Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.1.2.11; 3.1.18.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.4.4.11; 3.5.1.11;

2016 m. sausio 11 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-7454-772/2015 pagal pareiškėjos E. N. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, byloje suinteresuotais asmenims dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei ,,Medicinos bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja E. N. 2015-07-23 kreipėsi su skundu į antstolį T. U., prašydama atšaukti 2015-06-04 – 2015-07-07 vykusias ratinio traktoriaus MTZ Belarus - 892 varžytynes Nr. 108125, traktoriaus priekabos PALMS HM 2-10 VARŽYTYNES Nr. 108126 ir giluminio podirvio purentuvo – skutiko COMBIPLOV 38 varžytynes Nr. 108127. Nurodė, kad antstolis T. U. pardavė pareiškėjai priklausantį turtą, galiojant 2015-07-01 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6587-949/2015 pritaikytoms laikinosioms priemonėms, kuriomis buvo sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0136/14/01629. Pažymėjo, kad antstolis nesilaikė teismo nutarties, kuria buvo sustabdyti vykdymo veiksmai vykdant išieškojimą iš pareiškėjos turto, ir pažeisdamas imperatyvias teisės normas, pardavė pareiškėjai priklausantį turtą (16-18 b.l.).

Antstolis T. U. 2015-07-28 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka, persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo gauta 2015-07-07 jau pasibaigus elektroninėms varžytynėms, todėl jas atšaukti nebebuvo galimybės. Atkreipė dėmesį, kad skolininkė E. N. nepateikė antstoliui informacijos apie priimtą 2015-07-01 Šiaulių apylinkės teismo nutartį, nors turėjo pareigą aktyviai bendradarbiauti ir domėtis vykdymo eiga. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į 2015-07-07 nutartį, tolesnė turto realizavimo procedūra yra sustabdyta ir turto pardavimo iš varžytynių aktai nėra surašyti, kol nepaaiškės civilinės bylos Nr. 2-6587-949/2015 baigtis. Taip pat nurodė, kad 2015-07-21 Šiaulių apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-6587-949/2015 atmetė pareiškėjos E. N. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, tuo pačiu panaikino ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nutartis dar nėra įsiteisėjusi (14-15 b.l.).

Suinteresuotas asmuo UAB ,,Medicinos bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad antstolis nepažeidė imperatyvių teisės normų, kadangi antstolis iki varžytynių pabaigos, t.y. 2015-07-07 12:28 val., nebuvo gavęs ar kitu būdu informuotas apie Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-01 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Suinteresuoto asmens vertinimu pareiškėja turėdama pareigą suteikti visą reikšmingą informaciją vykdant išieškojimo procesą bei būdama pati tiesiogiai suinteresuota šios nutarties įvykdymu, galėjo operatyviai pranešti antstoliui apie teismo priimtą nutartį. Pažymėjo, kad pareiškėja skundžia visus antstolio T. U. veiksmus, taip vilkindama vykdymo procesą bei trukdydama patenkinti kreditoriaus reikalavimus (35-36 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-08-28 nutartimi pareiškėjos E. N. skundą dėl antstolio 2015-06-04 – 2015-07-07 vykdytų varžytinių dėl MTZ Belarus - 892 ir traktoriaus su priekaba PALMS HM2-10 bei giluminio podirvio purentuvo – skutiko COMBIPLOV 38 panaikinimo atmetė. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad antstolio T. U. kontoroje 2015-06-04 buvo paskelbtos pareiškėjai priklausančio turto - MTZ Belarus – 892 traktoriaus su priekaba PALMS HM2-10 bei giluminio podirvio purentuvo – skutiko COMBIPLOV 38 varžytynės, kurios pasibaigė 2015-07-07,o 2015-07-01 Šiaulių apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolio T. U. kontoroje gauta tą pačią dieną, tačiau jau pasibaigus varžytinėms. Teismas pažymėjo, kad skolininkė E. N., žinodama apie priimtą nutartį, į antstolį nesikreipė, nors viena pagrindinių skolininko pareigų yra aktyviai dalyvauti vykdymo procese, bendradarbiauti ir domėtis vykdymo eiga, tame tarpe suteikti visą išieškojimui ar jo eigai reikšmingą informaciją. Taipogi teismas nustatė, kad antstoliui gavus teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tolesnė turto realizavimo procedūra yra sustabdyta ir turto pardavimo iš varžytynių aktai nėra surašyti. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdoma. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš esmės tapatų skundą pareiškėja pateikė civilinėje byloje Nr. 2-6587-949/2015, o Šiaulių apylinkės teismas 2015-07-21 priėmė nutartį, kuria pareiškėjos prašymą dėl antstolio patvarkymo panaikinimo, pirmųjų pakartotinių ir antrųjų pakartotinių varžytynių atšaukimo ir galimybės pasiūlyti pirkėją atmetė. Teismas pabrėžė, kad nutartis įsiteisėjo, todėl turi būti vykdoma. Atsižvelgęs į tai, kad 2015-07-21 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi išsprendus antstolio paskelbtų varžytinių teisėtumo klausimą, pareiškėja 2015-07-23 su skundu vėl kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad pareiškėja tinkamai neįvertino 2015-07-21 nutarties, kuria taip pat buvo panaikintos ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turinio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėja E. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-28 nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino ir, neįsigilino į visas bylos aplinkybes bei antstoliui keliamas pareigas, pernelyg formaliai išnagrinėjo šį klausimą. Nagrinėjamu atveju antstolis T. U., kaip valstybės įgaliotas asmuo, privalėjo elgtis taip, kad nebūtų pažeistos vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai. 2015-07-01 buvo priimta nutartis, kuria buvo sustabdyti visi antstolio vykdomieji veiksmai išieškant iš pareiškėjos turto, be to, nutartis vykdytina skubiai. Tiek varžytynės Nr. 108125, tiek varžytynės Nr. 108126 baigėsi 2015-07-07. Taigi, antstolis, baigiantis varžytynėms privalėjo įsitikinti, kad varžytynėms teisėtai užbaigti nėra jokių kliūčių, šiuo atveju patikrinti teismų sistemoje esančius duomenis. Tačiau antstolis taip nesielgė - vykdomųjų veiksmų nesustabdė, tačiau priešingai, varžytynes įvykdė ir pardavė pareiškėjos turtą, kas pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių esmę.

2. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliui buvo išsiųsta jos priėmimo dieną (2015-07-01). Atsižvelgiant į tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismai išsiunčia kuo skubiau (faksu), antstolio T. U. paaiškinimai bei pirmosios instancijos teismo patvirtinimas, kad nutartis buvo gauta tik 2015-07-07, dėl ko antstolis turto varžytynes įvykdė teisėtai, atmestini kaip nepagrįsti. Be to pirmosios instancijos teismas turėjo remtis Plungės rajono apylinkės teismo 2015-07-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1235-514/2015, pateiktais išaiškinimas.

Atsiliepimu į pareiškėjos E. N. atskirąjį skundą, antstolis T. U. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei faktą, jog pareiškėjos iš esmės tapatus skundas jau yra išnagrinėtas 2015-07-21 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6587-949/2015, pagrįstai įžvelgė galimą pareiškėjos piktnaudžiavimo civiliniu procesu atvejį - sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Gavus teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išieškojimo veiksmai pareiškėjos atžvilgiu buvo nedelsiant sustabdyti, kas reiškia, kad antstolis paisė teismo nustatytų apribojimų, o skolininkės teisės ir teisėti interesai jokiu aspektu nebuvo pažeisti. Be to antstolio nuomone, atsižvelgus į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6587-949 yra panaikintos, nagrinėjama civilinė byla turėtų būti nutraukta išnykus ginčo dalykui.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ nurodė, kad nesutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais ir mano, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje negalima vadovautis pareiškėjos nurodyta teismų praktika, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Taip pat nurodė, kad pareiškėja skųsdama visus antstolio T. U. veiksmus, vilkina vykdymo procesą ir truko patenkinti kreditoriaus reikalavimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolio veiksmai dėl vykdymo veiksmų sustabdymo po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių gavimo pripažinti teisėtais, pagrįstumo.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (LR CPK 585 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, jo veikloje keliami ypatingi atidumo, sąžiningumo ir rūpestingumo reikalavimai, kurie vykdomi, kai antstolis vadovaujasi jo veiklą reglamentuojančiais įstatymais, neperžengdamas jam suteiktos kompetencijos ribų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis, LR CPK 585 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad antstolis, vykdydamas teismų sprendimus, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintą reguliavimą, šiuo atveju – civilinio proceso principą, kad įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju iš pateiktos vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolio T. U. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0136/14/01629 dėl 26777,95 Lt ir procesinių palūkanų išieškojimo iš E. N. pagal išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ pateiktą vykdyti Vilniaus rajono 7-to notarų biuro 2014-02-25 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. JŠ-2118. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vykdydamas skolos išieškojimą 2015-06-04 antstolis paskelbė skolininkei priklausančio turto MTZ Belarus – 892 traktoriaus su priekaba PALMS HM2-10 bei giluminio podirvio purentuvo – skutiko COMBIPLOV 38 varžytynės, kurios pasibaigė 2015-07-07. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015-07-01 civilinėje byloje Nr. 2-6587-949/2015 priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0136/14/01629 pagal 2015-06-04 antstolio T. U. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių vykdomojoje byloje Nr. 0136/14/01629, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos E. N. skundas dėl antstolio veiksmų. 2015-07-21 nutartimi Šiaulių apylinkės teismas pareiškėjos E. N. skundą dėl antstolio patvarkymo panaikinimo, pirmųjų pakartotinių ir antrųjų pakartotinių varžytynių atšaukimo ir galimybės pasiūlyti pirkėją sudarymo, atmetė. Taip pat ta pačia nutartimi Šiaulių apylinkės teismas panaikino 2015-07-01 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nutartis įsiteisėjo 2015-08-03 (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-6587-949/2015). 2015-07-23 pareiškėja E. N. pateikė antstoliui T. U. skundą, reikalaudama atšaukti nuo 2015-06-04 iki 2015-07-07 vykusias varžytynes, kadangi antstolis vykdymo veiksmus atliko galiojant 2015-07-01 nutartimi taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog antstolis nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gavo pasibaigus elektroninėms varžytynėms, bei, kad po nutarties gavimo tolimesni vykdymo veiksmai buvo sustabdyti, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis pateikė atskirąjį skundą teigdama, jog pirmosios instancijos teismas formaliai įvertinęs bylos aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog antstolis po 2015-07-01 nutarties priėmimo toliau tęsdamas varžytynes pažeidė 2015-07-01 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tokiu būdu pažeisdamas jos teises ir teisėtus interesus. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vykdomosios bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.

Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6587-949/2015 2015-07-01 priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kopijos bylos dalyviams išsiųstos 2015-07-03 (penktadienį), pareiškėjai nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes apie tai, kad minėta nutartis antstoliui T. U. buvo išsiųsta faksu bei į tai, kad kita po 2015-07-03 ėjusi darbo diena buvo 2015-07-07, neturi pagrindo netikėti antstolio nurodytomis aplinkybėmis, kad 2015-07-01 teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo kontoroje buvo gauta 2015-07-07, t.y. jau pasibaigus 2015-06-04 paskelbtoms varžytynėms. Konkrečiu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja būdama suinteresuota savalaikiu vykdymo veiksmų sustabdymu, bei turėdama duomenų, kad jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra tenkintas, turėjo pareigą apie tai informuoti antstolį. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinį procesą reglamentuojančios įstatymo nuostatos nenustato teismui prievolės priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siųsti bylos dalyviams faksograma (LR CPK 117 straipsnis, 152 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos argumentus, kad 2015-07-01 nutartis antstoliui buvo išsiusta 2015-07-01, taip pat ir faksu, atmeta kaip nepagrįstus bei prieštaraujančius faktinėms bylos aplinkybėms. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Konkrečiu atveju akcentuotina, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių antstolio T. U. nurodytas aplinkybes, jog apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą jis buvo informuotas tik 2015-07-07. Be to, papildomai paminėtina, kad 2015-07-01 pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėtas nepranešus suinteresuotiems asmenims, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkrečiu atveju nei teismui, nei pareiškėjai iki 2015-07-07 antstoliui nepateikus duomenų apie pareikštą prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, antstolis neturėjo objektyvaus pagrindo manyti, kad vykdomosios bylos Nr. 0136/14/01629 atžvilgiu gali būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyti tam tikri apribojimai.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė nepagrįstai remiasi Plungės rajono apylinkės teismo 2015-07-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1235-514/2015 pateiktomis išvadomis, kadangi nagrinėjamos bylos ir apeliantės cituojamos bylos, faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Teisės taikymo taisyklių taikymas, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų teisės normos taikymą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja.

Apeliantė atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, kad, pirmosios instancijos teismas jos skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo formaliai, nenustatęs visų faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu, kadangi nagrinėjamu atveju, nėra jokio teisinio pagrindo vertinti, kad pirmos instancijos teismas neišanalizavo esminių bylos aplinkybių bei pareiškėjos argumentų ir paaiškinimų.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde, atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės, bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantės atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-28 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims.