilio vairuotojo vietos išlipa mergina ir eina prie Alfa Romeo automobilio, iš kurio vairuotojo vietos taip pat išlipa mergina (b. l. 11).

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 2 d., nes kaltinamoji, vairuodama kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir pažeisdama kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji ankščiau neteista (b. l. 31), administracine tvarka bausta, jos atžvilgiu galioja viena administracinė nuobauda (b. l. 35-37).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Sprendžiant kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo klausimus atsižvelgtina į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, kaltinamosios asmenybę bei į kitas aplinkybes, nurodytas BK 54 str. 1 d., 2 d.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji teismui pranešė, kad ji kaltinamajai pretenzijų neturi, žala jai atlyginta abipusiu šalių susitarimu (b. l. 66).

Vadovaujantis BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma BK 38 str. 1 d. išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja, nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajai neturi, kaltinamoji atlygino nukentėjusiajai žalą, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes padarytas neatsargus nusikaltimas, nėra sunkių padarinių (nukentėjusioji pasveiko), kaltinamoji neteista ir nėra buvusi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu, nevengė atsakomybės, administracine tvarka po nusikalstamos veikos padarymo bausta nebuvo, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką BK 38 str. 1 d. pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, nenustatyta (BK 38 str. 2 d.).

BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise - vairuodama kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Be to, kaltinamosios veika sukėlė padarinius, nes buvo nesunkiai sužalota kito žmogaus sveikata, todėl daroma išvada, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajai būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. (BK 68 str.).

BPK 109 str. nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kaip nustatyta BPK 115 str. 1 d., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nukentėjusiajai padarytą žalą atlygino savanoriškai, nukentėjusioji pretenzijų jai nebeturi, todėl byloje pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės civilinis ieškinys 1000 Eur sumai atmestinas.

Kardomoji priemonė kaltinamajai iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 115 str. 1 d., 297 str., 301 – 305 str., 307 str.,

nusprendė:

I. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. pagrindu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 2 d. padarymą, jai susitaikius su nukentėjusiąja D. Ž..

Įspėti I. B., kad jei per vienerius metus ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Paskirti I. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius