Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje, pradėtoje pagal civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“ dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl alternatyvaus darbuotojos teisių gynimo būdo taikymo, pripažinus darbuotojos atleidimą iš darbo neteisėtu.Ieškovė S. M. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnį neteisėtu ir panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus viešasis transportas“ direktoriaus 2017 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. dirbo pas atsakovę Reklamos ir rinkodaros skyriaus viršininke. 2016 m. rugsėjo 15 d. jai buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą. 2017 m. sausio 12 d. buvo atleista iš darbo. Įspėjimu buvo informuota apie tai, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdyba dėl bendrovės ekonominių, technologinių ir vidinių struktūrinių pertvarkymų priežasčių patvirtino naują valdymo struktūrą, pareigybių ir darbo vietų (etatų) sąrašą, todėl naikinama Eismo tarnybos Reklamos ir rinkodaros skyriaus viršininko pareigybė.Ieškovės nuomone, jos pareigybės panaikinimas nėra realus, vykdytų funkcijų nėra atsisakyta, darbo sutarties nutraukimas įvykdytas pažeidžiant DK nuostatas. Esminių struktūrinių pakeitimų, susijusių su skyriumi, kuriame ieškovė dirbo, t.y. Reklamos ir rinkodaros, nebuvo atlikta, buvo keičiamas tik skyriaus pavadinimas. Skyrius, kaip ir jam priskirtos funkcijos, išliko pilna apimtimi. Reklamos ir rinkodaros skyriuje buvo trys pareigybės - skyriaus viršininkė (ieškovė), rinkodaros specialistas ir vadybininkas. Valdybos sprendimu pervadintame Komunikacijos ir reklamos skyriuje liko taip pat trys pareigybės - komunikacijos vadovas, rinkodaros specialistas, projektų vadovas. Darbuotojų skaičius skyriuje taip pat nebuvo sumažintas. Vietoje buvusių skyriaus viršininkės ir vadybininko pareigybių pervadintame skyriuje buvo įsteigtos komunikacijos vadovo ir projektų vadovo pareigybės. Pasak ieškovės, jos vykdytos funkcijos buvo paskirstytos šioms dviem pareigybėms. Tos pačios funkcijos, kurias ji vykdė, ir toliau išliko, taip pat ir poreikis asmens, kuris tas funkcijas vykdytų. Skyriaus pavadinimo pakeitimas ir funkcijų perskirstymas nesudaro teisėto pagrindo atleidimui. Dėl atsakovės pareigos siūlyti laisvą darbo vietą ieškovė nurodė, kad pervadintame Komunikacijos ir reklamos skyriuje buvo įsteigta nauja Projektų vadovo pareigybė, kuriai didele dalimi buvo perduotos jos funkcijos ir kuri buvo laisva. Kartu su įspėjimu apie atleidimą iš darbo jai buvo įteiktas laisvų pareigybių sąrašas, į kurias atsakovas organizuos išorinę ir vidinę atranką, tačiau jame nebuvo Projektų vadovo pareigybės. Ieškovė nurodė, kad dar esant laisvai pareigybei, ji savo iniciatyva pateikė atsakovei prašymą užimti Projektų vadovo pareigybę, tačiau jai buvo atsakyta, jog ji neatitinka kvalifikacinių reikalavimų šiai pareigybei. Ieškovės teigimu, ji galėtų atitikti Projektų vadovo pareigybei keliamus kvalifikacinius reikalavimus, kadangi projektų vadovo pareigybė yra žemesnės kvalifikacijos nei skyriaus vadovo pareigybė. Ieškovė pažymėjo, kad V. B. nutraukus su atsakove darbo sutartį, projektų vadovo pareigybė jai taip pat nebuvo pasiūlyta. Komunikacijos ir reklamos skyriaus pareigybė - Komunikacijos vadovo, kuriai buvo priskirta dalis vykdytų funkcijų, taip pat nebuvo nurodyta laisvų pareigybių sąraše. Ši pareigybė nebuvo įvardinta ir konsultacijose su profesine sąjunga. Komunikacijos vadovo pareigybei, kuris yra skyriaus vadovas, keliami netgi mažesni reikalavimai nei Projektų vadovo pareigybei ir šiuos reikalavimus, ieškovės teigimu, ji atitinka, tačiau apie šią pareigybę ir galimybę į ją kandidatuoti informuota nebuvo.Dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinio ieškovė nurodė, kad jai įteiktas įspėjimas buvo neinformatyvus. Įspėjimo turinys, kuris yra esminė garantija darbuotojui, siekiant pasiruošti laukiantiems pokyčiams, visiškai neatitiko DK numatytos prasmės, kadangi jokios informacijos, reikalingos pasiruošti pokyčiams, nebuvo suteikta. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė per visą įspėjimo laikotarpį ne kartą siūlė darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu, siūlydama išmokėti papildomą dviejų mėnesių dydžio išeitinę išmoką. Paskutinę darbo savaitę ir net paskutinę darbo dieną, t.y. sausio 12 d., buvo primenamas šis pasiūlymas. Toks atsakovės elgesys akivaizdžiai parodo, jog atleisdama ji supranta savo veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl siekia šalių susitarimo, taip tikėdamasis užkirsti kelią teisminiams ginčams. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad siekiant kuo efektyviau naudoti bendrovės žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius, optimizuoti Bendrovės valdymą, mažinti sąnaudas, sumažinti vadovų skaičių, apjungti skyrius su panašiomis funkcijomis, nuspręsta keisti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdymą, todėl 2016 m. liepos 14 d. bendrovės valdyba protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino naują valdymo struktūrą. Vadovaujantis DK 47 straipsniu, bendrovėje buvo organizuoti trys darbdavio ir darbuotojų atstovų konsultacijų posėdžiai, po kurių bendrovės valdybos posėdyje buvo patvirtintas galutinis pareigybių sąrašas. Konsultacijų 2016 m. rugsėjo 7 d. posėdyje buvo pateikta bendrovėje veikiančioms darbuotojų profesinėms sąjungoms lentelė „UAB „Vilniaus viešasis transportas“ pareigybių ir darbo vietų (etatų) sąrašas pokyčiai 2016 m. rugpjūčio 11 d. projektas“, kurioje buvo nurodyta kokias pareigas preliminariai bus siūloma užimti konkretiems darbuotojams. Darbuotojų atstovai neprieštaravo, vėliau jokių apskundimų nebuvo, todėl darbdavys toliau vykdė struktūrinius pertvarkymus. Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas visų posėdyje dalyvavusių darbuotojų atstovų. 2016 m. rugsėjo 14 d. įspėjimu ieškovė informuota apie darbo sutarties nutraukimą bei esančias laisvas darbo vietas. Pasak atsakovės, visus sprendimus dėl Bendrovės reorganizavimo priėmė ir vėlesnius šios struktūros pakeitimus tvirtino Bendrovės valdymo organas - valdyba. Vykdant struktūrinius pertvarkymus, buvo konsultuojamasi su Bendrovėje veikiančių profesinių sąjungų atstovais dėl numatomų bendrovės struktūrinių pertvarkymų neigiamų pasekmių sušvelninimo.Atsakovė iš dalies sutiko, kad ieškovės ir Rinkodaros specialisto vykdytų dubliuojamų funkcijų – reklaminių plotų pardavimų, nebuvo atsisakyta, tačiau naujam Komunikacijos ir reklamos skyriui buvo priskirtos ir kitos funkcijos: išorinės ir vidinės komunikacijos. Atsakovė pažymėjo, kad buvęs Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyrius iš tiesų užsiėmė reklaminių plotų pardavimu ir niekada neatliko viešųjų ryšių ar komunikacijos funkcijos. Nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. naujai įsteigtam Komunikacijos ir reklamos skyriui buvo pavestos naujos funkcijos: savarankiškai bendrauti su žiniasklaida, rašyti pranešimus spaudai, kitoms media priemonėms, t.y. perduotos iki to laiko tik Vilniaus miesto savivaldybei priskirtos funkcijos. Būtent tuo tikslu 2016 m. balandžio 14 d. valdyba nusprendė įsteigti Komunikacijos vadovo pareigybę. Dėl struktūrinių padalinių vadovų ir pavaduotojų kandidatūrų ir buvo konsultuojamasi 2016 m. rugpjūčio 11 d.Dėl darbdavio pareigos siūlyti Projektų vadovo vietą atsakovas nurodė, kad steigiant Komunikacijos ir reklamos skyrių, prie šio skyriaus prijungtas Komunikacijos vadovo, iki struktūrinių pertvarkymų vykdžiusio savarankiškas funkcijas, etatas bei, siekiant vykdyti ES finansuojamus projektus, pritaikant šiuolaikines IT technologijas, koordinuoti reklamos pardavimo kanalus, įsteigta Projektų vadovo pareigybė. Atsakovė pažymėjo, kad ji negalėjo pasiūlyti ieškovei jos profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir sveikatos būklę atitinkamos darbo vietos dėl objektyvių priežasčių, nes tokios darbo vietos nebuvo. Atsakovė sutiko, kad apie darbo sutarties nutraukimą turėjo ieškovę įspėti iš naujo. Paaiškino, jog įvyko žmogiška klaida. Atsakovės nuomone, ieškovės atleidimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl išvestinis reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą negali būti tenkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu iš esmės ieškinį tenkino, taikydamas alternatyvų teisių gynimo būdą, negrąžinat ieškovės į pradinį darbą. Teismas pripažino ieškovės atleidimą iš darbo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ neteisėtu; panaikino UAB „Vilniaus viešasis transportas“ direktoriaus 2017 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės S. M. atleidimo iš darbo DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu; laikė, kad tarp ieškovės ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ sudaryta darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos DK 300 straipsnio 4 dalies pagrindu; priteisė iš atsakovės 5466,40 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 12 d. iki teismo sprendimo priėmimo (2017 m. gegužės 10 d.), o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo – po 68,33 Eur vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, esant 5 darbo dienų savaitei, bei 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.Teismas konstatavo, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtino faktą, kad ieškovės darbo funkcijos išliko, jos ir toliau Komunikacijos ir reklamos skyriuje buvo vykdomos, kas įrodo poreikį asmens, kuris tas funkcijas atliktų. Teismas pažymėjo, kad Komunikacijos ir reklamos skyriuje pareigybių skaičius nepakito, t.y. išplėstas Reklamos ir rinkodaros skyriaus funkcijas atlieka Komunikacijos ir reklamos skyriui priskirtos trys pareigybės. Teismas padarė išvadą, kad realūs pertvarkymai skyriuje nebuvo įvykdyti, tik pakeistas skyriaus pavadinimas, o ieškovės darbas perskirstytas visoms Komunikacijos ir reklamos skyriaus pareigybėms, papildant pareigybių nuostatas kitomis funkcijomis. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakovė neįrodė buvus svarbias priežastis, kuriomis jis grindė darbo sutarties su ieškove nutraukimą. Atsakovės nurodyti, struktūriniai pertvarkymai negali būti laikomi svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su ieškove, kadangi ieškovės darbo funkcijų atlikimo poreikis išliko. Teismo vertinimu, atsakovės veiksmas, perskirstant ieškovės darbo funkcijas žemesnės kvalifikacijos rinkodaros specialisto pareigoms bei perskirstant (dubliuojant) ieškovės vykdytą skyriaus vadovavimo funkciją Komunikacijos vadovo pareigybei, vertintinas kaip pažeidžiantis ieškovės teises bei prieštaraujantis DK 35 straipsnyje įtvirtintiems darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principams. Teismas iš konsultacijų protokolų, pareigybių bei darbo vietų projektų dokumentų ir liudytojo E. S. parodymų nustatė, kad skyriuje, kuriame dirbo ieškovė, struktūriniai pertvarkymai vyko nenuosekliai, pažeidžiant atrankos į laisvas darbo vietas tvarką. Teismas pažymėjo, jog byloje nenustatyta, kad atrankai į Projekto vadovo ir Komunikacijos vadovo darbo vietas buvo sudaryta komisija ir profesinės sąjungos atstovams būtų pateiktas sprendimo paskirti V. B. ir R. N. į atitinkamas pareigas pagrindimas. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė vidinės atrankos į laisvas Projekto vadovo ir Komunikacijos vadovo pareigybes procedūrą, tuo pačiu ir ieškovės teises kandidatuoti į šias pareigybes.Teismas pažymėjo, kad pagal byloje esančius ieškovės kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ieškovė galėjo pretenduoti į šias pareigybes pagal turimą išsimokslinimą. Teismas, nustatęs, kad ieškovė bendrovėje nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. užėmė vadovaujančias pareigas, pripažino, kad ji turi pakankamą pagal laisvų pareigybių aprašymus vadovavimo patirtį. Be to, nustatė, kad ieškovė turi patirties vidinės ir išorinės komunikacijos srityje, ką įrodo ieškovės rengti ir pateikti į bylą pranešimai spaudai.Teismas pažymėjo, kad atsakovė pažeidė darbo santykių su ieškove nutraukimo procedūrą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad darbo sutartis su ieškove pagal DK 129 straipsnį turėjo būti nutraukta, pasibaigus ieškovės nedarbingumo laikotarpiui, nuo 2017 m. sausio 8 d. Tačiau atsakovė darbo sutartį su ieškove nutraukė nuo 2017 m. sausio 12 d. Atsakovė nurodė, kad vėlesnis darbo sutarties nutraukimas įvyko dėl žmogiškos klaidos, už darbo laiką su ieškove yra atsiskaityta. Teismo vertinimu, atsakovė privalėjo laikytis teisės aktų reikalavimų, o toks neatidumas tik įrodo atsakovės veiksmų prieštaringumą, nenuoseklumą. Teismas pripažino, kad atsakovė nutraukė darbo sutartį su ieškove pagal DK 129 straipsnį, nesant tam svarbios priežasties bei pažeidė pareigą siūlyti ieškovei kitą darbą ir, esant jos sutikimui, perkelti ją į šias pareigas. Teismas konstatavo, kad darbo sutartis su ieškove yra nutraukta neteisėtai, panaikinamas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ direktoriaus 2017 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės atleidimo iš darbo DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu.Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju galimas alternatyvus ieškovės teisių gynimo būdas – grąžinimas į darbą. Teismas sprendė, kad ieškovė negali būti grąžinama į pirmesnį darbą tiek dėl organizacinių priežasčių (naujos Komunikacijos ir reklamos skyriaus Komunikacijos vadovės paskyrimo), tiek dėl to, kad ieškovei būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti dėl kilusio interesų konflikto jos atleidimo procedūroje, todėl darbo sutartį laikė nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.Teismas konstatavo, jog ieškovės teisės gintinos DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė, kad atsakovės pateikta pažyma apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį patvirtina, kad ieškovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudarė 1434,93 Eur, vienos dienos vidutinis darbo užmokestis – 68,33 Eur. Teismas konstatavo, kad už priverstinę pravaikštą susidaręs vidutinis darbo užmokestis, skaičiuojamas nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. (teismo sprendimo priėmimo) yra 5466,40 Eur (68,33 Eur vidutinis darbo dienos užmokestis × 80 darbo dienų), o nuo teismo sprendimo iki jo įsiteisėjimo po 68,33 Eur, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovė po darbo sutarties su atsakovu nutraukimo būtų įsidarbinusi kitoje darbovietėje. Šią aplinkybę patvirtino pati ieškovė teismo posėdyje. Teismas vertino, kad nustatyto dydžio kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką atitinka DK 300 straipsnio 4 dalies paskirtį bei kompensuoja ieškovei, kurios atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti teismo sprendimą: grąžinti ieškovę S. M. į pirmesnį darbą; priteisti iš atsakovės 5466,40 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 12 d. iki teismo sprendimo priėmimo (2017 m. gegužės 10 d.), o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos - po 68,33 Eur vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną ieškovės naudai, o likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, kad:nėra organizacinių priežasčių, dėl kurių ieškovė negalėtų būti gražinama i darbą, todėl ieškovė nesutinka su teismo sprendimu šioje dalyje ir mano, jog jis yra keistinas. Teigia, jog tas faktas, jog į pareigybę, kuriai priskirtos ieškovės vykdytos funkcijos, t.y. Komunikacijos ir reklamos skyriaus Komunikacijos vadovė, pažeidžiant pirmumo likti darbe teisę yra priimtas kitas asmuo, nesudaro pagrindo priimti sprendimą negrąžinti ieškovės į darbą. Grąžinus ieškovę į darbą, iš darbo galimai atleidžiant be pagrindo įdarbintą darbuotoją, jokių nuostolių, išskyrus (galimai) išeitines išmokas, atsakovė nepatirs. Tuo labiau, kad konstatavus atsakovės nesąžiningus veiksmus, neteisėtą ieškovės atleidimą iš darbo, pirmiausiai turi būti žiūrima ne neteisėtus veiksmus atlikusio asmens, o ieškovės, kuri netesėtai buvo atleista iš pareigų, interesų. Net jeigu ir neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo patirs vienokių ar kitokių dėl to išlaidų.bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai suabsoliutino ieškovės atleidimo iš darbo aplinkybes bei netinkamai įvertino aplinkybes apie šalių konfliktiškus santykius, todėl argumentas apie konfliktiškus šalių santykius vertintinas kaip hiperbolizuotas. Ieškovė pažymi, kad šalių santykiai nėra tiek konfliktiški, kad nebūtų galima grąžinti ieškovės į darbą. Ieškovė iki darbo sutarties nutraukimo nekonfliktavo nei su vadovybe, nei su kolegomis, tinkamai atliko savo pareigas, nesulaukė jokių priekaištų iš vadovų, neturėjo drausminių nuobaudų. Kitokios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos.Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad dabartiniai ieškovės teiginiai, kad teismas hiperbolizavo konfliktiškus šalių santykius turi būti vertintinas kritiškai ir traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes jie prieštarauja pačios ieškovės nuostatoms – ieškinyje ji iš pat pradžių nebuvo suformulavusi prašymo grąžinti ją į darbą, be to pati pripažino, kad jai nebus sudarytos sąlygos dirbti dėl įtemptos situacijos. Atsakovės nuomone, teismas teisingai vertino, kad šiuo metu ieškovės funkcijos yra perskirstytos ir jas atlieka kiti darbuotojai, tame tarpe ir Komunikacijos ir reklamos skyriaus Komunikacijos vadovė, o ne, kad į ieškovės buvusią ir neva iki šiol egzistuojančią darbo vietą priimtas kitas darbuotojas, tuo įrodant kitos DK 300 straipsnio 4 dalies sąlygos egzistavimą, todėl ieškovės argumentai yra atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. dirbo pas atsakovę, darbo sutartis ne kartą keista, pagal iki atleidimo iš darbo momentu sutartas darbo sąlygas, ieškovė 2014 m. liepos 1 d. buvo perkelta į Eismo tarnybos Reklamos ir rinkodaros skyriaus viršininko pareigas. Darbo sutartis nutraukta nuo 2017 m. sausio 12 d. pagal DK 129 straipsnio 2 dalį (UAB „Vilniaus viešasis transportas“ direktoriaus 2017 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. I t., b.l. 9-13). Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas dėl atleidimo iš darbo neteisėtumo, tačiau apeliantė prašo grąžinti ją į darbą pagal DK 300 straipsnio 3 dalį ir panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimo dalį, pagal kurią teismas taikė DK 300 straipsnio 4 dalyje straipsnis nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą (nurodoma galiojusio DK redakcija, nes pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl galiojusių DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalių aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą konstatavęs, kad nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Aplinkybes, reikšmingas DK 300 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas turi nagrinėti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Alternatyvaus darbuotojo teisių gynimo būdo parinkimas turi būti motyvuotas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti – egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iš ginčo šalių pozicijos bei interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2008). Darbdavio pasitikėjimo darbuotoju praradimas ir jų konfliktiniai santykiai siejami su galimybe teismui taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. darbuotojo negrąžinimą į darbą ir kompensacijos priteisimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2013).Byloje nėra ginčo, jog ieškovė (apeliantė) atitiko Komunikacijos ir reklamos skyriaus Komunikacijos vadovės pareigybei keliamus reikalavimus bei turėjo pirmenybės teisę užimti šias pareigas pagal Kolektyvinės sutarties nuostatas, kadangi į šias pareigas paskirta darbuotoja (R. N.) dirbo pas atsakovą tik nuo 2016 m. balandžio mėn. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė negali būti grąžinama į pirmesnį darbą tiek dėl organizacinių priežasčių (naujos Komunikacijos ir reklamos skyriaus Komunikacijos vadovės paskyrimo), tiek dėl to, kad ieškovei būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti dėl kilusio interesų konflikto jos atleidimo procedūroje.Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliante, jog apylinkės teismo sprendime nurodytas argumentas, kad ieškovė negali būti grąžinama į pirmesnį darbą dėl organizacinių priežasčių – naujos Komunikacijos ir reklamos skyriaus Komunikacijos vadovės paskyrimo, neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016). Darbuotojas turi teisę grįžti į pirmesnį darbą, jei jo atleidimas pripažįstamas neteisėtu.Tačiau pirmosios instancijos teismo išvada dėl galiojusio DK 300 straipsnio 4 dalies taikymo yra teisinga, nes šiuo metu apeliantės pareigybė yra panaikinta. Apeliaciniame skunde apeliantė aiškiai nurodė, kad jos teisių gynimo tinkamas būdas būtų grąžinant ieškovę į darbą, iš darbo galimai atleidžiant be pagrindo įdarbintą darbuotoją, o tai reiškia, kad ji pageidauja užimti pareigas, kurių nėjo. Tokio teisių gynimo būdo taikyti nei pagal įstatymą, nei pagal kasacinio teismo praktiką negalima. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2012 išaiškino, jog į pareigas, kurių ieškovas apskritai niekada nėjo darbuotojas negali būti grąžinamas. Nenurodžius apeliaciniame skunde kitų sąlygų dėl grąžinimo į darbą, naikinti sprendimą pagal apeliaciniame skunde išdėstytą motyvą dėl organizacinių priežasčių nėra teisinio pagrindo (CPK 187 straipsnis). Taip pat apeliantė įrodinėja, kad teismas nepagrįstai pasisakė, jog ieškovė negali būti grąžinama į pirmesnį darbą dėl to, jog jai bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti dėl kilusio interesų konflikto jos atleidimo procedūroje. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą apeliantė nurodė, kad jos ir šiuo metu Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovės santykiai nuo pat jos paskyrimo buvo įtempti. Ieškovė ieškinyje atkreipė dėmesį į atsakovo elgesį (5 ieškinio argumentas), kad darbdavys siekia ją atleisti. Tai parodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šalių santykius ir perspektyvos kartu dirbti nebuvimą. Tai reiškia, kad nepaisant apeliantės pageidavimo tęsti darbo santykius su atsakove, galimai nepalankių tolesnio darbo sąlygų buvimo aplinkybė nėra paneigta, todėl apeliantės skundas atmetamas, kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis). Dėl kitų apeliantų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui. Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

32. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nenurodė, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl dėl jų nesvarstoma (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

atmesti S. M. apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.