- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-09-15
- Bylos Nr.
- A6.-134-899/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00120-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Pažeidėjas
- A. M.
- Nukentėjusysis
- S. M.
- Pareiškėjas
- S. M.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 7.10Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas (ANK 119 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., jo atstovui advokatui R. K.,
viešame tesimo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo S. M. atstovo advokato R. D. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovas, gavęs bendrovės akcininko S. M. atstovo advokato R. D. 2023-05-02 prašymą pateikti informaciją: 1) bendrovės 2018-2022 metų (įskaitytinai) metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriuose įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kopijas; 2) duomenis apie įmonės valdomą visą nekilnojamą turtą; 3) bendrovės vadovui nustatytą atlygį, kuris buvo taikomas laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2022 m., bei tai patvirtinančių dokumentų kopijas; 4) informaciją apie bendrovės sąskaitose ar kasoje bendrovės vadovui išmokėtas lėšas laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2022 m., bei tai patvirtinančių dokumentų kopijas, per įstatyme nustatytą 7 dienų terminą nuo reikalavimo gavimo dienos, t. y. nuo 2023-05-17, šios informacijos nepateikė. Tokiu būdu A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 18 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus.
S. M. atstovo advokato R. D. pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir baudos skyrimo nurodoma, kad pareiškėjas, įtardamas, jog bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas galimai švaisto bendrovės turtą, veikia priešingai bendrovės interesams, nevykdo jam priskirtų funkcijų, atlieka kitus neteisėtus veiksmus, pasinaudodamas jam, kaip bendrovės akcininkui, įstatymo suteiktomis teisėmis, per įgaliotą atstovą advokatą R. D. 2023-05-02 elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei registruotąja pašto siunta bendrovės direktoriui A. M. išsiuntė prašymą dėl informacijos pateikimo. Prašyme pareiškėjas S. M., siekdamas realizuoti jo, kaip įmonės akcininko, teises, vadovaudamasis ABI 18 str. 1 d., 23 str. 1 d., 37 str. 1 d. prašė per įstatyme numatytą terminą (7 dienas) pateikti: 1) bendrovės 2018-2022 metų (įskaitytinai) metines ir tarpines finansines ataskaitas, visuotinius akcininkų susirinkimų protokolus ar kitus dokumentus, kuriuose įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kopijas; 2) duomenis apie įmonės valdomą visą nekilnojamą turtą; 3) bendrovės vadovui nustatytą atlygį, kuris buvo taikomas laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2022 m., bei tai patvirtinančių dokumentų kopijas; 4) informaciją apie bendrovės sąskaitose ar kasoje bendrovės vadovui išmokėtas lėšas laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2022 m., bei tai patvirtinančių dokumentų kopijas. Pateiktu prašymu nebuvo siekiama gauti jokios UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinę ar gamybinę paslaptį sudarančios informacijos. 2023-05-23 į advokato R. D. el. paštą buvo atsiųstas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. laiškas, kuriame šis nurodė, kad siunčia akcininko S. M. įsipareigojimą, kai akcininkas pasirašys įsipareigojimą, bus perduoti prašomi dokumentai. Nurodė, kad bus perduoti: atlyginimų išrašai 2018-2022 metai, 37 lapai; apyvartos žiniaraščiai, 16 lapų; UAB balansai 2018-2021 metų, 14 lapų; kavinės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatai 2023 metų, 1 lapas. Taip pat nurodė, kad duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą visą nekilnojamą turtą buvo perduoti akcininkams S. ir A. M. dalyvaujant advokatui V. J.. Šiems akcininkams buvo perduota įvairių dokumentų kopijų, susijusių su kai kurių žemės sklypų įsigijimo pardavimo duomenimis ir kitų įvairių dokumentų kopijų. Tą pačią dieną advokatui R. D. paprašius patikslinti, ar tai visa informacija, kurią A. M. pateikė į pateiktą prašymą, A. M. 2023-05-23 elektroninių laišku atrašė, kad visa prašoma informacija bus pateikta, kai akcininkas pasirašys įsipareigojimą. Akivaizdu, jog pareiškėjui S. M., kaip bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui, per nustatytą 7 dienų terminą prašoma informacija pateikta nebuvo. Akcininkui teisė į informacijos gavimą nustatyta siekiant užtikrinti galimybę stebėti bendrovės veiklą ir apsaugoti savo investicijas. Taip pat akcininkui informacija reikalinga įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus, kaip, antai, teisės šaukti bendrovės akcininkų susirinkimus (ABI 23 str. 1 d.), tiek nustatant atlyginimą bendrovės vadovui ar skirti jam nuobaudas, ar net atšaukti iš pareigų (ABI 37 str. 3 d.), tiek ir kitais klausimais, teikti pareiškimus dėl bendrovės veiklos tyrimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.125 str. 1 d. 1 p.), ginčyti bendrovės sudarytus sandorius, reikalauti žalos atlyginimo, kreiptis dėl baudžiamojo ar administracinio nusižengimo proceso pradėjimo, esant nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų sudėčiai. Akcininkas S. M., manydamas, kad bendrovės vadovas galimai veikia priešingai bendrovės interesams, paprašė pateikti dokumentus, todėl nei bendrovė, nei jos vadovas negalėjo pasinaudoti ABI 18 str. 1 d. išimtimi ir atsisakyti teikti informaciją akcininkui. Pažymima, kad pareiškėjo S. M. prašymu nebuvo siekiama gauti jokios UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinę ar gamybinę paslaptį sudarančios informacijos, todėl susipažinimui su prašomais duomenimis nebuvo tikslingas įsipareigojimo dėl komercinių paslapčių saugojimo pasirašymas. Nepateikus prašomos informacijos, pareiškėjas negalėjo pasinaudoti kitomis jam teisės aktuose nustatytomis teisėmis. Pareiškėjui nesudaryta galimybė susipažinti su informacija, susijusia su bendrove. Bendrovės vadovas privalėjo užtikrinti, kad pareiškėjui įstatymo nustatytu terminu būtų pateikta jo reikalaujama informacija apie bendrovę, tačiau to nepadarė. Toks bendrovės vadovo A. M. elgesys, t. y. neveikimas, grubiai pažeidė pareiškėjo, kaip bendrovės akcininko, teises. Bendrovės vadovas, kuriam įstatymas numato pareigą pateikti akcininkams informaciją, atlikdamas aukščiau aprašytą administracinį nusižengimą, pažeidė ABĮ 16 str. 1 d., 18 str. 1 d., 37 str. 12 d. 16 p. ir nesilaikė teismų praktikoje suformuotų taisyklių. Dar daugiau, esant tokiai situacijai, pareiškėjas turi kreiptis į teismą ir patirti finansinių nuostolių, apmokėdamas sąskaitas už teisines paslaugas. Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 str. 1 d. numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tiek esant kaltininko tyčiai, tiek neatsargumui. Dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laiku, per 7 dienas nuo 2023-05-02, t. y. nuo bendrovės akcininko S. M. įgalioto atstovo advokato R. D. prašymo pateikti dokumentų kopijas gavimo, prašomų dokumentų nepateikė. Tokiais veiksmais A. M. pažeidė ABĮ 18 str. 1 d., 16 str. 1 d. 4 p. ir 37 str. 12 d. 16 p. nuostatas bei pažeidė pareiškėjo S. M., kaip bendrovės akcininko, teisę gauti informaciją apie bendrovę, ir galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Pareiškimu prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 str. 1 d. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. neveikimo, neužtikrinant, kad laiku būtų pateikta ir nepateikiant pareiškėjui S. M. jo prašomos informacijos pagal 2023-05-02 prašymą (pažeidžiant ABI 16 str. 1 d. 4 p., 18 str. 1 d., 37 str. 12 d. 16 p.) ir skirti jam administracinę nuobaudą – baudą, bei priteisti pareiškėjo S. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad balandžio gale, iš anksto suplanavus, iki gegužės 15 dienos išvyko atostogų. Apie tai žinojo visi darbuotojai. S. M. pas jį dirbo keletą valandų, jie kalbėjosi ir jis viską žinojo, kur važiuos, kada grįš. Grįžęs po atostogų, gegužės 16 dienos ryte jau buvo darbe. Esmė ta, kad 16 dieną nebuvo priėjęs prie kompiuterio. Dirbo iki vidurnakčio, o 17 dieną pastebėjo, kad gavo prašymą dėl informacijos pateikimo. Tą pačią dieną vyko pas buhalterę, paaiškino, ką reikia paruošti. Dokumentai apie visą nekilnojamą turtą, apie likutinį įmonės turtą buvo pas jį, jai nereikėjo ruošti. Ji ruošė duomenis apie finansines ataskaitas. O visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų nei pas ją, nei pas jį nebuvo, kadangi 2022-11-04 buvo pirmas susirinkimas, antras buvo 2023 m. sausio pabaigoje, dalyvavo advokatas V. J., tiek pirmajam, tiek antrajam sekretoriavo A. M., ji viską išsinešė ir jis nieko neturi. Daugiau jokių dokumentų neturi ir pateikti negalėjo. Tie sklypai, kurie buvo pardavinėjami, - ne turtas, o įmonės prekė, todėl nereikia ir negali pateikti, kitaip notarė nedarytų sandorių. Akcininkų susirinkimai nevykdavo, nes neįmanoma jų sukviesti. Beveik 10 metų su broliu nebendrauja, bendrauja tik su A. M.. Iš pirmo prašymo punkto pateikė 2018-2022 metinės finansinės ataskaitas, jos buvo paruoštos, bet jie neatvyko atsiimti. Paskui atvažiavo jo sūnus, paprašė, jis jam visus dokumentus ir padavė. Iš pirmo punkto buvo pateiktos bendrovės metinės ir tarpinės finansinės ataskaitos, susirinkimo protokolų nebuvo ir jie nebuvo nepateikti, ataskaitos už 2022 m. buvo pateiktos ne gegužės 23 dieną, o truputį vėliau. Apie visą valdomą nekilnojamą įmonės turtą viskas buvo pateikta, visi pažymėjimai pagal gegužės 2 dienos prašymą. Dėl antro punkto apie įmonės valdomą visą nekilnojamą turtą, tai gali pasakyti, kad visas nekilnojamas turtas, viskas smulkiai yra pateikta. Buvo pateikti duomenys apie visus parduotus ir neparduotus sklypus, buvo visi pažymėjimai. Kalba apie gegužės 2 dienos prašymą. Kadangi jie neatvažiavo pasiimti, atvažiavo jų sūnus A. ir jis jam viską perdavė. Perdavė visą informaciją, ne tik sklypai, bet ir keliai, inžinieriniai tinklai, gatvės, pastatų rūsiai, viskas buvo perduota. Dėl trečio punkto gali pasakyti, kad buvo perduoti ne tik bendrovės nustatyti atlygiai, bet ir atlyginimų išrašai, viso 37 lapai, už 2018 – 2022 metus. Visų akcininkų. Dėl ketvirto punkto – visi dokumentai buvo paruošti, tą dieną laukė jų atvažiuojant, bet neatvažiavo. Be to, A. M. turi teisę prisijunti prie banko, „Sodros“. Visą informaciją perdavė S. M. sūnui, kadangi advokatas neatvyko pasiimti. Dėl informacijos perdavimo su advokatu nebuvo tartasi. Pats parašė jam, kad kai akcininkas pasirašys įsipareigojimą, perduos informaciją. Kadangi advokatas J. žinojo daug informacijos, nenorėjo, kad kiti žinotų, kiek jis gauna atlyginimo, nenorėjo, kad mieste platintų, kiek jis gauna atlyginimo, todėl ir parašė dėl įsipareigojimo. Kiek jis gauna atlyginimo, yra komercinė paslaptis. Dokumentacija buvo perduota S. sūnui, nes jis paprašė, jis ir padavė. Raštiškai neprašė. Kas atvažiavo, tam ir perdavė. Būtų atvažiavusi A., būtų jai perdavęs, nes su S. jie nebendrauja. J. nurodė, kad reikia įvertinti turtą. Jis jo neprašė jokių papildomų dokumentų. Viską jam buvo perdavęs, jis viską turėjo ir nekilo jokių prašymų. Jis bandė daryti du akcininkų susirinkimus, žinojo visą jo turtą, vertes. Akcininkas nepasirašė komercinių paslapčių įsipareigojimo. Tai nebuvo sąlyga, kad jeigu nepasirašys, neduos. Atvažiavo ir padavė. S. M. sūnus nepateikė dokumento, kuris įgaliotų jį paimti dokumentus. Elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nesinaudoja, niekada nėra prie jo prisijungęs. Juo naudojasi vienintelis vadybininkas A. M. bendraudamas su užsieniu. Apie jam išsiųstą laišką ir prašomų dokumentų pateikimą sužinojo iš to, kad gegužės 17 dieną jis rado pašto dėžutėje voką ir sužinojo apie prašymą. Gegužės 15 dieną darbe tokiu laiku nebuvo. Galėjo žmona parašyti elektroninį laišką. 23 dieną elektroninį laišką jis rašė. 15 dieną, mano, kad nerašė, gal žmona rašė. Tie du akcininkų susirinkimai vyko adresu (duomenys neskelbtini), gamybinėse patalpose. Pirmame buvo A. M., A. M. ir S.. Susirinkimą organizuoti buvo J. iniciatyva. Yra savi žmonės, dokumentaliai niekas apie susirinkimą nepranešė. Jokiais dokumentais nebuvo patvirtinta, jokiais pranešimais nebuvo kviesti akcininkai. Jis, kaip pirmininkaujantis, nutarė, kad A. surašys protokolą. Jos žodžiu pareikalavo susirinkimo protokolo, ji pasakė, kad nieko nerašė. Taip ir baigėsi, be jokių sprendimų. Kitas susirinkimas buvo inicijuotas advokato J., jis viską suderino. Jam atsiuntė prašymą, prašė per dešimt dienų susirinkti. Sausio 23 dieną vyko susirinkimas, vėl jis buvo pirmininkaujantis, vėl A. bandė rašyti, bet visi pradėjo šaukti, išsiskirstė ir viskas. Dokumentų, kad toks susirinkimas buvo, nėra, yra vienintelis dokumentas - prašymas surengti susirinkimą, kurį iniciavo J.. Šitas akcininkų susirinkimas vyko vieninteliu klausimu dėl atsiskyrimo sąlygų, ar jis pasirašys, ar ne. Jeigu būtų pasirašęs, būtų išsprendę vienintelį klausimą. Gegužės 23 dieną 14.40 val. rašytame elektroniniame laiške nurodoma, kad „jiems perduota įvairių dokumentų kopijų, susijusių su kai kurių žemės sklypų įsigijimo pardavimo duomenimis ir kitų įvairių dokumentų“. Tie nurodyti „kai kurie dokumentai“ - tai tie dokumentai dėl (duomenys neskelbtini) gatvės sklypų, kur buvo problemos. Apie visą įmonės valdomą nekilnojamą turtą 2018-2022 m. viskas buvo perduota ir metinės ataskaitos, tik nebuvo notarinių sutarčių. Akcininkų protokolų nėra ir nebuvo, ką duoti. Dėl ataskaitų, taip pat viskas buvo perduota. Vadovų atlygiai, viskas buvo perduota. A. M. datą pasirašė ne tą pačią dieną. Akcininkas nepasirašė įsipareigojimo. A. M. buvo perduoti dokumentai nepasirašius įsipareigojimo, nes tai nebuvo siekiamybė pasirašyti, tai buvo paprastai dėl to, kad negarsintų apie jo atlyginimą. A. dokumentus perdavė gegužės 29 dieną. Jis datos nepasirašė, o 31 dieną jam dar papildomai davė 13 lapų, jis pasirašė datą ir tada liepė jam pasirašyti ir ant tų, ant kurių nebuvo pasirašęs datos. Į Lietuvą grįžo 2023-05-16 apie 3.30 val. Tą datą, t. y. 15 dieną, 16 val. galėjo prisijungti žmona, tuo metu nebuvo Lietuvoje. 17 dieną gavo prašymą dėl informacijos pateikimo. Ten buvo parašytas terminas, per kiek laiko turi pateikti. Buvo parašyta 7 dienos. Nuo gavimo dienos per 7 dienas pateikė dokumentus. 24 dieną parašė elektroninį laišką, kad dokumentai yra paruošti.
Nukentėjusysis S. M. teisme parodė, kad su A. M. yra broliai, visą gyvenimą gyveno pasitikėjimu. Buvo daug perspėjimų, bet kažkaip pasitikėjo. Turėjo nekilnojamo turto ateičiai, kad būtų galima parduoti, jeigu įmonei kažkokios problemos ar sugalvotų plėstis. Bet, kai pamatoma, kad turtas per trumpą laiką beveik išparduotas. Yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, akcininkas. Kartu yra su broliu. Jam yra patikėta valdyti, bet tai nėra jo nuosavybė, kad pardavinėtų bendrą turtą be suderinimo. Pažeidžiamos jo, kaip akcininko, teisės. Pasisavino daug turto ir daug panaudojo savo reikmėms. Buvo padarytas susirinkimas, bet neįmanoma su juo kalbėtis, jis šaukia, rėkia. Pirmiausia advokatas J. ruošė prašymą, kad išreikalautų iš direktoriaus pasiaiškinimus, kokiu pagrindu jis pardavė turtą. Buvo prašoma pateikti susirinkimo protokolą. Nežino, per kiek laiko turėjo pateikti. Jis nieko nepateikė. Jo sūnui buvo perduoti dokumentai, kurie visai ne į temą, bet ko prašė advokatas, to negavo. Nežino, kodėl nepateikė, gal jų nėra. 5 metai nebuvo nei vieno susirinkimo. Apie įsipareigojimo dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo pasirašymą mano, kad tai ne kažkokia karinė pramonė, pas juos nebuvo jokių bendrovės komercinių paslapčių. Prašomuose pateikti dokumentuose nebuvo bendrovės komercinių paslapčių. Viena šeima turi vieną verslą, kita – kitą ir buvo sutarę, kad pinigai bendri, nes būna vieni metai vieniems sunkiau, kiti metai - kitiems, jie taip ir dirbo. Per daug pasitikėjo. Advokatas J. minimas rašytiniuose paaiškinimuose, kad jam dalyvaujant buvo perduoti dokumentai, bet tie dokumentai yra ne į temą. Jiems jie neaktualūs. Pirmiausiai kreipėsi į notarą, kad nebeleistų sudarinėti sandorių, nes jie išsigando. Notarė J. atėjo vieną dieną ir perspėjo, kad kažką darytų, nes nebeprognozuojamas yra, išsigando pamačiusi, kaip su švogeriu notarinėje vos nesusimušė. Todėl viską ir pradėjo tvarkytis. Nebuvo pateikti dokumentai, kurių prašė. Norėjo gauti dokumentus, kokiu pagrindu pardavinėja turtą. Kreipėsi į advokatą J., nes nežino, ką reikia daryti, o advokatai turi išsilavinimą ir žino, ką daryti. Negali pasakyti, ar yra pateikta spalio mėnesio dokumentacija. Pas žmoną yra keli kažkokie dokumentai, kažkokios ataskaitos, bet negali pasakyti. Negalėjimas susipažinti su informacija yra tai, kad jiems reikėjo kažkokių tai dokumentų, kad sužinotų, kokiu pagrindu jis pardavė bendrą įmonės nekilnojamą turtą. Kreipėsi į notarą ir paprašė, kad nebesudarinėtų su juo sutarčių arba bent jiems praneštų. Kreipėsi į advokatą, kuris žino, ko prašyti. Pirmiausia kreipėsi į V. J., kuris paruošė dokumentus į teismą, bet jam nesigavo kažkas ten, delsė ir kreipėsi į kitą advokatą. Nebuvo 2022-10-10 paraiškos dėl neeilinio darbuotojų sušaukimo. Jokio susirinkimo nebuvo. Parašas kaip ir jo. Čia parašyta, kad kaip ir jie iniciatoriai dėl pardavimo. Kai jie su J. darė susirinkimą ir norėjo sustabdyti visus įgaliojimus direktoriui, matė, kad toliau nebeįmanoma, tai tada pradėjo diskutuoti apie pasidalijimą. Tai tada pradėjo siųsti tuos popierius. Buhalterė buvo atsiuntusi kažkokį pasiūlymą dėl turto pasidalinimo. Advokatas R. D. prašė pateikti susirinkimo protokolus, kokiu pagrindu buvo parduoti trys vertingi sklypai, kurių rinkos kaina 100 000 eurų, be jų žinios. Į notarę kreipėsi žodžiu. Jeigu nebuvo susirinkimų, nebuvo ir protokolų. Manė, gal kokių fiktyvių turi pridaręs, gal kažkokiu kitu pagrindu pardavė, gal kažką pats privėlė. Kai kreipėsi į advokatą, tai jis ir pradėjo reikalauti dokumentų. Jo žmona A. M. yra kavinės vedėja. Ji dabar turi prisijungimus prie banko sąskaitos nuo praeitų metų. Nežino, ar ji turi prisijungimus prie VMI ir „Sodros“ sistemų. Paskutinius metus ji jau mato pavedimus. L. K. yra buhalterė. Ji tvarko kavinės buhalteriją. Ataskaitas VMI ir „Sodrai“ teikia vyr. buhalterė, o L. K. tvarko sąskaitas, ataskaitas. Sutuoktinė mato viską, kas yra kompiuteryje, ir pamatė sklypų pardavimo kainą, t. y. 20 kartų mažesnė už rinkos kainą. Pamatė įplaukas, išlaidas, pamatė, kad jau buldozeris dirba, tai ir pamatė, kad brangus komercinis sklypas parduotas už 10-20 kartų mažesnę rinkos vertę. Dėl konfidencialumo įsipareigojimo pasirašymo reikalavimo nesuprato, kokios paslapties turi neišduoti, nes jie net nematė to dokumento. Niekam nieko dėl konfidencialumo neišreiškė. Neatvyko pasiimti parengtų dokumentų, o kitą dieną kreipėsi į teismą todėl, kad nebuvo nei vieno dokumento apie turto pardavimą, o tuos kitus dokumentus jie turi ir matė. Prašė pateikti akcininkų susirinkimų sprendimus, bet nėra tų sprendimų. Prašo, kad nurodytų, kokiu pagrindu jis pardavė, kas jam leido parduoti. Jo advokatas nemato dokumentų, kurių jam reikia. Dėl to, ar buvo pateikti dokumentai jo sūnui, nežino, nepamena. Neprašė iš A. M. jokio įgaliojimo ir juo nesinaudojo. Buvo nuvažiavęs į Registrų centrą, kad jam pateiktų, kiek turto yra likę. Padarė sklypų rajoną ir pardavinėjo: jo žmona, jis ir direktorius. Ten yra sutarta bendra kaina ir sklypai buvo pardavinėjami bendrai žinant. A. M. surasdavo klientus, žmona padėdavo parašą. Kai buvo pasidalinę, taip ir parduodavo. Jų verslas buvo išparduoti. Viskas buvo suderinta. Nežinojo, nei kur A. M. randasi, nei kada atostogauja, prašė pateikti dokumentus ir viskas. Nežino, kas nuo 2023-05-02 iki 2023-05-15 turėjo eiti direktoriaus pareigas, kai direktorius A. M. atostogavo. A. M. pats sugalvojo dokumentus pateikti jo sūnui. Tai jis pateikė sūnui, sūnus visai ne prie ko. Tai, ką jis sūnui pateikė, nėra jų prašomi dokumentai. Nežino, gal sūnus žmonai atvežė. Nežino, ar perdavė tuos dokumentus, ar ne. jis gerai nepamena, ar jis perdavė, jeigu A. gavo, tai yra tikimybė, kad ir jis gavo, vartė ir skaitė. Pats tų dokumentų negavo. Gavo žmona ir sakė, kad jis atsiuntė ne tuos, kurių prašė advokatas. Jis jų net nevartė, nes ji pasakė, kad jis nepateikė tų, kurių prašo advokatas. Negali pasakyti, kada ji juos gavo. Sulyginus advokato prašymą pateikti reikiamus dokumentus su pateiktais dokumentais, galima sakyti, kad dokumentai pateikti, bet tie, kurių prašė, nepateikti. Vadovo nustatytą atlyginimą mato internete. Ne jis prašė pateikti, o advokatas. Nepateikti tie dokumentai, kurie įrodytų, kokiu pagrindu pardavinėjamas įmonės turtas. Žmona sakė, kad tų dokumentų, kurių nori, nėra ir jis net jų nevartė. Turi būti akcininkų susirinkimo protokolai, kokiu pagrindu jis pardavė turtą. Dėl to samdė teisininką, kuris turi viską sužiūrėti, ar tie dokumentai geri, ar ne. Jie ne teisininkai. Nežinojo, kas ruošė tuos dokumentus, kuriuos perdavė A. M.. Pirmoje vietoje kreipėsi į Registrų centrą, kad sužinotų, kiek yra likę įmonės turto. Žinojo apie vadovo atlyginimus, bet informacija aiškesnė yra advokatui, kai jis gauna informaciją. Apie direktoriaus gaunamą atlyginimą žinojo iš žmonos lūpų.
Liudytoja K. D. teisme parodė, kad nežino, dėl ko kilęs ginčas. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. Direktorius - A., S. yra vadybininkas. Grįžęs po atostogų direktorius jai parodė S. M. vardu advokato pateiktą prašymą, kad pateiktų dokumentus nuo 2018 iki 2020 metų, balansai, direktoriaus apyskaitos, darbo užmokestis. Tai, ką turėjo kompiuteryje, ištraukė, o dėl kitų dokumentų, kadangi ji dirba namuose ir neturėjo, tai važiavo į darbą. Tai, ką turėjo, pateikė direktoriui. Direktorius į darbą grįžo 16 dieną, tai nebuvo susitikę. Buvo susitikę ketvirtadienį, tai pateikė jam dokumentus turbūt gegužės 22 dieną. Pateikė tai, ką turėjo. Akcininkų susirinkimų protokolų ji neturėjo, nematė jų, todėl šių dokumentų direktoriui nepateikė. 2022 m. balansą reikalinga pateikti iki birželio 1 dienos ir jai atrodo, kad ji tuo momentu jo dar nebuvo padariusi. Pasakė, kad kai padarys, pateiks vėliau. Daugiau visi dokumentai buvo perduoti gegužės 22 dieną. Duomenis dėl įmonės valdomo nekilnojamo turto direktorius buvo išėmęs ir ji juos buvo pateikusi A. M.. Advokatui tų duomenų nepridėjo. Dėl nekilnojamo turto dokumentų pats direktorius sakė, kad jis yra viską suruošęs. Kol jis atostogavo, buvo direktoriaus įsakymas, kad laikinai direktoriaus pareigas eis A. M., kuris yra vadybininkas. Ji yra vyr. buhalterė. L. K. yra kavinės buhalterė, labiau apskaitininkė, ji suveda kavinės rezultatus ir perduoda jai. Apie kavinės veiklą viską suveda L. K.. Ji jai atiduoda dokumentus iš kavinės mėnesiui pasibaigus ir ji daro bendrą įmonės ataskaitą. Prieigas prie VMI ir „Sodros“ turi pagal direktoriaus įgaliojimą. Nežino, ar kavinės vedėja turi tokius įgaliojimus. Kavinės buhalterė turi el. bankininkystę prie „(duomenys neskelbtini)“, o kavinės direktorė prie „(duomenys neskelbtini)“ banko, o turint el. bankininkystę, galima prisijungti prie VMI, „Sodros“ ir mano, kad kai kurias ataskaitas galima matyti. Draudimų pateikti informaciją iš A. M. nebuvo, bet ji neturi teisės teikti asmeniškai kažkokios informacijos, jeigu jos prašo, ji visada atsiklausia A. M. ir tik gavus sutikimą, duomenis perduoda. Kai kalbėjosi su A. telefonu, sakė, kad negalės pateikti balanso, nes dar tik jį daro. Ji sakė, kad balansas nebūtinai, o apie kitus dokumentus nekalbėjo. Atsakymo el. paštu, kuris buvo parengtas advokatui R. D., nėra rengusi ir nėra susipažinusi. El. paštu (duomenys neskelbtini) nesinaudoja, juo naudojasi vadybininkas A. M.. Nežino, kas ir kokį atsakymą pateikė į tą paklausimą, kuris jai buvo nurodytas. Įmonėje, be kavinės, yra megztų gaminių gamyba ir prekyba nekilnojamu turtu. Kaip akcininkai A. M. ir S. M. turi teisę matyti viską apie įmonę, pardavimus. Nežino, ar akcininkai išreiškė tokį prašymą su tuo susipažinti ir tai matyti. Apie įmonės nekilnojamo turto pardavimo sandorius per paskutinius 5 metus neruošė. Ji nedalyvauja jokiuose įmonės pirkimo–pardavimo sandoriuose. Tik mato galutines sutartis arba sąskaitas – faktūras, kurios reikalingos jai buhalterijai. Per paskutinius 5 metus yra žemės sklypų pardavimų sutartys, kiek pamena, trijų. Nežino pardavimų aplinkybių. Mato tik galutinį rezultatą, nežino, kaip akcininkai įpareigojo direktorių parduoti turtą. Kiek per paskutinius 5 metus buvo parduota, negali tiksliai pasakyti, nepamena, bet per paskutinius metus gal 3 sklypai. S. pirko prieš kelis metus 1 ar 2 sklypus. Sutartis buvo viena, o kiek sklypų, nepamena. Nėra mačiusi sutartyse akcininkų sprendimo parduoti, gal neįsigilino, nes jos tai nedomina. Kai padavė dokumentus, ją direktorius iškvietė pirmadienį į darbą, kad kažką reiks atšviesti, tai jie darbe sėdėjo ilgokai, gal iki 15 val., 16 val., bet niekas neatvyko jų pasiimti. Įmonėje 5 akcininkai. Nematė dokumento apie konfidencialumą.
Liudytojas A. M. teisme parodė, kad buvo pakviestas pas direktorių, t. y. jo dėdę, į pokalbį dėl atleidimo iš darbo. Tai buvo pirmas pakvietimas. Jam tuo momentu buvo paduoti dokumentai, kuriuos jis liepė perduoti. Nežino, kas per dokumentai, nes nei vieno lapo nevartė ir nežiūrėjo. Buvo pakviestas gal šių metų liepos mėnesį. Buvo pateikta „papkė“, nežino, kiek lapų. Pats jų neprašė, sakė „paimk“, nes jų prašo lyg tai advokatas, o jis, kaip tarpininkas, turėjo paimti ir perduoti. Paėmė tuos dokumentus, pernešė juos į kitą vietą ir padėjo ant stalo. Buvo mama A. M., tai ji galėjo juos paimti. Gal ir galėjo būti gegužės mėnuo. Jo prašė pasirašyti, kad paima ir pasirašė. Neturėjo įgaliojimo jų paimti. Kai paėmė dokumentus, pasirašė ant dokumentų. Nežiūrėjo, ar buvo pateiktas sąrašas, kokie dokumentai yra pateikiami. Jam padavė, liepė pasirašyti ir viskas, nesigilino. Neskaičiavo lapų kiekio. Buvo kalba, kad advokatas prašo „paimk, nunešk, paduok“, jis padavė mamai ir viskas. Nežino, ar mama yra sudariusi sutartį su kažkokiu advokatu. Neminėjo kokiam advokatui jų reikia. Nepamena ant kelių lapų pasirašė. Uždėjo parašą ir paėmė dokumentus, daugiau į nieką nesigilino. „Dokumentus gavau“ – jo raštas, o data, tai ne jo pasirašyta, nepanašu į jo raštą. Bendrovėje dirba apie 20 metų vadybininku. S. ir A. M. yra jo tėvai. Pasirašydavo už prekių priėmimą. Jį įpareigojo perduoti dokumentus. Kalba ėjo apie tai, kad advokatas prašo dokumentų. Dėdė sakė, kad advokatas prašo dokumentų. Parvežė tuos dokumentus į kavinę ir padavė mamai į buhalteriją. Nepaėmė iš mamos jokio parašo, kad juos perdavė. Tėvo tuo metu nebuvo, nematė, ar jis vartė tuos dokumentus, ar žiūrėjo. Padėjo ant stalo, buvo mama, pasakė, kad čia dokumentai nuo direktoriaus. Nieko neskaitė ir nevartė. Gavo „papkę“ dokumentų, liepė pasirašyti, pasirašė ir viskas. Nežino, ar jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, gal direktorius žino. Kur pasirašė, kad dokumentus paėmė, parašyta jo ranka, o dėl datos, gal ir jo. Gerai būtų pamatyti originalą. Važiavo ne vieną kartą. Datą užrašė tą pačią dieną, kai pasirašė dokumentus. Nepamena kokiomis dienomis važiavo, bet važiavo tris dienas. Tą „papkę“, kurią nuvežė į kavinę, gavo pirmą dieną. Viskas vyko 29 dieną, pirmadienį. Vieną kartą gavo dokumentus, nei 30 nei 31 dieną negavo jokių dokumentų. Vieną dieną gavo visus dokumentus, kuriuos pernešė ant kito stalo. Dokumentus gavo 29 dieną, daugiau jokių dokumentų negavo. Gerai sutaria su dėde. Tarp tėvo ir dėdės būdavo ginčų. Dėl jo atleidimo nesipriešino, nes jį taip greitai atleido, prašė jų, kad dar pagalvotų. Tai, ant ko pasirašė, buvo vieną kartą, tai buvo 29 dieną, pasirašė ir dokumentus pervežė į kitą vietą. Tai gal tada ir pasirašinėjo, nes buvo dar du kartus nuvažiavęs, be to pirmojo karto. Gal paskui pasirašė, gal paskui davė pasirašyti. Žino tik tiek, kad dokumentus gavo tik vieną kartą. Buvo tris dienas. Nepamena, ar 31 dieną pasirašė dokumentus. Kai pateikė dokumentus perduoti, tai tą dieną pasirašė ir perdavė. Jam pateikė dokumentus 29 dieną.
Motyvuojamoji dalis
A. M. kaltė be nukentėjusiojo S. M. duotų parodymų, liudytojo A. M. duotų parodymų įrodyta ir administracinio nusižengimo byloje surinkta rašytine medžiaga: pareiškimu dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir baudos paskyrimo, juridinių asmenų registro išplėstinio išrašu su istorija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašo duomenimis, prašymu dėl informacijos pateikimo, pašto kvitu, susirašinėjimu el. laiškais su A. M., akcininko S. M. įsipareigojimu neatskleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinių paslapčių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatais.
ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.
Kaip matyti, ANK 119 straipsnio 1 dalies dispozicijoje viena iš alternatyvių veikų yra įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams. Ši nuostata yra blanketinė, šiuo atveju nukreipianti į Akcinių bendrovių įstatymą. Taigi, administracinio nusižengimo dalyko – informacijos – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo nustatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės akcininkų teisių turinys detalizuojami minėtame ABĮ. Formuluojant kaltinimą A. M., buvo nurodyta, kad jis pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 37 straipsnio 12 dalies 16 punkto reikalavimus.
ABĮ 18 straipsnio 1 dalis numato, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius. Be to, ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad nustačius, jog asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-31 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018, 2021-04-07 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-976/2021).
ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 16 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už informacijos pateikimą akcininkams.
Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį kyla tik tam tikriems subjektams, t. y. juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Šiuo atveju ginčo dėl tinkamo asmens, kuris buvo atsakingas už informacijos pateikimą pagal 2023-05-02 prašymą, nekyla, t. y. pareigą teikti informaciją ir tinkamas subjektas ANK 119 straipsnio 1 dalies prasme dėl minėto 2023-05-02 pateikto prašymo yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. M..
Teismo posėdžio metu A. M. savo kaltės dėl administracinio nusižengimo įvykdymo nepripažino, paaiškindamas, jog grįžęs po atostogų, 2023-05-16 ryte būdamas darbe prie kompiuterio priėjęs nebuvo, o 17 dieną, radęs pašto dėžutėje voką, pastebėjo, kad gavo prašymą dėl informacijos pateikimo ir tą pačią dieną vyko pas buhalterę paaiškinti, kokius dokumentus reikia paruošti. Dokumentai apie visą nekilnojamą turtą, apie likutinį įmonės turtą buvo pas jį, o duomenis apie finansines ataskaitas ruošė buhalterė. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų nei pas ją, nei pas jį nebuvo, todėl ir pateikti negalėjo. Sklypai, kurie buvo pardavinėjami, yra ne įmonės turtas, o prekė, todėl nereikia ir negali pateikti jokių su tuo susijusių dokumentų. Akcininkų susirinkimai nevykdavo, nes neįmanoma jų sukviesti. Su broliu nebendrauja beveik 10 metų, bendrauja tik su A. M.. Buvo suruošęs prašyme papunkčiui prašomus dokumentus, nebuvo tik visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų ir finansinės ataskaitos už 2022 m., tačiau S. M. advokatas suruoštų dokumentų pasiimti neatvažiavo, atvažiavo S. M. sūnus A., kuriam viską ir perdavė. Kadangi advokatas V. J. žinojo daug informacijos ir pats nenorėjo, kad kiti žinotų, kiek jis gauna atlyginimo, nes tai yra komercinė paslaptis, todėl ir parašė dėl įsipareigojimo pasirašymo. Akcininkas V. M. nepasirašė komercinių paslapčių įsipareigojimo, bet tai nebuvo sąlyga, kad jeigu nepasirašys, tai prašomos informacijos nesuteiks. Elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nesinaudoja, vienintelis, kas juo naudojasi, tai vadybininkas A. M., bendraudamas su užsieniu, tačiau 23 dieną elektroninį laišką rašė jis pats. A. M. dokumentus perdavė gegužės 29 dieną be įsipareigojimo pasirašymo, o 31-ą dieną dar papildomai jam davė 13 lapų, jis parašė datą.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendrovės vadovui tenkanti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga turi būti vykdoma kokybiškai ir neatmestinai, neribojant akcininko galimybės tinkamai realizuoti įstatyme numatytas savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. M. per ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytą 7 dienų terminą neatliko bendrovės vadovui numatytų pareigų.
Spręsdamas klausimą, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, visų pirma, teismas pažymi, jog ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tiek esant kaltininko tyčiai, tiek neatsargumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-23 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2139/2011, Vilniaus apygardos teismo 2017-12-20 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-870/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-31 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018 ir kt.).
Bylos duomenimis, S. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, siekdamas pasinaudoti ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte suteikta teise gauti informaciją apie bendrovę, per savo atstovą advokatą R. D. 2022-05-02 elektroniniu paštu bei registruota pašto siunta pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. M. prašymą dėl informacijos gavimo, t. y. prašydamas pateikti bendrovės 2018-2022 metų (įskaitytinai) metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriuose įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kopijas; duomenis apie įmonės valdomą visą nekilnojamą turtą; bendrovės vadovui nustatytą atlygį, kuris buvo taikomas laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2022 m., bei tai patvirtinančių dokumentų kopijas; informaciją apie bendrovės sąskaitose ar kasoje bendrovės vadovui išmokėtas lėšas laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2022 m., bei tai patvirtinančių dokumentų kopijas), tačiau šios bendrovės vadovas, kaip teigė teisminio nagrinėjimo metu, 2023-05-17 pastebėjęs, kad gavo minėtą prašymą, pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalies bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 5.5 punkto nuostatas privalėdamas akcininkui S. M.ar jo įgaliotam atstovui pateikti prašomus dokumentus per 7 dienų terminą (skaičiuojant nuo 2023-05-18 iki 2023-05-24), to nepadarė (reikalavimo gavimo data laikytina 2023-05-17 ir terminas skaičiuotinas nuo 2023-05-18, įvertinus aplinkybę, kad apie reikalavimą pateikti prašomus dokumentus bendrovės vadovas A. M., kaip teigė teisminio nagrinėjimo metu, sužinojo tik 2023-05-17, radęs pašto dėžutėje voką su prašymu). 2023-05-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kurio siuntėjas nurodytas A., siųstame atsakyme S. M. atstovui advokatui R. D. nurodyta, kad siunčia akcininko S. M. įsipareigojimą ir, kai akcininkas pasirašys įsipareigojimą, bus perduoti prašomi dokumentai: atlyginimų išrašai 2018-2022 metai, 37 lapai; apyvartos žiniaraščiai, 16 lapų; UAB balansai 2018-2021 metų, 14 lapų; kavinės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatai 2023 metų, 1 lapas. Taip pat nurodyta, kad duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą visą nekilnojamą turtą buvo perduoti akcininkams S. ir A. M. dalyvaujant advokatui V. J.. Taip pat jiems buvo perduota įvairių dokumentų kopijų, susijusių su kai kurių žemės sklypų įsigijimo pardavimo duomenimis ir kitų įvairių dokumentų kopijų. Tą pačią dieną S. M. atstovui advokatui R. D. paprašius patikslinti, ar tai visa informacija, kurią A. M. pateikė į pateiktą prašymą, 2023-05-23 elektroniniu laišku iš to paties elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) siuntėjo A. gautas atsakymas, kad visa prašoma informacija bus pateikta, kai akcininkas pasirašys įsipareigojimą. Teismo posėdžio metu A. M. paaiškino, kad elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) jis nesinaudoja, o juo naudojasi vienintelis vadybininkas A. M., bendraudamas su užsieniu, tačiau patvirtino, kad 2023-05-23 elektroninį laišką S. M. atstovui advokatui rašė jis pats.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. tiek teiktuose teismui rašytiniuose paaiškinimuose (per atstovą), tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad nurodymas akcininkui S. M. pasirašyti komercinių paslapčių įsipareigojimą nebuvo sąlyga prašomų dokumentų pateikimui, kad jie būtų buvę pateikti bet kokiu atveju, ir, kad A. M. pagrįstai manė ir buvo įsitikinęs, kad pareiškėjas (nukentėjusysis) S. M. įsipareigojimą pasirašys ir tuomet jam bus pateikta visa prašoma informacija, tačiau teismas su tokiais teiginiais kategoriškai nesutinka. Iš siųsto elektroninio laiško turinio aiškiai, nedviprasmiškai matyti, kad prašoma informacija bus teikiama įvykdžius sąlygą, t. y. tik pasirašius siunčiamą įsipareigojimą dėl bendrovės komercinių paslapčių neatskleidimo. Negana to, nurodytas reikalavimas yra paryškintas juodu šriftu, taip tik dar labiau akcentuojant sąlygos įgyvendinimo būtinybę, be to, pareiškėjo advokatui pasitikslinus, ar tai yra visa į siųstą prašymą pateikta informacija, gautas atsakymas, kad prašoma informacija bus pateikta, kai akcininkas pasirašys įsipareigojimą, kas neabejotinai rodo, jog dar kartą buvo patvirtinta sąlyga, kurios tik įvykdymo atveju prašoma informacija bus pateikta. Todėl nagrinėjamu atveju prašymo patenkinimas, pateikiant reikalaujamą informaciją, negali būti suprantamas ir traktuojamas niekaip kitaip, kaip tik konkrečios sąlygos, t. y. įsipareigojimo dėl komercinių paslapčių neatskleidimo pasirašymo, išpildymo atveju. Nors teismo posėdžio metu tiek A. M. aiškindamas aplinkybes, tiek jo atstovas advokatas R. K. nurodė, kad įsipareigojimo pasirašymo reikalavimas visgi nebuvo principinė sąlyga dėl prašomų dokumentų pateikimo ir tą įrodo aplinkybė, kad dokumentai 2023-05-29 buvo perduoti S. M. sūnui A. M., tačiau teismas tokius argumentus traktuoja tik kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę poziciją ir siekį išvengti gresiančios administracinės atsakomybės už akcininkui S. M. įstatymo garantuotos neturtinės teisės – įstatyme numatyta tvarka ir terminais gauti informaciją apie bendrovę - pažeidimą.
Pagal aktualų teisinį reguliavimą bendrovė turi suteikti visą akcininko reikalaujamą informaciją (leisti susipažinti ir pateikti kopijas) nepriklausomai nuo akcininko turimų akcijų skaičiaus bendrovėje. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose nurodytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis). Jei bendrovė atsisako tokią informaciją suteikti, jai tenka pareiga įrodyti, kad dokumentai yra susiję su jos komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija.
Atsakomybėn traukiamo asmens A. M. nurodoma aplinkybė, jog akcininko prašoma informacija priskirtina tokiai informacijai, kurią gali gauti bendrovės akcininkas tik pasirašydamas atitinkamą dokumentą, leidžiantį užtikrinti pateikiamos informacijos ir dokumentų konfidencialumą, nelaikytina pagrįsta. Akcininko prašoma informacija kaip įmonės metinės ir tarpinės finansinės ataskaitos, visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai ar kiti dokumentai, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, duomenys apie įmonės valdomą nekilnojamąjį turtą, bendrovės vadovui nustatytą atlygį tam tikru laikotarpiu, informacija apie bendrovės vadovui išmokėtas lėšas atitinkamu laikotarpiu priskirtina tokiai informacijai, kurią akcininkas turi teisę gauti ir ji nelaikytina komercine paslaptimi ar konfidencialia informacija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio prasme. A. M. tiek teisme, tiek rašytiniuose paaiškinimuose (per atstovą) nurodytos aplinkybės, kad akcininkui S. M. visa jo prašoma informacija jam yra gerai žinoma, kad jam ne kartą buvo sudaryta galimybė su šia informacija susipažinti, kad S. M. šeimos nariai yra bendrovės akcininkai ir bendrovėje dirba, todėl turi galimybę ir yra susipažinę su prašoma pateikti informacija, kad eilė bendrovės dokumentų, tame tarpe - ir nagrinėtinu metu prašoma informacija, yra pateikta ankstesniam S. M. atstovui advokatui V. J., tuo metu atstovavusiam dėl bendrovės atskyrimo, taip pat teisminio nagrinėjimo metu išsakytas argumentas, jog daug informacijos žinojo advokatas V. J., be to, A. M. nenorėjo, kad kiti žinotų, kiek jis gauna atlyginimo, nenorėjo, kad mieste tokia informacija būtų paplatinta, nes gaunamo atlyginimo dydis, A. M. subjektyviu vertinimu, yra komercinė paslaptis, nėra išimtinės sąlygos, atleidžiančios bendrovės vadovą nuo įstatyme numatytos aptariamos pareigos vykdymo. Be to, iš byloje esančio pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad advokatas V. J. neigia gavęs minėtus dokumentus, nurodydamas, kad minimi dokumentai jam perduoti nebuvo ir jokios kopijos daromos nebuvo, o akcininkų susirinkimas neįvyko dėl akcininkų tarpusavio konfliktų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. atstovas advokatas R. K. baigiamosios kalbos metu teigė, kad nukentėjusiojo S. M. atstovo advokato R. D. nurodytas prašomų dokumentų pateikimo tikslas - pasiruošti paduoti pareiškimą prokuratūrai dėl galimos nusikalstamos veikos negali būti instrumentas įrodymų rinkimui. Nurodė, kad kiekvienas akcininkas turi prieigas prie banko informacijos ir ta aplinkybė parodo, kad buvo suteikta galimybė viską matyti ir neabejotinai prašoma informacija buvo žinoma. Pažymėjo, kad visa informacija rengiant įmonės atskyrimo sąlygas buvo pateikta tuo metu nukentėjusįjį atstovavusiam advokatui V. J., o įmonės atskyrimo metmenyse buvo išdėstyta visa nekilnojamo turto informacija, kas rodo, jog advokatas V. J. informaciją turėjo. Nurodė, kad advokatas R. D. pateikia prašymą pateikti dokumentus, bet nėra klausimo, kokiu pagrindu parduotas konkretus turtas. Prašyme nėra klausimo, dėl ko S. M. kreipėsi į advokatą, o A. M. negali numatyti, kad po tuo slypi klausimas, kokiu pagrindu buvo parduoti sklypai. 2023-05-23 siųstame A. M. atsakyme aiškaus nesutikimo, atsisakymo vykdyti pareigas ar pažeisti akcininko teises nėra ir vertina tai kaip nesusipratimą ir nesusikalbėjimą. A. M. prašymas pasirašyti įsipareigojimą turėjo priežastį, nes tai yra jautri su asmeniu susijusi informacija ir vadovas turi teisę paprašyti pasirašyti vienokį ar kitokį įsipareigojimą. Jokios sąlygos prašomos informacijos suteikimui, jeigu nepasirašys įsipareigojimo, nebuvo ir tai įrodo aplinkybė, kad prašomus pateikti parengtus dokumentus priėmė S. M. sūnus A. M., kuris pasirašė, kad dokumentus gavo bei įsipareigojo juos perduoti. A. M. patvirtino, kad tie dokumentai buvo perduoti ir tai tik dar kartą patvirtina, kad įsipareigojimo pasirašymas nebuvo principinė sąlyga. A. M. tuo klausimu jokių sąlygų nekėlė ir akcininko teisių nevaržė. Tačiau teismas su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. atstovo advokato R. K. išsakytais argumentais nesutinka. Aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas aiškiai numato akcininko neturtinę teisę susipažinti ir (ar) gauti bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, kopijas, aiškiai reglamentuoja tokios informacijos pateikimo tvarką, būdus, terminą, taip pat atvejus, kada galimas dokumento dėl informacijos konfidencialumo užtikrinimo pasirašymo reikalavimas. Kaip jau minėta, teismas išimčių ar išskirtinių sąlygų, atleidžiančių bendrovės vadovą nuo įstatyme numatytos aptariamos pareigos vykdymo nenustatė, o A. M. ir jo atstovo advokato R. K. subjektyvus suvokimas, kad prašoma informacija yra jautri su asmeniu susijusi informacija, dėl ko bendrovės vadovas neva turi teisę prašyti pasirašyti vienokį ar kitokį įsipareigojimą, yra prieštaraujantis įstatymui ir akcininko atžvilgiu neteisėtas, nes tokio įsipareigojimo pasirašymo reikalavimas yra netikslingas bei apsunkinantis tiek informacijos gavimo procedūrą, tiek nepagrįstai ilginantis jos gavimo laiką. Kaip jau minėta, nešalina bendrovės vadovo atsakomybės ir aplinkybės, kad akcininkai, turėdami prieigas prie atitinkamų duomenų bazių, patys savarankiškai prašomą informaciją gali susirasti ir sužinoti, arba, kad galimai visa prašoma informacija jau buvo pateikta ankstesniam nukentėjusiojo advokatui V. J.. Visos šios ir kitos atstovo advokato paminėtos aplinkybės įmonės vadovo nuo įstatyme numatytos imperatyvios pareigos pateikti akcininkui įstatyme numatytą informaciją neatleidžia, juolab, kad tiek praėjęs laiko tarpas po bandymo inicijuoti visuotinį akcininkų susirinkimą, tiek ir pasikeitęs nukentėjusįjį atstovaujantis advokatas. Buvo akcentuota ir tai, kad S. M. advokato R. D. prašyme nebuvo nurodytas tikslas, kam yra reikalinga pateikti prašomus duomenis. Tačiau pažymėtina, kad aukščiau aptartame teisiniame reglamentavime tokio reikalavimo ir nėra numatyta, o yra aiškiai reglamentuota akcininko neturtinė teisė įstatyme numatyta tvarka ir apimtimi prašomą informaciją gauti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. M., gavęs akcininko S. M. atstovo advokato R. D. prašymą dėl informacijos pateikimo, privalėjo atlikti vieną iš alternatyvių ABĮ 18 straipsnyje nurodytų veiksmų ir tai padaryti laiku, tačiau to nepadarė. Dokumentai buvo teikti ne tokios apimties ir neįgaliotam subjektui – A. M., be to, aiškiai praleidus įstatyme numatytą terminą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad A. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, per įstatyme nustatytą 7 dienų terminą nepateikdamas akcininkui S. M. prašomos informacijos, pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, pažeidė S. M. teisę į informaciją ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, nusižengimo padarymo aplinkybes, taip pat į tai, jog A. M. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertino, yra dirbantis, taip į tai, kad tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Todėl, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, A. M. skirtina nuobauda – kiek didesnė nei minimali sankcijoje numatyta bauda.
Teismo taip pat buvo prašoma iš A. M. pareiškėjui (nukentėjusiajam) S. M. priteisti patirtas bylinėjimo išlaidas. Iš 2023-05-28 sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19), patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (b. l. 22), matyti, kad S. M. advokatui R. D. už suteiktas teisines paslaugas (konsultaciją, pareiškimo rengimą, atstovavimą Šiaulių apylinkės teisme) sumokėjo 525 eurus.
ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reguliuoja BPK 103–106 straipsniai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Prašymas atlyginti nukentėjusiojo S. M. patirtas išlaidas, kurios sudaro 525 eurus, už advokato pagalbą administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas. A. M. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, todėl teismas nukentėjusiajam S. M. iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. priteisia 525 Eur proceso išlaidų advokato suteiktoms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje apmokėti.
Dėl aukščiau aptartų aplinkybių A. M. prašymas iš S. M. priteisti patirtas proceso išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.
Priteisti S. M. iš A. M. 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) proceso išlaidų advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti.
Netenkinti A. M. prašymo iš S. M. priteisti patirtas proceso išlaidas.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.