Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-04 · Byla Nr. 2SA-238-603/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-04
Bylos Nr.
2SA-238-603/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05163-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Lipnickienė
Pareiškėjas
A. K.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-238-603/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05163-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 128.11
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis M. D., L. M. K., I. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja A. K. (toliau – pareiškėja) 2013-02-11 padavė antstoliui M. D. (toliau – antstolis) skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2013-01-22 patvarkymą Nr. 0028/12/04413, kuriuo areštuotas pareiškėjos darbo užmokestis už 3 000,00 Lt sumą. Nurodė, kad antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo iki gyvos galvos išieškojimo iš skolininko L. M. K. išieškotojos I. G. naudai. Antstolis 2013-01-22 priimtu patvarkymu nutarė areštuoti pareiškėjai išmokamo darbo užmokesčio dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesinį atlyginimą, susidariusio išlaikymo įsiskolinimo sumai (3 000,00 Lt). Skundžiamas patvarkymas pažeidžia pareiškėjos ir nepilnametės dukters G. K. teises ir teisėtus interesus, nes pareiškėja neturi pareigos atsakyti pagal L. M. K. prievoles. Pareiškėja su sutuoktiniu L. M. K. negyvena nuo 2000-09-09, kai jis išvyko gyventi į Jungtinės Amerikos Valstijas, paliko šeimą, todėl jos gaunamų piniginių lėšų areštas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Antstolis 2013-02-13 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdo Varėnos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-435-308/2012 dėl išlaikymo iki gyvos galvos periodinėmis išmokomis išieškojimo iš L. M. K. išieškotojos I. G. naudai. Priverstinio vykdymo metu gavus atsakymus iš bankų nustatyta, kad skolininko vardu sąskaitų bankuose nėra, patikrinus viešųjų registrų duomenis, nustatyta, kad skolininkas neturi jam priklausančio nekilnojamojo ar kito registruotino turto. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininkas dirba L. K. PĮ. Gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatyta, kad skolininkas 1984-07-02 sudarė santuoką su A. K., kuri dirba ir gauna darbo užmokestį, todėl, vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, išieškotojai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. 2013-01-22 surašytas patvarkymas skolininko sutuoktinės darbovietei dėl darbo užmokesčio arešto už 3 000,00 Lt sumą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo L. M. K. pateiktame atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad jo ir pareiškėjos santuoka faktiškai neegzistuoja nuo jo išvykimo į Jungtinės Amerikos Valstijas.

Suinteresuotas asmuo I. G. pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka Kauno apygardos teismo 2013-02-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-594-510/2013 motyvais. Šia nutartimi Kauno apygardos teismas nustatė L. M. K. ir A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalis – po 1/2 kiekvienam A. K. darbo užmokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino. Teismas nustatė, kad antstolis 2012-10-16 patvarkymu Nr. S053885 priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, išduotą 2012-10-16 Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-435-308/2012 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko L. M. K. išieškotojos I. G. naudai. Patikrinęs duomenis bankuose ir viešuose registruose, antstolis nustatė, kad skolininkas neturi banko sąskaitų Lietuvoje veikiančiuose bankuose ir kredito įstaigose, taip pat neturi transporto priemonių, nekilnojamojo ar kitokio registruotino turto. Patikrinęs Gyventojų registro tarnybos duomenis, antstolis nustatė, kad skolininkas yra susituokęs su A. K., kuri dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje. Atsižvelgdamas į nurodytą aplinkybę bei remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalimi, antstolis 2012-11-15 išsiuntė išieškotojai siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. 2013-01-22 priimtu patvarkymu antstolis nustatė, kad skolininko vardu turto, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, nesurasta, todėl tikslinga areštuoti A. K. išmokamo atlyginimo dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesinį atlyginimą, išlaikymo įsiskolinimo (3 000,00 Lt) sumai. Teismas konstatavo, kad, kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau turi būti laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis; CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, skunde dėl antstolio veiksmų teisingai nurodyta, kad skolininko L. M. K. prievolė vykdomojoje byloje yra asmeninė, tačiau teismas nesutiko su tuo, kad, vykdant išieškojimą pagal asmeninę skolininko prievolę, neteisėtai areštuotas skolininko sutuoktinės darbo užmokestis. Antstolis, areštuodamas skolininko sutuoktinės A. K. darbo užmokestį, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog konkretus turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Teismo nuomone, antstolis proceso įstatymo nepažeidė, nes tik nustatęs, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nėra, o skolininkas yra sudaręs santuoką, kuri nenutraukta, taip pat nesant duomenų, jog bendroji jungtinė nuosavybė būtų pasibaigusi kitu įstatymo nurodytu būdu, antstolis ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų dėl turto, kuris pagal įstatymo nuostatas yra skolininko ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas konstatavo, kad antstolis laikėsi CPK 667 straipsnyje įtvirtintos tvarkos – jis 2012-11-15 išieškotojai I. G. išsiuntė siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, dalies nustatymo ir 2013-01-22 patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinei A. K. priklausantį darbo užmokestį.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, tenkinti sundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad skundžiama nutartis pažeidžia pareiškėjos ir jos dukters interesus gauti tinkamo dydžio išlaikymą. Pareiškėjos darbo užmokestis mokamas į banko sąskaitą, kuri yra antstolio areštuota, ir iš kurios lėšos naudojamos pareiškėjos pilnamentės dukters, besimokančios vidurinėje mokykloje, poreikių tenkinimui. Skolininkas L. M. K. ilgą laiką gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokį turtą skolininkas L. M. K. turi šioje valstybėje, tuo tarpu tinkamai neišsiaiškinus skolininko turtinės padėties, nėra pagrindo areštuoti pareiškėjos darbo užmokesčio.

Atsilipime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. G. prašė atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Byloje įrodyta ir pareiškėja neginčija, kad antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, išduotą 2012-10-16 Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-435-308/2012 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko L. M. K. išieškotojos I. G. naudai, nustatęs, jog Lietuvos Respublikoje skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nėra, o skolininkas L. M. K. ir pareiškėja yra sudarę santuoką, bei nenustatęs duomenų apie skolininko ir pareiškėjos santuokos nutraukimą, separaciją ar sutuoktinių turtui taikytino bendrosios junginės nuosavybės teisinio režimo pabaigą, vedybų ar povedybinės, turto pasidalinimo sutarties sudarymą, ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų.

Vienas iš argumentų, kuriuo pareiškėja grindė atskirąjį skundą yra tas, kad skolininko L. M. K. prievolė I. G. yra asmeninė. Apeliacines instancijos teismas sutinka, kad šioje byloje nėra prievolės bendrumo, tačiau nurodo, kad būtent dėl to vykdyta CPK 667 straipsnyje procedūra, nes sutuoktinių prievolei esant bendrai, išieškojimas būtų galimas iš abiejų sutuoktinių turto.

Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Iš ieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). Pagal CPK 667 straipsnį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

Byloje esantys įrodymai tvirtina, jog antstolis CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka 2012-11-15 pasiūlė išeieškotojai kreiptis į su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, o 2013-01-22 patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinei A. K. priklausantį darbo užmokestį. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. Kaip minėta, pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Vykdomosios bylos medžiaga tvirtina, kad antstolis proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Antstolis nustatęs, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nėra, o skolininko sutuoktinė dirba ir gauna pajamas, pagrįstai areštavo jos darbo užmokestį 3 000,00 Lt sumai, kol skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Atmestini kaip teisiškai nereikšmingi atskirojo skundo argumentai, kad nenustatęs, kokį turtą skolininkas L. M. K. turi kitoje valstybėje, antstolis negalėjo areštuoti pareiškėjos darbo užmokesčio. Šios bylos atveju kreditorė I. G. siekia išieškoti skolą Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinį civilinį procesą, o ne kitoje valstybėje.

Kadangi teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008), atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas pritaria žemesnės instancijos teismo nutarties motyvams ir jų nekartoja.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta, priimta nepažeidžiant procesinių teisės normų, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Loreta Lipnickienė