- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-761-227/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33897-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- A. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-761-227/2018
Teisėja Renata Kasimovienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33897-2017-9
2018 m. lapkričio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-40707-600/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance” ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 86,89 Eur negrąžinto kredito, 24,33 Eur kredito mokesčio, 200,20 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas A. B. ir pirminis kreditorius UAB „Finverta“ sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovui buvo suteiktas 86,89 Eur vartojimo kreditas 28 dienų terminui. Atsakovas savo įsipareigojimų pirminiam kreditoriui neįvykdė ir nustatytu terminu negrąžino skolos bei palūkanų. 2017 m. vasario 13 d. pradinis kreditorius UAB „Finverta“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovo įsiskolinimą ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo A. B. 86,89 Eur negrąžinto kredito, 24,33 Eur kredito mokesčio, 10,01 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 121,23 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. rugsėjo 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 52,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Nustatė, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas A. B. ir pirminis kreditorius UAB „Finverta“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 10700 (toliau – ir vartojimo kredito sutartis), kuria priminis kreditorius įsipareigojo suteikti atsakovui 300 Lt (86,89 Eur) sumą 28 dienų terminui, nurodyta pinigų suma buvo pervesta atsakovui 2009 m. rugpjūčio 5 d. Atsakovas įsipareigojo 2009 m. rugsėjo 3 d. pirminiam kreditoriui grąžinti 86,89 Eur kreditą ir sumokėti kredito mokestį. 2017 m. vasario 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pirminis kreditorius perleido ieškovei teises į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Atsakovui nevykdžius sutartinės prievolės sumokėti už pradinio kreditoriaus teiktas paslaugas, teismas priteisė 86,89 Eur negrąžinto kredito ir 24,33 Eur kredito mokesčio, 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Nors ieškovė prašė išieškoti iš atsakovo 200,20 Eur dydžio delspinigių už 180 dienų, nurodė, kad geranoriškai sutinka perpus sumažinti tarp atsakovo ir pirminio kreditoriaus sudarytoje sutartyje nurodytą delspinigių dydį – 2 proc. už kiekvieno sutartyje numatyto termino praleidimą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nuostatomis, sumažino priteistinus delspiniginius iki 10,01 Eur delspinigių. Patenkinęs ieškinį iš dalies (38,93 procento), teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisė 52,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė BnP Finance, AB prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisti iš atsakovo 200,20 Eur delspinigių, 136 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
6. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino prašomus priteisti delspinigius, todėl juos nepagrįstai sumažino nuo prašomų priteisti 202,20 Eur iki 10,01 Eur. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal teismų praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Pagal teismų praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.
7. Nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 202,20 Eur iki 10,01 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dvidešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas 8 metus vengė vykdyti sutartinius įsipareigojimus, jų nevykdė visiškai, o ieškovė paskaičiavo delspinigius tik už 180 dienų.
8. Vartojimo kredito įstatymas nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas, nes jo 41 straipsnyje nurodyta, kad įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo be to šiuo įstatymu tiesiogiai negalima remtis, kadangi įstatymas į praeitį negalioja, sutartis sudaryta dar 2009-08-05.
9. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 papunkčio nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės priteistų delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes, kadangi atsakovas laisva valia įsipareigojo paskolą grąžinti nurodytu terminu, tačiau šios pareigos neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma.
10. Ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimo visa apimtimi atveju, keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteistinos iš atsakovo visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
11. Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas A. B. ir pirminis kreditorius UAB „Finverta“ sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria priminis kreditorius įsipareigojo suteikti atsakovui 300 Lt (86,89 Eur) sumą 28 dienų terminui, nurodyta pinigų suma buvo pervesta atsakovui 2009 m. rugpjūčio 5 d. Atsakovas įsipareigojo 2009 m. rugsėjo 3 d. pirminiam kreditoriui grąžinti 86,89 Eur kreditą ir sumokėti kredito mokestį. 2017 m. vasario 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pirminis kreditorius perleido ieškovei teises į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Sutarties 6.1 punktas numatė, kad kredito gavėjas, neįvykdęs prievolės grąžinti kreditą, kredito grąžinimo dieną, privalo mokėti 2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 202,02 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad geranoriškai sutinka mažinti sutartimi nustatytą delspinigių dydį iki 1 procento, taip užtikrindama, jog nebūtų pažeidžiama nei vienos iš sutarties šalių interesų pusiausvyra.
14. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, todėl priteisė iš atsakovės negrąžintą kreditą ir kredito mokestį, tačiau sprendė, kad delspinigiai yra neprotingai dideli, delspinigius sumažino iki 0,05 proc. dydžio ir vietoje prašytų 202,02 Eur delspinigių priteisė 10,01 Eur. Su tokiu delspinigių sumažinimu nesutinka apeliantė.
15. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).
16. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, išaiškino, kad paskolų teisiniuose santykiuose netesybos neturi būti pernelyg didelės, o sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumu, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad viena šalis nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).
17. Netesybų mažinimo pagrindai įtvirtinti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas suteiktus įgalinimus mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-303/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-170/2013).
18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, yra tarp šalių yra sudaryta vartojimo kredito sutartis, prašomų priteisti delspinigių sumą pripažino aiškiai neprotingo dydžio. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl delspinigių dydžio kaip orientaciniu kriterijumi vadovavosi Vartojimo kredito įstatyme numatytu maksimaliu 0,05 proc. delspinigių dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šios nuostatos gali būti reikšmingos vertinant išreikštą įstatymo leidėjo poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-500/2014). Tačiau tai nereiškia, kad sutartinės netesybos visais atvejais turi būti sumažintos 0,05 proc. tarifu, nes sudarant sutartį Vartojimo kredito įstatymas negaliojo.
19. Kasacinio teismo pažymėta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-409/2010).
20. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiama į tai, kad šalys sutartyje susitarė dėl 2 procentų dydžio delspinigių nuo negrąžintos sumos taikymo, tačiau ieškovė ieškinyje nurodė, kad geranoriškai sutinka mažinti sutartimi nustatytą delspinigių dydį iki 1 procento, taip užtikrindama, jog nebūtų pažeidžiama nei vienos iš sutarties šalių interesų pusiausvyra. Įvertintina, kad delspinigius ieškovė prašo priteisti tik už 6 mėnesius, o skola negrąžinta 8 metus, per kuriuos kreditorius negalėjo naudotis paskolintomis lėšomis, atsakovas neginčijo sutarties sąlygų, todėl prašomų priteisti delspinigių sumažinimas iki 0,05 procentų, paneigtų šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą bei nekompensuotų ieškovės minimalių nuostolių atsiradusių dėl netinkamo sutarties vykdymo.
21. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, padidinant priteistų delspinigių dydį iki 0,2 procento, kas sudaro 40,04 Eur (111,22 Eur x 0,2 proc. x 180 d. = 40,04 Eur), toks delspinigių dydis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
22. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo, atitinkamai keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pripažinus, kad ieškinys tenkinamas iš dalies (48,6 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma nuo 52,94 Eur didintina iki 66,09 Eur.
23. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies (15,64 proc.), ieškovei iš atsakovo priteisiama 2,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo už akių dalis dėl delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti padidinant priteistų delspinigių dydį iki 40,04 Eur, bylinėjimosi išlaidų dydį iki 66,09 Eur ir rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip:
„ Priteisti ieškovei BnP Finance, AB, į. k. 302447985, iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 86,89 Eur negrąžinto kredito, 24,33 Eur kredito mokesčio, 40,04 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 121,23 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. rugsėjo 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 66,09 Eur bylinėjimosi išlaidų”.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistu.
Priteisti iš atsakovo A. B. 2,35 Eur žyminį mokestį ieškovės „BnP Finance“, AB naudai.