- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-1580-661/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02407-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- BUAB „Vivlasta“
- Atsakovas
- D. V.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo BUAB „Vivlasta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Vivlasta“ ieškinį atsakovui D. V. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas pateikė ieškinį kuriuo prašė: priteisti iš atsakovo 11 699,98 Eur žalos atlyginimo, 378,42 Eur palūkanų sumą nuo žalos sumos už laikotarpį nuo žalos atsiradimo iki ieškinio pateikimo dienos, penkių procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: už 11 699,98 Eur sumą, areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, atsakovui neturint nekilnojamojo turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti atsakovo kilnojamąjį turtą, turtines teises ar pinigines lėšas, esančias atsakovo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nurodė, kad byloje nepakanka duomenų apie atsakovo atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Atsakovas šiuo metu dirba, gauna stabilias pajamas, nesislapsto, byloje nepateikta duomenų apie atsakovo ketinimą perleisti, paslėpti turtą. Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tik prielaidomis. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas atsakovui galėtų turėti neigiamos įtakos jo turtiniams interesams, ribotų jo veiklą, tuo pačiu ir galimybę atsiskaityti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7.1. Ieškovas yra dėl bankroto likviduojama įmonė. Teismų praktikoje konstatuotas viešojo intereso egzistavimas bylose, kurių dalyviais yra bankrutuojančios įmonės. CPK 179 straipsnis suteikia teismui teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva kai to reikalauja viešasis interesas bei naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios pareigos neįvykdė.
Šalies argumentai
7.2. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad pagal viešai paskelbtus duomenis ieškinio suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui turėtų būti didelė.
7.3. Nutartyje nebuvo išnagrinėti duomenys, kad atsakovas santykiuose su ieškovu veikė nesąžiningai, neprotingai. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo per 15 dienų nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui įsiteisėjimo perduoti ieškovo bankroto administratoriui visą įmonės turtą.
7.4. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovo vadovavimo ieškovui laikotarpiu, ieškovas netinkamai mokėjo einamąsias įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą, mokesčius į valstybės biudžetą, darbo užmokestį darbuotojams. Be to, per atsakovo vadovavimo ieškovui laikotarpį, t. y. nuo 2019-09-02 iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui – 2019-11-27, ieškovo skolos tik augo.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas nepateikė motyvų ir įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nebuvo pateikti įrodymai dėl ko iš atsakovo negalima būtų išieškoti prašomos priteisti sumos, o iš paties atsakovo teikiamų duomenų matyti, kad atsakovas neabejotinai gali atsiskaityti su ieškovu, jeigu teismas priimtų ieškovui naudingą teismo sprendimą. Byloje nėra duomenų apie atsakovo veiksmus, liudijančius jo ketinimus turtą paslėpti ar perleisti, teismui nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra suformuota gausi teismų praktika. Lietuvos apeliacinio teismas nuosekliai laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos išimtiniais atvejais, kai ieškovas įrodo, jog atsakovas yra galimai nesąžiningas ir kyla reali grėsmė, kad jų nesiėmus būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas.
11. Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje e2-1104-881/2020, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018).
12. Tokio išimtinio ir itin atsakovo (-ų) interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (-ų) nesąžiningą elgesį, apie jo (-ų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).
14. Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad jis yra dėl bankroto likviduojama įmonė, todėl teismas turėjo būti aktyvus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu nesutinka. Vien dėl to, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, jis nėra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pareiga įrodyti realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui tenka būtent ieškovui.
15. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tik preliminariai įvertina pateiktų įrodymų pagrįstumą, tačiau nesprendžia bylos iš esmės. Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes neperdavė ieškovo bankroto administratoriui visų dokumentų bei turto, įmonės turtinė padėtis blogėjo iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad jis įmonei vadovavo labai trumpą laikotarpį, jis pats negalėjo gauti dokumentų iš buvusio vadovo bei buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės, o nustatęs, kad UAB „Vivlasta“ finansinė padėtis yra bloga, pats inicijavo bankroto bylos iškėlimą. Taigi, tarp šalių kilęs ginčas ar atsakovas tinkamai vadovavo UAB „Vivlasta“ ir šie klausimai bus išspręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, išsiaiškinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl šiuo metu negalima teigti, kad atsakovas yra nesąžiningas.
16. Ieškovas teigia, kad prašoma priteisti suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui yra didelė. Kaip minėta, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė pati savaime negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus apie gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovas gauna stabilias pajamas (darbo užmokestį), o jo turimo nekilnojamojo turto vertė kelis kartus viršija ieškiniu prašomą priteisti sumą. Įvertinus atsakovo finansinę padėtį, darytina išvada, kad jo turimo turto pakaks ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
17. Ieškovas nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas bandys paslėpti ar perleisti savo turtą.
18. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas apsunkės ar taps neįmanomu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl bylos baigties
19. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė CPK 144 straipsnį ir su juo susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
20. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.