Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos bankrutuojančio asmens L. K. atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,

bankroto administratoriaus MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ atstovui Žydrūnui Anilioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratoriaus MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ prašymą dėl fizinio asmens L. K. bankroto bylos nutraukimo, suinteresuoti asmenys kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, PlusPlus Capital AS, UAB „Legal Balance“, UAB „Ignitis“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, UAB „Tele2“, EOS Credit Funding DAC, Lietuvoje atstovaujama UAB „Legal Balance“, antstolė Lina Pužienė, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolis Giedrius Jonauskas, antstolė Reda Vizgaudienė, UAB „Sergel“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020-11-26 nutartimi L. K. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“. 2021-02-03 ir 2021-04-02 teismo nutartimis patvirtinti bankrutuojančios L. K. kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2021-09-16 nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens L. K. patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas, bankroto byla nutrauktina.

FABĮ 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ar kitokio fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kaip nurodo kasacinis teismas, fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018 18 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų ir pareiga atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su bankroto administratoriumi, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-263-706/2015). Dėl to, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

FABĮ 10 straipsnyje yra nustatyti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose numatytų sąlygų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024-04-02 įvyko bankrutuojančio asmens L. K. kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo (iš anksto raštu balsavo) kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro 86,07 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimo sumos. Šio susirinkimo metu svarstyta ir nutarta laikyti, jog bankrutuojantis asmuo L. K. netinkamai vykdo teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą, bei kreiptis į teismą su prašymu nutraukti L. K. bankroto bylą; taip pat nuspręsta įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą su prašymu nutraukti L. K. bankroto bylą. Minėti kreditorių susirinkimo nutarimai priimti už juos balsavus kreditoriams, kurių reikalavimų suma sudaro 86,07 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimo sumos ir viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos. Bankroto administratorius, vykdydamas kreditorių susirinkimo nutarimus, pateikė teismui prašymą nutraukti L. K. bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Pažymėtina, kad bankroto administratorius yra subjektas, turintis užtikrinti nešališką ir sklandžią bankroto proceso eigą. Todėl administratorius nėra išimtinai skolininko ar kreditorių atstovas bankroto procese, jis vykdo FABĮ nustatytas funkcijas, veikdamas pagal savo kompetenciją kaip valstybės įgaliotas asmuo.

Apibrėžiant bankroto administratoriaus teises ir pareigas, nustatyta, kad bankroto administratorius gina fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo sprendimus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktai). Taigi šiuo institutu pirmenybė skiriama ne tik skolininko, bet ir kreditorių interesams užtikrinti, t. y. teisingai skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrai išlaikyti.

Šiuo atveju kreditorių valia yra aiški, sprendimas kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo priimtas FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta kreditorių balsų dauguma, o vien tai, kad prašymą teismui, vykdydamas kreditorių susirinkimo sprendimą, pateikė bankroto administratorius, o ne patys kreditoriai, teismo vertinimu, nėra pagrindas spręsti, kad bankroto administratorius tokio prašymo pateikti negalėjo (yra netinkamas subjektas). Priešingas minėtos įstatymo normos aiškinimas būtų itin formalus ir neatitiktų jos esmės. Įvertinus tai, kas išdėstyta, bankrutuojančio asmens atstovo argumentai dėl prašymo palikimo nenagrinėtu atmestini kaip nepagrįsti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarstydamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui nevykdant plano, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018 27, 28 punktus).

FABĮ 8 straipsnio 12 dalis nustato, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019). Be to, kaip minėta, teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. bankroto procesas vykdomas pagal 2022-05-12 teismo nutartimi patvirtintą bankrutuojančios L. K. patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą. Šiame plane, kaip ir 2021-09-16 teismo nutartimi patvirtintame pradiniame mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad kiekvieną mėnesį bankrutuojančio fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti būtų skiriama 350 Eur suma, kurią sudarytų 270 Eur maistui, 30 Eur sveikatos priežiūros išlaidos, 20 Eur higienos prekės, 30 Eur drabužiai, avalynė. Taip pat numatyta 250 Eur suma nepilnamečio vaiko išlaikymui. Tiek pradiniame, tiek patikslintame plane nurodyta, kad bankrutuojantis asmuo dirba MB „WSK logistikos paslaugos“, gaunamas vieno mėnesio darbo užmokestis 650 Eur. Pagal mokumo atkūrimo planą numatyta parduoti L. K. nekilnojamąjį turtą ir atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi KU „Mėmelio taupomoji kasa“; pirmos eilės kreditorių VSDFV Panevėžio skyriaus ir VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimus numatyta padengti per pirmą pusmetį, kitų kreditorių reikalavimams pagal preliminarų grafiką numatyta skirti po 300 Eur kas pusmetį. Iš bankroto administratoriaus pateiktų duomenų nustatyta, kad bankroto proceso metu, pardavus L. K. nekilnojamąjį turtą, buvo atlikti mokėjimai hipotekos kreditoriui ir įkaito turėtojui KU „Mėmelio taupomoji kasa“: 2022-05-25 – 30840,73 Eur, 2022-07-31 – 708,02 Eur; kitų mokėjimų kreditoriams nebuvo atlikta.

2022-12-20 L. K. mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitoje bankroto administratorius nurodė, kad ataskaitiniu laikotarpiu (2021 m. spalio mėn. – 2022 m. rugsėjo mėn.) bankrutuojantis asmuo gavo 23182,40 Eur pajamų iš darbo užmokesčio, būtinųjų poreikių tenkinimui ir vaikų išlaikymui patvirtinta 7200 Eur suma, papildomai vaikų ugdymui, būsto nuomai, už elektrą ir mobilaus ryšio paslaugas išleista 12660,47 Eur, todėl į depozitinę sąskaitą pervestina 3321,93 Eur (23182,40 Eur - 7200 Eur - 12660,47 Eur) suma. Kaip patvirtino bankroto administratorius minėta suma į depozitinę sąskaitą pervesta nebuvo.

2023-05-12 bankroto administratoriaus kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti patikslintą bankrutuojančio fizinio asmens L. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, kuriam nebuvo pritarta 2023-04-24 vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime. Klaipėdos apylinkės teismas 2023-09-06 nutartimi netenkino pareiškėjos L. K. bankroto administratoriaus MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ prašymo dėl patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, konstatavęs, kad L. K. nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų ir įrodymų, pagrindžiančių ženkliai išaugusių būtinųjų poreikių išlaidų dydį (nuo 600 Eur iki 1953,81 Eur); patikslintame mokumo atkūrimo plane numatytas ir be kita ko retrospektyviai (nuo 2021-09-24) prašomas patvirtinti būtinųjų poreikių išlaidų dydis neatitinka bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Klaipėdos apygardos teismas 2023-10-26 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2023-09-06 nutartį paliko nepakeistą. Teismui nepatvirtinus bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano pakeitimų, bankrutuojančiam asmeniui dar kartą netikslinus plano (siekiant savo ir kreditorių interesų pusiausvyros), L. K. bankroto procesas toliau vykdomas pagal 2022-05-12 teismo nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą, pagal kurį, kaip minėta, bankrutuojančio fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti, tarp jų ir vaiko išlaikymui, numatyta bendra 600 Eur suma per mėnesį; pirmos eilės kreditorių VSDFV Panevėžio skyriaus ir VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimus numatyta padengti per pirmą pusmetį, o kitų kreditorių reikalavimams pagal preliminarų grafiką numatyta skirti po 300 Eur kas pusmetį.

2023-11-20 L. K. mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitoje bankroto administratorius nurodė, kad per ataskaitinį laikotarpį (2022 m. spalio mėn. – 2023 m. rugsėjo mėn.) bankrutuojantis asmuo iš viso gavo 19601,31 Eur pajamų, būtinųjų poreikių tenkinimui ir vaikų išlaikymui patvirtinta 7200 Eur suma, papildomai vaikų ugdymui, būsto nuomai, už elektrą ir mobilaus ryšio paslaugas išleista 12897,69 Eur, kas reiškia, jog išlaidos viršija pajamas.

2024-07-12 L. K. mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitoje bankroto administratorius nurodė, kad per ataskaitinį laikotarpį (2023 m. spalio mėn. – 2024 m. kovo mėn.) bankrutuojantis asmuo iš viso gavo 14742,94 Eur pajamų, būtinųjų poreikių tenkinimui ir vaikų išlaikymui patvirtinta 3600 Eur suma, papildomai vaikų ugdymui, būsto nuomai, už elektrą ir mobilaus ryšio paslaugas išleista 7015,11 Eur, todėl atskaičius administravimo išlaidas, kreditoriams pervestina: 3527,83 Eur (14 742,94 Eur - 3600,00 Eur - 7015,11 Eur - 600 Eur) suma. Duomenų, kad ataskaitoje nurodyta suma būtų pervesta kreditoriams, byloje nėra. Tiek 2024-07-10 raštu, tiek teismo posėdžio metu bankroto administratorius patvirtino, kad, be mokėjimų hipotekos kreditoriui, kitų mokėjimų pagal planą kreditoriams nebuvo atlikta.

Taigi aukščiau aptartos byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad L. K. mokumo atkūrimo planas, išskyrus nekilnojamojo turto pardavimą ir dalinį atsiskaitymą su hipotekos kreditoriumi, kita apimtimi nebuvo vykdomas, plane numatytos priemonės nebuvo įgyvendinamos, t. y. byloje nėra duomenų, kad L. K. būtų mokėjusi mokumo atkūrimo plane nurodytas periodines įmokas (ar jų dalį) kreditorių reikalavimams dengti, nors visu analizuojamu laikotarpiu dirbo ir gavo stabilias pajamas. Ta aplinkybė, kad L. K. po bankroto bylos iškėlimo išvyko gyventi ir dirbti į Norvegiją, kurioje pragyvenimas yra brangesnis, jokiu būdu neatleidžia jos nuo mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju bankrutuojantis asmuo vienašališkai nusprendė visas gaunamas pajamas panaudoti asmeninių poreikių tenkinimui, nors mokumo atkūrimo plane numatytas būtinųjų poreikių išlaidų dydis pakeistas nebuvo. Pažymėtina, kad bankrutuojantis asmuo į depozitinę sąskaitą nepervedė ne tik kad viso gautų ir leidžiamų panaudoti pajamų skirtumo, bet net ir bankroto administratoriaus plano vykdymo ataskaitose nurodytų sumų (atitinkamai 3321,93 Eur ir 3527,83 Eur), įvertinus galimai padidėjusias L. K. išlaidas. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos finansinė padėtis nėra ir nebuvo tokia, kuri sudarytų objektyvų negalimumą mokėti bent dalį įmokų pagal mokumo atkūrimo planą. Esant teismo tvarka patvirtintam mokumo atkūrimo planui, pareiškėja negalėjo nesuprasti plane prisiimtų įsipareigojimų vykdymo svarbos.

Pažymėtina ir tai, kad net ir pareiškėjai priklausiusio nekilnojamojo turto bankroto byloje pardavimas bei atitinkamai didžiosios hipotekos kreditoriaus finansinių reikalavimų dalies patenkinimas iš gautos pardavus turtą sumos nesuponavo pareiškėjos FABĮ įtvirtintos pareigos atlikti periodinius mokumo atkūrimo plane nurodytus mokėjimus eliminavimą ar pagrindo tokį ilgą laiko tarpą delsti šią pareigą vykdyti buvimą. Nagrinėjamu atveju jokia dalimi nebuvo atsiskaityta ne tik su antros eilės kreditoriais, tačiau net iš dalies nebuvo patenkinti ir pirmos eilės kreditorių VSDFV Panevėžio skyriaus ir VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimai, priešingai – susidarė nauji įsiskolinimai valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

FABĮ 16 straipsnis numato bankrutuojančio asmens pareigas (pateikti bankroto administratoriui visus su bankroto procesu susijusius dokumentus, vesti lėšas į depozitinę sąskaitą, nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka, pasikeitus finansinei būklei ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių, bankroto administratoriaus rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio prašymo gavimo dienos pateikti prašomą informaciją ir (ar) dokumentus, tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi organizuojant bankroto procedūras).

Pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kad pradėjo bent iš dalies vykdyti FABĮ 16 straipsnio 5 punkte nustatytą pareigą, kad artimiausiu metu padengs susidariusį įsiskolinimą. To negalėjo garantuoti ir bankroto administratorius, prašęs suteikti galimybę L. K. įgyvendinti planą. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo teisme gautas 2024-04-24, tačiau net ir po prašymo pateikimo teismui per daugiau nei keturių mėnesių laikotarpį, bankrutuojantis asmuo nesiėmė jokių veiksmų, jokių mokėjimų į depozitinę sąskaitą neatliko.

Pareiškėja nepateikė teismui objektyvių duomenų, kad ateityje realiai ir tinkamai vykdys įsipareigojimus pagal mokumo atkūrimo planą. Nors bankroto procesas yra pažengęs (artėja į pabaigą), tačiau visuma byloje nustatytų aplinkybių rodo atsainų bankrutuojančio asmens požiūrį į FABĮ ir mokumo atkūrimo plane numatytas bankrutuojančio asmens pareigas. Pažymėtina, kad L. K. padaryti mokumo atkūrimo plano ir FABĮ pažeidimai šiuo atveju negali būti laikomi mažareikšmiais, o bankrutuojančios L. K. elgesys plano įgyvendinimo laikotarpiu neatitinka sąžiningumo, bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principų ir nėra nukreiptas į siekį maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad L. K. nevykdė mokumo atkūrimo plane ir įstatyme nustatytų įpareigojimų, mokumo atkūrimo plane numatytos priemonės nebuvo įgyvendinamos, todėl tai sudaro teisinį pagrindą fizinio asmens bankroto bylą nutraukti. Esant šioms aplinkybėms, prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo tenkintinas, L. K. bankroto byla nutrauktina (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis, 1 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto 10 straipsnio 2 dalimi, 1 dalies 8 punktu, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nutraukti bankrutuojančio asmens L. K. bankroto bylą.

Nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.