Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2S-1019-730/2016

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. liepos 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. V. ir S. M. atstovo advokato Lauryno Kasiulyno atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. ir S. M. prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti ir panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus 2016-02-24 sprendimą Nr. 38KL-182,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjų A. V. ir S. M. atstovas advokatas Laurynas Kasiulynas pateikė teismui prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, juo prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus 2016-02-24 sprendimą Nr. 38KL-182 bei atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti. Nurodė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi skundžiamame sprendime, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, tik po sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo sudarymo pareiškėjams buvo išaiškintos jų teisės ginčyti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą prašymui dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus 2016-02-24 sprendimo panaikinimo pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyrius 2016-02-24 raštu informavo pareiškėjus, jog atsisako tirti pareiškėjų skundą, nurodydamas, kad nėra teisės aktų įgaliota institucija priimti sprendimo dėl pareiškėjų prašymo. Pareiškėjai praleido įstatyme numatytą terminą minėtam sprendimui apskųsti, todėl prašė teismo terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių: sprendime, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, ir tik po sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo sudarymo 2016-03-30 pareiškėjams buvo išaiškintos jų teisės ginčyti sprendimą.

Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nutarta netenkinti prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus sprendimo panaikinimo paduoti.

Atskirajame skunde pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes, kadangi pareiškėjams 2016-03-30 nebuvo išaiškinta teisė ginčyti sprendimą, tą dieną pareiškėjai pasirašė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu bei pateikė reikalingus įrodymus. Advokatas, gavęs dokumentus ir išanalizavęs aktualius teisės aktus, 2016-04-05 informavo pareiškėjus apie galimybę skųsti ginčijamą sprendimą. Nuo šios dienos skaičiuotinas terminas sprendimui apskųsti. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.

Vadovaujantis Vartotojų apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, skundžiamas vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas priimtas 2016-02-24. Su prašymu į teismą pareiškėjai kreipėsi tik 2016-04-12.

Procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai dar nereiškia, kad asmuo iš viso praranda galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Įstatymas numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

Siekdama atnaujinti praleistą terminą, šalis turi pateikti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą, nurodyti aplinkybes, patvirtinančias prašymo pagrįstumą, bei įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Pagrindo atnaujinti pasibaigusį procesinį terminą egzistavimą teismas vertina, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyrius, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjų skundą, nenurodė Vartotojų apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje numatytos sprendimo apskundimo tvarkos ir termino, galėtų būti svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Tačiau byloje esantys įrodymai bei pačių pareiškėjų nurodytos aplinkybės patvirtina, jog teisė bei terminas apskųsti minėtą sprendimą jiems buvo išaiškinta sudarius atstovavimo sutartį, tai yra 2016-03-30. Taigi laikytina, kad pareiškėjams 7 dienų terminas sprendimui apskųsti buvo žinomas nuo 2016-03-30, tačiau prašymas teismui pateiktas tik 2016-04-12. Priežasčių, kurios pateisintų priežastis, lėmusias termino sprendimui apskųsti praleidimą 5 dienomis, nėra pateikta.

Pažymėtina, kad atskirajame skunde pareiškėjai pakeitė savo poziciją dėl sprendimo apskundimo tvarkos ir termino sužinojimo datos, nurodydama, kad iš tikrųjų sprendimo apskundimo terminas pareiškėjams buvo išaiškintas tik 2016-04-05, todėl nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas įstatyme numatytas 7 dienų terminas sprendimui apskųsti. Įrodymų, kurie pagrįstų šias aplinkybes, teismui nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėjų toks pozicijos keitimas vertintinas kaip pareiškėjų nesąžiningumas.

Kadangi kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai, apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai, įvertinus tai, kad atstovavimo sutartis su pareiškėjais sudaryta 2016-03-30, nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių įstatymo numatyto termino praleidimo priežastis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą prašymui dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus 2016-02-24 sprendimo panaikinimo pateikti.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias praleistų procesinių terminų atnaujinimą, dėl šios priežasties priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 336 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį.