- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-754-212/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01213-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Margaritos Dzelzienė
- Ieškovas
- A. B. M.
- Atsakovas
- V. D. T.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Gražutės, Sartų regioninių parkų direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. M., atsakovės V. D. T. apeliacinius skundus dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. M. ieškinį atsakovei V. D. T., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Gražutės ir Sartų regioninių parkų direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. B. M. prašė atidalinti jos ir atsakovės V. D. T. turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės taip: ieškovei A. B. M. priteisti asmeninės nuosavybės teise visą 3,1536 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2‘330 Eur rinkos vertės. Atsakovei V. D. T. kompensuoti turėtą 1/2 dalį žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovei priklausiusiu turtu asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 3,3793 ha ploto, 2‘410 Eur rinkos vertės.Atidalinti iš bendrosios nuosavybės du ūkinius pastatus - unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip: ieškovei A. B. M. priteisti asmeninės nuosavybės teise visą ūkinį pastatą un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir visą ūkinį pastatą un. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 1‘187 Eur rinkos vertės. Atsakovei V. D. T. kompensuoti turėtą 1/2 dalį ūkinio pastato un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį ūkinio pastato un. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausiusiu turtu – asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį gyvenamojo namo (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio rinkos vertė 2‘990 Eur, 1/2 dalį ūkinio pastato (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio rinkos vertė 21 Eur, 1/2 dalį kiemo rūsio (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio rinkos vertė 82 Eur, 1/2 dalį ūkinio pastato (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio rinkos vertė 874 Eur, 1/2 dalį ūkinio pastato (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio rinkos vertė 56 Eur, 1/2 dalį ūkinio pastato (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio rinkos vertė 95 Eur, 1/2 dalį pirties (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios rinkos vertė 209 Eur, 1/2 dalį garažo (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio rinkos vertė 66 Eur, 1/2 dalį viralinės (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios rinkos vertė 51 Eur.Nurodė, kad su atsakove yra seserys ir po motinos E. M. mirties paveldėjo motinos turtą, tame tarpe ir žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančia sodyba (statiniais) (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ieškovei išduotas 2015 m. birželio 17 d. Atsakovei nuosavybės teisė į turtą buvo pripažinta Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-62-731/2016. Tuo pačiu sprendimu ieškovei suteikta teisė be atsakovės sutikimo atlikti visus teisės aktuose numatytus privalomus veiksmus dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų tikslinimo.Ieškovė iniciatyva buvo atlikti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyriaus vedėjas 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 42SK- 699-(14.42.110.) patvirtino naujus šio žemės sklypo kadastro duomenis, kurie įregistruoti VĮ Registrų centre. Pažymi, kad atlikus kadastro matavimus buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai, su atskirais kadastro numeriais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir atskirais registro numeriais (atitinkamai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 pagrindu, nes sklypą kirto kelias.Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturtės ir joms priklauso po 1/2 dalį žemės sklypų bei po 1/2 dalį visų šiuose sklypuose stovinčių statinių. Ieškovė pageidauja atsidalinti savo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jos nuomone, atidalijimas galimas, nes sklypas jau yra padalintas į du atskirus, todėl tikslinga juos pasidalinti taip, kad kiekviena taptų vieno iš sklypų vienintele savininke, įskaitant tame konkrečiame sklype stovinčius statinius. Atsakovė su jai pateiktu ieškovės siūlymu bendru sutarimu pasidalinti turtą nesutiko, tačiau ieškovė atsakovės nesutikimo argumentus laiko nepagrįstais ir teigia, kad atsakovei nesutikus su turto atsidalijimo būdu, ji negali tinkamai naudotis savo turtu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
Zarasų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino, atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės V. D. T. ir A. B. M. bendrai priklausantį turtą, pripažino A. B. M. asmenine nuosavybe žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais: ūkiniu pastatu - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtimi - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniais – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pripažino V. D. T. asmenine nuosavybe žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtimi - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Priteisė iš V. D. T. 265 Eur kompensaciją A. B. M. už atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir 800 Eur bylinėjimosi išlaidų A. B. M. bei 16,06 Eur valstybei.Nustatė, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-04-28 sprendimu, ieškovei ir atsakovei buvo pripažinta nuosavybės teisė į po ½ žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus. Teismas nenustatė, kad atidalijus ieškovei ir atsakovei priklausančius žemės sklypus, kiekvienai paskiriant po atskirą žemės sklypą, pagal šalims priklausančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bus padaryta nors kokia žala buvusiam žemės sklypui ir po atidalinimo sukurtiems dviems žemės sklypams ar jų paskirčiai. Sprendė, kad atidalinus ieškovei ir atsakovei bendrai priklausančius du žemės sklypus, kiekvienai paskiriant atskirą žemės sklypą, žala jų paskirčiai ar kokia kita žala nebus padaryta. Pažymėjo, kad atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, neginčijo atsakovei ir ieškovei bendrai priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimo, o iš esmės žemės sklypo padalinimo į du atskirus žemės sklypus.Teismas konstatavo, kad ieškovei ir atsakovei priklauso po ½ dalį dviejuose žemės sklypuose. Jų tarpusavio santykiai yra įtempti ir konfliktiški. Atsakovė ūkininkauja ir iš esmės naudojasi ieškovei priklausančia turto dalimi, nes tarp šalių nėra nustatyta bendrai valdomo turto naudojimosi tvarka. Todėl ieškovė negali pilna apimtimi ir nevaržomai naudoti, valdyti ir disponuoti jai priklausančia žemės dalimi. Paskyrus ieškovei ir atsakovei kiekvienai po atskirą žemės sklypą, bus pašalinti esami ir galimi nesutarimai ateityje dėl šiuo metu šalims bendrai priklausančių žemės sklypų dalių valdymo, naudojimo ir disponavimo.Ieškovė prašė, atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės, jai asmeninę nuosavybę pripažinti į tris ūkinius pastatus ir į du kiemo statinius, esančius žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Bendra prašomo atidalinti turto, tenkančio ieškovei vertė yra 3‘740 Eur. Ieškovė sutiko, kad atsakovei po atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atitektų žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiu gyvenamuoju namu ir aštuoniais ūkio pastatais. Bendra po atidalinimo atsakovei tenkančio turto vertė yra 6‘854 Eur.Atsakovė nurodė, kad jai yra reikalingi visi sodyboje esantys ūkio pastatai, nes ji ūkininkauja. Tvartas, kuriame atsakovė laikė gyvulius, po ieškovės siūlomo atidalinimo patenka į žemės sklypą, kurį ieškovė prašė priteisti jai. Žemės sklype, kurį ieškovė siūlė priteisti atsakovei, nėra ūkinio pastato, kuris būtų tinkamas gyvuliams laikyti. Liudytojas V. M. paaiškino, kad vieną ūkinį pastatą, esantį žemės sklype, kurį ieškovė prašė priteisti atsakovei, galima pritaikyti gyvuliams laikyti. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklype, kurį ieškovė prašė priteisti atsakovei, esantį ūkinį pastatą, negalima pritaikyti gyvuliams laikyti. Atsakovės argumentas, kad ji neturi finansinės galimybės pritaikyti kitą ūkinį pastatą gyvuliams laikyti, teismo nuomone, nėra pakankamas ir teisingas, sprendžiant dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovė iš esmės nepagrįstai apsunkina ir suvaržo ieškovės teisę pilna apimtimi, netrukdomai ir nepriklausomai nuo atsakovės, naudotis jai priklausančiu turtu. Tokį atsakovės elgesį teismas laikė nesąžiningu, nes juo yra siekiama savanaudiškų tikslų, ieškovės sąskaita. Atsakovė nepateikė įrodymų dėl ūkinio pastato, kuris gali būti pritaikytas gyvuliams laikyti, pertvarkymo išlaidų apimties. Kadangi nurodyto pastato pritaikymo gyvuliams laikyti išlaidos yra nežinomos, teismas negalėjo spręsti, kiek jos yra neproporcingos ir neprotingos, todėl padarė išvadą, kad šios išlaidos yra nereikšmingos.Atsakovė nurodė, kad ieškovės prašomo jai priteisti žemės sklypo vertė yra žymiai didesnė nei nurodyta ieškinyje ir žymiai viršija atsakovei siūlomo priteisti žemės sklypo vertę. Žemės sklypas, kurį ieškovė prašė priteisti jai, ribojasi su ežeru, todėl yra žymiai vertingesnis. Atsakovė pateikė tris internetinius skelbimus apie parduodamus sklypus, esančius prie ežerų. Iš šių skelbimų teismas negalėjo spręsti, kiek juose nurodyti žemės sklypai yra identiški savo sąlygomis, lyginant su ieškovės prašomo priteisti jai žemės sklypo sąlygomis. Todėl nusprendė, kad įrodymai negali būti laikomi objektyvūs, patikimi ir pakankami, sprendžiant apie ieškinyje nurodytų žemės sklypų vertes. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos atsikirtimus, neginčijo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose esančių duomenų apie ieškovės ir atsakovės bendrai valdomo turto vertes. Byloje nėra kitų įrodymų apie ieškovės ir atsakovės bendrai valdomo turto vertes, išskyrus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodytas šio nekilnojamojo turto vertes. Šie duomenys nenuginčyti, vieši ir oficialūs, todėl teismas, spręsdamas šalių ginčą, neturėjo pagrindo jais abejoti ir nesivadovauti. Ieškovė prašė atidalinant iš bendros dalinės nuosavybės, priteisti jai turto už 3‘740 Eur, o atsakovei už 6‘854 Eur. Ieškovė sutiko, kad atsakovei būtų priteista beveik dvigubai didesnės vertės atidalinamo turto dalis ir neprašė priteisti jai iš atsakovės kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę atidalinamo iš bendrosios dalinės nuosavybės turto dalį. Teismo nuomone, ieškovės reikalavimas negali būti laikomas nesąžiningu, neproporcingu ir neteisingu, nes atsakovei tenka didesnė atidalinamo turto dalis, neprašant sumokėti kompensacijos. Gaudama didesnę atidalinamo iš bendrosios dalinės nuosavybės turto dalį ir neišmokėdama ieškovei kompensacijos, atsakovė turi galimybę tinkamai pertvarkyti sodybos pastatus ir pritaikyti juos ūkininkavimui ir gyvulių laikymui.Teismas nustatė, kad siekdama atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės, ieškovė atliko jai ir atsakovei bendrąja nuosavybe priklausiusio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovė šių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo neginčijo. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė už atliktus matavimus sumokėjo 530 Eur. Kadangi teismas ieškinio dalį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės patenkino, iš atsakovės proporcingai priteisė ieškovės patirtas kadastrinių matavimų išlaidas. Ieškovė už advokato pagalbą sumokėjo 1‘650 Eur. Teismas, įvertinęs ieškinio apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, sprendžiamus teisinius klausimus ir kitas aplinkybes, sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 800 Eur.Zarasų rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 31 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovei 161 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. B. M. prašo pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti jai 1‘450 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatų teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, priteisti į valstybės biudžetą išlaidas už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.Nurodo, jog teismas nepagrįstai sumažino jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, sutinka, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti sumažintos 200 Eur, kurie buvo sumokėti už susipažinimą su byla. Mano, jog teismo nustatytos aplinkybės nėra pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos įrodymais, todėl turėjo būti priteistos. Advokatėms sumokėtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo kriterijus, neviršija Teisingumo ministro nustatytų rekomendacinių dydžių. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad atstovėms būtina pasiruošti kiekvienam posėdžiui, nepriklausomai kiek truko posėdis. Zarasuose yra tik vienas advokatas, todėl apeliantė sudarė sutartis su advokatais, dirbančiais kituose miestuose. Nepriklausomai nuo to, kiek truko teismo posėdis, advokatas patyrė laiko sąnaudas atvykimui į Zarasų rajono apylinkės teismą, todėl nepagrįsta laiko sąnaudas skaičiuoti tik paties posėdžio trukme. Mano, jog 100 Eur ar 150 Eur honoraras už posėdį ar procesinį veiksmą yra labai kuklus, ir teismas nepagrįstai jo nepriteisė. Advokatė A. M. 2017-06-15 5 val. atstovavo apeliantę posėdyje, suruošė ieškinio patikslinimą, 3 val. sugaišo kelionėje į Zarasus, patyrė kuro sąnaudas, todėl 500 Eur honoraras daugiau nei kuklus. Nesutinka su teismo argumentu, kad byla yra nesudėtinga, nes byla pakankamai sudėtinga. Apeliantė yra sunkios turtinės padėties, turėjo skolintis pinigų bylinėjimuisi, šiuo metu jai yra teikiama 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba. Ji gauna 226 Eur netekto nedarbingumo pensiją, o 2017-07-06 sudegė jos gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra skolinga 101,11 Eur už šilumą ir neturi iš ko skolos susimokėti.Nurodė, jog ji ilgą laiką negalėjo susitarti su seserimi dėl turto pasidalijimo, todėl buvo priversta kreiptis į teismą. Sesuo neleidžia jai naudotis turtu, veja ją iš kiemo ir tėvų kapų. Nuolat yra šmeižiama, todėl patiria ne tik materialinę žalą, bet ir moralinę. Todėl prašo teismo peržiūrėti sprendimą ir priteisti jos patirtas išlaidas – 1‘723,43 Eur, kurią sudaro: 265 Eur – geodeziniai matavimai, 161 Eur žyminis mokestis, 47,43 Eur atsakovės valdų įteisinimas, 900 Eur advokatų dalyvavimas teismo posėdžiuose, 350 Eur ieškinio surašymas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu atsakovė V. D. T. prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 01-1-33847/17 ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas, priteisti iš ieškovės visas patirtas atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais motyvais:Teismo sprendimas pažeidė jos bei viešuosius interesus, nes atsakovė po turto padalijimo liko be geriamo vandens ir lauko tualeto, nors nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad kiti kiemo statiniai - šulinys ir lauko tualetas, priklauso pastatui - gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas šiuos statinius pripažino ieškovės nuosavybe ir nepasisakė dėl atsakovės aprūpinimo geriamuoju vandeniu, o atskirdamas šulinį ir lauko tualetą nuo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokio savo sprendimo nemotyvavo.Atsakovė ūkininkauja, laiko gyvulius ir jai yra reikalingas tvartas, o teismas tvartą priteisė ieškovei, todėl pažeidė ne tik jos teisę laisvai pasirinkti darbą - ūkininkauti bei iš to gauti pajamų pragyvenimui, bet ir naminių gyvūnų teises, kadangi jie laikomi tam nepritaikytoje patalpoje žiemą sušaltų. Atsakovei netekus dalies tvarto, kuria dabar naudojasi, neturės tinkamų sąlygų toliau užsiimti gyvulininkyste ir bus priversta sunaikinti gyvulių bandą. Persikvalifikuoti į kitą ūkininkavimo sritį, pvz. daržininkystę, neturi galimybių, nes neturi jokios žemės ūkio technikos bei arklio, be to, jai atitenkančio žemės sklypo žemės ūkio naudmenų našumo balas yra tik 26,2. Akivaizdu, kad tokio derlingumo žemėje auginti javus ar daržoves būtų nuostolinga.Teismas neteisingai vertino pastatų paskirtį, nurodydamas, kad karves galima laikyti daržinėje. Liudytojas V. M. duodamas parodymus teismui aiškiai nurodė, kad sodyboje nėra daugiau pastatų, kuriuose būtų galima laikyti galvijus. Tačiau teismas savo iniciatyva užduodamas klausimus liudytojui apie daržinės pritaikymo joje laikyti galvijus galimybę, kainas ir pertvarkymo trukmę iš liudytojo išgavo atsakymą, kad vis tiktai galima karves laikyti ir daržinėje. Teismas, vertindamas šio liudytojo parodymus ir darydamas išvadą, kad galima pritaikyti daržinę gyvuliams laikyti, neišsiaiškino liudytojo turimos specialybės, išsilavinimo, jo turimų zootechninių, veterinarinių bei statybinių žinių. Pastatams, skirtiems laikyti galvijus, yra taikomos Žemės ūkio ministro 2009 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 3D-602 įsakymu patvirtintos „Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklės ŽŪ TPT01:2009“. Šių taisyklių 8.2.27. punkte nurodyta, kad tvartas yra pastatas ūkiniams gyvūnams, išskyrus bites, laikyti, o 8.3.1. punkte – daržinė yra pastatas stambiesiems pašarams (šienui, šiaudams) ar kraikui laikyti. Mano, kad ūkinių pastatų paskirtis yra visiems žinoma ir teismas turėjo pripažinti, kad įrodinėti tvarto ir daržinės paskirties nereikia. Teismo posėdžio metu buvo akcentuojama, kad karvės, kaip taisyklė, susilaukia veršiukų žiemos metu, kuriems yra reikalinga atitinkama patalpos temperatūra, taip pat patalpos žema temperatūra neigiamai įtakos į karvių produktyvumą, t. y. mažiau jos duos pieno. Teismas nepagrįstai ir šališkai nurodė, jog atsakovės argumentas, kad neturi finansinės galimybės pritaikyti kitą ūkinį pastatą gyvuliams laikyti, šiuo atveju negali būti pakankamas ir teisingas, sprendžiant dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.Sodyboje nėra daugiau ūkinių pastatų, kuriuose būtų galima laikyti galvijus. Apie jokių sodybos pastatų, tame tarpe ir daržinės, pritaikymą bei perstatymą atsakovė nenurodė bei nežinojo, kad teismas nuspręs, jog atsakovė daržinę privalo pritaikyti galvijų laikymui ir turi pateikti šių darbų sąmatą. Todėl teismas neteisingai padarė išvadą, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklype, kurį ieškovė prašo priteisti atsakovei, esančio ūkinio pastato, negalima pritaikyti gyvuliams laikyti.Teismas nepagrįstai atmetė jos argumentus dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį prašo priteisti ieškovė, vertės. Žemės sklypas, kurį ieškovė prašo priteisti jai, ribojasi su ežeru, todėl yra žymiai vertingesnis, nei nurodytas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Atsakovė pateikė tris internetinius skelbimus apie parduodamus sklypus, esančius prie ežerų. Be to, pati ieškovė 2015 metų rudenį įdėjo į internetinę skelbimų svetainę „Alio. Lt“ skelbimą, kad parduoda 300 a žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už 35‘000 Eur. Šį faktą pripažino ir pati ieškovė. Tačiau teismas šio įrodymo iš viso neįvertino.Teismas neteisingai ir nepagrįstai Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose esančius duomenis apie nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu, laikė teisingais ir patikimais. Teismui nesukėlė abejonių, pav. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytų kiemo statinių - šulinio ir tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 Eur vertė. Ši vertė atitinka 1,5 kv. m. medinių lentų arba vieno kibiro šulinio vandeniui pasisemti kainą. VĮ Registrų centro internetinėje svetainėje nurodyta, kam yra naudojama žemės ir/ar statinių vidutinė rinkos vertė, kurioje nurodyta, kad žemės ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos mokesčiams (nekilnojamojo turto mokesčiui ir žemės mokesčiui) nustatyti, o taip pat jos yra naudojamos kitiems teisės aktų numatytiems tikslams.Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 20 d. nurodyta, jog turto kaina – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arba sumokėta už turtą. Kadangi ieškovė skelbime nurodė parduodamo žemės sklypo su jame esančiais pastatais 35‘000 Eur kainą, todėl ši kaina ir yra reali rinkos kaina, ir teismas turėjo šią aplinkybę įvertinti. Be to, toks turto vertinimas atitinka Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244, nuostatas. Mano, kad šio žemės sklypo vertinimas – ne mažiau kaip 25‘000 Eur yra teisingas bei pagrįstas tiek pačios ieškovės skelbime apie parduodamą žemės sklypą, tiek kitų panašių parduodamų žemės sklypų, kurie turi ežero pakrantę, kainomis ir paneigia Nekilnojamojo turto registre pateiktą vertinimą, nustatytą masinio vertinimo būdu. Aplinkybę, jog ieškovei prašomas priteisti asmeninėn nuosavybėn žemės sklypas yra vertingesnis nei apeliantei, teismo posėdyje patvirtino ir liudytojai F. B., V. M. ir V. M..Teismas neteisingai nurodė, jog teismo posėdžio metu, liudytojos N. B. ir F. B. parodė, kad ieškovė ir atsakovė nesutaria dėl naudojimosi bendrai valdomu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadangi šie liudytojai teismo posėdžio metu tokių aplinkybių teismui nenurodė.Ieškovė nėra suinteresuota bendrai valdyti turtą, ji nuo 2015 m. lapkričio mėn. pardavinėja savo dalį paveldėto turto. Teismas šių aplinkybių nevertino. Ieškovė dar iki žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo pati jau nusprendė, kad žemės sklypas prie ežero atiteks jai. Ieškovė nepranešusi nutarė parduoti bendrą jų turtą, todėl akivaizdu, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes apeliantės sąskaita siekia savanaudiškų tikslų. Teismui nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog atsakovė savo elgesiu visaip trukdo ieškovei naudotis jai priklausančiu turtu. Liudytojos N. B. parodymai turėtų būti vertintini, kaip suinteresuoti ir šališki. Byloje paaiškėjo aplinkybės, kad žemės sklypą padalinant į du atskirus sklypus buvo pažeistos Saugomų teritorijų įstatyme nurodytos vertybės, todėl apeliantė kreipsis į teismą dėl neteisėto žemės sklypo padalinimo. Mano, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus.Nurodo, kad po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo, sudegė gyvenamasis namas. Įtariama, kad pastatas buvo padegtas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šia padaryta nusikalstama veika buvo pasikėsinta ir į apeliantės gyvybę. Kadangi sudegė visas gyvenamasis namas, todėl ji apsigyveno pastate - klėtyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal teismo sprendimą asmeninės nuosavybės teise turėtų atitekti ieškovei. Šis pastatas yra pastatytas 1994 metais, rąstinis, 30,21 kv. m. ploto, 8 proc. nusidėvėjimo, todėl iš visų kitų sodyboje esančių pastatų yra geriausiai tinkamas gyventi. Prašo teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 01-1-33847/17 ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas. Pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms, t. y. netekus dalies bendro turto, byla turi būti grąžintina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimais į ieškovės A.B. M. ir atsakovės V.D. T. apeliacinius skundus trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo juos nagrinėti vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Nurodo, jog kadastrinių matavimų pagrindu buvo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys, o ne padalintas žemės sklypas, kaip teigė apeliantė V.D. T.. Taip pat nurodo, jog nėra suinteresuoti šia byla, nes teismo sprendimas neturės jokios įtakos jos atliekamoms funkcijoms ar sprendimams.
Atsiliepimu į ieškovės A.B. M. apeliacinį skundą atsakovė V.D. T. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o jos skundą tenkinti. Mano, kad teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų yra pagrįstas, nes apeliantė galėjo pasinaudoti nemokama teisine pagalba, o ne kreiptis į brangius advokatus. Be to, jei apeliantės materialinė padėtis yra sunki, ji galėjo parduoti butą mieste ir apsigyventi joms priklausančioje bendrojoje nuosavybėje.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, nes tai nėra susiję su jų veikla.
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė A.B. M. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su atsakovės argumentu, kad ji yra palikta be geriamo vandens ir tualeto, nes jiems yra nustatytas servitutas. Atsakovė yra pensinio amžiaus ir gali užsiimti bet kokia veikla, todėl teismo sprendimas nieko bendro neturi su Konstitucijos 48 str. įtvirtinta asmens teise laisvai pasirinkti darbą. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl gyvulių laikymo. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė gali bet kokį ūkinį pastatą pritaikyti gyvulių laikymui. Teismas atidalino žemės sklypą bei ūkinius pastatus, ir atsakovei atiteko didesnė turto vertė ir daugiau ūkinių pastatų negu ieškovei. Atsakovė neįrodė, kad ieškovei atiteko didesnė turto vertė nei atsakovei, ji nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Mano, jog nėra jokio teisinio pagrindo stabdyti bylą dėl to, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl kilusio gaisro. Kadangi priteistas namas yra atsakovei skirtas, o į nuostolių atlyginimą ji viena pretenduos, juolab jog atsakovė ten gyveno. Be to, atidalinus sklypus, kuriuos skiria kelias, akivaizdu, kad pastatai kitaip ir negali būti padalinti, tik pagal žemės sklypus. Be to, atsakovė nesiūlė jokio kito atidalijamo varianto. Be to, šiuo metu atsakovė pati viena naudojasi visu turtu, kai tuo tarpu turėtų naudotis tik ½ dalimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo dalis dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – reikalavimą dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmesti. Kita Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo dalis panaikinama ir byla dalyje dėl statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. B. M. ir atsakovė V. D. T. po motinos E. M. mirties lygiomis dalimis paveldėjo šį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 6,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtimi unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtimi unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais (šulinys, lauko tualetas) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(1 t., b. l. 23-29, 79-81).Šalims priklausantis 6,6000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) patenka į Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių - Užėniškių piliakalnio su gyvenviete (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 24097) vizualinės apsaugos pozonį. Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu V. D. T. pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį 6,6000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei į ½ dalį gyvenamojo namo ir jo priklausinių. A. B. M. pripažinta teisė be atsakovės V.D. T. sutikimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus (1 t., b. l. 9-11).Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –NŽT), atsižvelgdama į tai, kad 6,6000 ha žemės sklypą skiria vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris į bendrą žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas, į Baibių kadastro vietovės preliminarų žemės reformos žemėtvarkos projektą, 2016 m. balandžio 28 d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimą, žemės sklypo bendrasavininkės A. B. M. 2016 m. rugpjūčio 5 d. gautą prašymą patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Aukštaitijos projektai“ matininko V. R. 2016 m. liepos 22 d. parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas. Šalims nuosavybės teise priklausančiam 6,6000 ha žemės sklypui suteikti du kadastro numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 3,3793 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas, 3,1536 ha) (1 t., b. l. 12-22). Žemės sklypai yra kraštovaizdžio draustinyje, patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną. Naudojimosi tvarka paveldėtu turtu ir servitutai nenustatyti.
Dėl reikalavimo atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Ieškovė A. B. M. pageidauja atidalinti turtą iš bendrosios nuosavybės ir jai priteisti visą 3,1536 ha žemės sklypą, o atsakovei už jai priklausančią ½ dalį sklypo kompensuoti kito, 3,3793 ha, sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 2‘410 Eur, ½ dalimi. Atsakovė su tokiu atidalijimu nesutiko, teigdama, kad sklypai nėra lygiaverčiai, kad toks atidalijimas pažeidžia jos teises ir įstatymą. Apeliantė, atsakovė V. D. T., skundžia Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimą, motyvuodama tuo, kad teismas tinkamai neįvertino jos argumentų dėl skirtingos sklypų vertės, kad ieškovė siekia žemės sklypą parduoti ir to neneigia, kad žemės sklypas negali būti atidalintas.Teisėjų kolegija, įvertinusi dalyvaujančių byloje asmenų argumentus, pateiktus įrodymus bei galiojantį teisinį reglamentavimą daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas atidalinti šalių valdomą žemės sklypą, negali būti tenkinamas.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu. Nagrinėjant asmenų civilinį ginčą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, svarbu, kad nebūtų pažeidžiamos šių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę. Nesant galimybės atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės dalies, atitinkančios bendraturčių nuosavybės teisės dalis, vadovaujantis civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais, bendraturčių ginčas spręstinas siekiant suderinti jų priešingas pozicijas tokiu būdu, kad būtų padaryta kuo mažiau žalos jų teisėms ir teisėtiems interesams.Taigi, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstomi atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos, t. y. bendraturčiams nesusitarus, atidalijama teismo tvarka; prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijimas natūra galimas tuomet, kai daiktas yra dalus, t. y atidalijus daiktą, nepadaroma žala jo paskirčiai.Kaip minėta, ieškovė ir atsakovė nekilnojamąjį turtą paveldėjo lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (sklypai) yra Gražutės regioninio parko teritorijoje, taip pat jis patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną. Dėl to sklypams yra taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtinti Nacionalinių ir regioninių parkų teritorijos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir apribojimai (XXXIV skyrius) bei Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos.Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija galiojusi iki 2017-07-01) 31 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad: „Valstybiniuose draustiniuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus kai: 1) žemės sklypo dalis atidalijama visuomenės poreikiams, reikalingiems inžineriniams statiniams statyti; 2) pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti; 3) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti; 5) padalijant žemės sklypą atskiriama jo dalis, reikalinga buvusiai sodybai atstatyti“.Pagal to paties įstatymo 10 dalį: „Valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus, kai: 1) žemės sklypo dalis atidalijama visuomenės poreikiams reikalingiems statiniams, įskaitant inžinerinius statinius, statyti; 2) žemės sklypai yra gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonoje, kurioje valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta nauja statyba, arba kai nauja statyba numatyta savivaldybių teritorijų kompleksiniuose planuose; 3) žemės sklypas yra skirtingo funkcinio prioriteto zonose ir vienoje iš jų valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta statybų galimybė; 4) pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti; 5) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti; 6) padalijant žemės sklypą atskiriama jo dalis, reikalinga buvusiai sodybai atstatyti“.Be to, vertinant tai, kad žemės sklypas patenka į Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas, jam taikomos atitinkamos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 nutarimu Nr. 343, 90 punkte nustatyta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose ir apsaugos zonose numatomų atlikti žemės ir statybos darbų projektai turi būti suderinti su Departamentu. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau –NKPAĮ) 11 straipsnio 6 dalies 2 punktą, vizualinės apsaugos pozonyje esančiuose žemės sklypuose ar jų dalyse su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiama veikla, galinti trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą.Taigi, atsižvelgiant į šalių valdomo žemės sklypo (sklypų) plotą bei esant virš nurodytam teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo atmestinas. Pažymėtina ir tai, kad nepriklausomai nuo to, jog iš šalims priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo yra suformuoti du žemės sklypai, turintys atskirus kadastrinius numerius, jie negali būti atidalinti ir dėl to, kad jie akivaizdžiai yra nelygiaverčiai. Atsakovė negali netekti teisės prieiti prie ežero, jei visas žemės sklypas, besiribojantis su ežeru, atitektų ieškovei. Tiek ieškovei, tiek atsakovei priklauso po ½ dalį kiekvieno žemės sklypo. Minėtiems žemės sklypams gali būti nustatyta tik naudojimosi tvarka.
Dėl reikalavimo atidalinti statinius iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šį reikalavimą, neatskleidė jo esmės. Pagal CPK 327 straipsnį vienas iš pagrindų perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo yra tuomet, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes.Ieškovė, prašydama atidalinti ją iš bendrosios nuosavybės teise valdomo turto, pirminiame ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise ūkinius pastatus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 2-6). Tačiau 2017 m. gegužės 18 d. ieškovė patikslino ieškinio dalyką (2 t., b. l. 26-29) ir suformulavo tokius galutinius reikalavimus dėl pastatų atidalijimo: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti du ūkinius pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o atsakovei – kompensuojant nuosavybės teisės į ½ dalį šių ūkinių pastatų, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei priklausiantį turtą: ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Nors teisėjo rezoliucijos ant ieškinio dalyko patikslinimo nėra (nėra ir EPP sistemoje), tačiau iš teismo posėdžio 2017 m. gegužės 18 d. protokolo matyti, kad teismas prijungė ieškinio dalyko patikslinimą ir suteikė šalims 14 d. terminą atsiliepimams pateikti (2 t., b. l. 31-33). Nežiūrint į tai, kad ieškovės reikalavimas buvo pakeistas, pirmosios instancijos teismas skundžiamuoju sprendimu ieškovės asmenine nuosavybe pripažino šiuos pastatus: ūkinius pastatus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės asmenine nuosavybe teismas pripažino: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovė ir atsakovė lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį paveldėjo 13 nekilnojamojo turto objektų, t. y. gyvenamąjį namą ir 12 jo priklausinių (1 t., b. l. 23-29). Ieškinio dalyko patikslinimas buvo su trūkumais, nes ieškovė nurodė ne visus paveldėtus pastatus ir į atidalijamą turtą neįtraukė ūkinio pastato, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje teismas nurodė tik vieną ieškovės reikalavimų dalį, dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kadangi aprašomojoje dalyje kiti ieškovės reikalavimai nenurodyti, visiškai neaišku, kodėl teismas, priėmęs patikslintus ieškovės reikalavimus dėl statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, jų nenagrinėjo (CPK 270straispnio 3 dalis). Kaip minėta, ieškovė galutinius reikalavimus dėl pastatų atidalijimo suformulavo 2017 m. gegužės 18 d., tačiau patikslindama ieškinio dalyką – galutinius reikalavimus, kiemo statinių, kuriuos teismas pripažino ieškovės nuosavybe, nenurodė ir neprašė priteisti. Taip pat nenurodė ir neprašė priteisti jai ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, ši sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Be to, teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Tačiau, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, teismas privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kai nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014, kt.).Atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, tenka pareiga įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas tokio pobūdžio nagrinėjamų bylų praktiką, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą ir vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia jų, ar kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015).Svarbu ir tai, ar atidalijamas daiktas yra pagrindinis, kuris gali būti savarankišku teisinių santykių objektu, ar antraeilis, kuris yra tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantis arba pagrindiniam daiktui priklausantis, arba kitaip su juo susijęs daiktas (CK 4.12, 4.13 straipsniai). Esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu (CK 4. 15 straipsnis).Nagrinėjamu atveju šalys siekia atidalinti namų valdą, susidedančią iš gyvenamojo namo, šešių ūkinių pastatų, rūsio, pirties, garažo, viralinės, klėties ir kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto). Ieškovė, prašydama ją atidalinti iš bendrosios su atsakove nuosavybės, pretenduoja tik į du ūkinius pastatus ir prašo juos priteisti jai nuosavybės teise. Bylos duomenys patvirtina, kad namų valdoje gyvena atsakovė, kuri ūkininkauja ir naudojasi ūkiniais pastatais, nes viename jų laiko gyvulius. Kaip minėta, atidalijimas natūra galimas tik tada, kai daiktas yra dalus ir tokį daiktą atidalijus nepadaroma žalos jo paskirčiai. Šiuo atveju ieškovei nuosavybės teise priteisti tik gyvenamojo namo priklausiniai (ūkio pastatai, klėtis, kiemo statiniai), kurie yra savarankiški pagrindiniam daiktui (gyvenamajam namui) tarnauti skirti antraeiliai daiktai ir pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnis). Akivaizdu, kad šalių paveldėtas turtas - gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, rūsys, pirtis, garažas, viralinė, klėtis ir kiemo statiniai buvo statyti kaip viena namų valda. Gyvenamasis namas skirtas gyventi šeimai, o ūkio pastatai ir kiti priklausiniai - tenkinti kitus šeimos ūkio poreikius. Pirmosios instancijos teismas, atidalindamas ūkinius pastatus nuo pagrindinio daikto (gyvenamojo namo) iš bendrosios dalinės nuosavybės, nevertino ir nepasisakė, ar minėti ūkiniai pastatai yra dalūs, ar nedalūs, kodėl ieškovei, kuri namų valdoje negyvena ir šiais pastatais nesinaudoja pagal paskirtį, būtina paskirti tvartą, kuriame laikomi gyvuliai, ar šiuo pastatu, atsižvelgiant į jo tūrį, gali naudotis abi bendraturtės, o jei negali, tai kodėl ieškovei negali būti skiriamas kitas, ne toks specifinis, kaip tvartas, ūkinis pastatas.Be to, kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, šalių argumentus ir pateiktus įrodymus, todėl skundžiamu sprendimu akivaizdžiai pažeidė apeliantės nuosavybės teises. Sprendžiant šalių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės svarbūs yra tikslūs atidalijamų daiktų duomenys, nustatant bendraturtėms teksiančias realias turto dalis, taip pat ir sprendžiant dėl galimybės atidalyti ieškovės prašomu būdu, nes yra siekiama atsidalyti natūra, formuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus.Apibendrindama virš nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atidalijimą iš bendrosios nuosavybės reglamentuojančias teisės normas, neatskleidė ginčo esmės ir nenustatė visų reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. padarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, byloje būtina įvertinti papildomus įrodymus, naujai atsiradusią aplinkybę (gaisrą, kurio metu sudegė gyvenamasis namas), todėl bylos dalis iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai ginčą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Todėl teismui neatskleidus ginčo esmės, Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo dalis dėl statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės panaikinama ir byla šioje dalyje perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjant bylą dėl šio reikalavimo iš naujo svarstytina, ar ieškinio reikalavimai tinkamai suformuluoti, ar siūlomas atidalijimo variantas, šalims nustačius naudojimosi tvarką žemės sklypais, atitinka teisės aktų reikalavimus.Atsižvelgdama į tai, kad byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija sprendžia, jog ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, įskaitant ir priteistas papildomu 2017 m. liepos 31 d. sprendimu, negali būti išspręstas iš esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas turės būti išspręstas pirmosios instancijos teisme, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo (CPK 93 straipsnis). Tokiu būdu šalims paliekama galimybė ir pačioms susitarti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos tuo atveju, jei jos nuspręstų užbaigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais
nusprendžia:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo dalį dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - A. B. M. reikalavimą atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atmesti.
Kitą Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo dalį panaikinti ir bylos dalį dėl statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės perduoti nagrinėti iš naujo.