- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-02-06
- Bylos Nr.
- 1-788-311/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49158-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokuroro Mariaus Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2018-06-29 Kauno apylinkės Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. – 90 MGL dydžio (3389,40 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64? str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 MGL dydžio (2259,60 Eur) bauda;
2) 2018-07-04 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 str. 1 d. – 60 MGL dydžio (2259,60 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64? str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL dydžio (1 506,40 eurų) bauda, bausmės neatlikęs (Liteko duomenimis, 2019-01-24 bauda išsiųsta priverstiniam išieškojimui antstolės Audronės Adomaitienės kontorai),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. laikotarpiu nuo 2014-07-03 iki 2017-08-01, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą, t. y., žinodamas, kad Kauno rajono savivaldybės administracija 2014-07-03 yra išdavusi leidimą statyboms Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui A. L., kuriuo leista statyti statinius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), naudodamasis kompiuterine programa „Photoshop“, sukūrė naują leidimą statyboms tuo pačiu numeriu, tai yra (duomenys neskelbtini), į jį įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent: statytoją – J. Z. B., gyvenamojo namo adresą – (duomenys neskelbtini), statybos projekto numerį – (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinį numerį –(duomenys neskelbtini), bei leidžiamo statyti naujo pastato rodiklius, o būtent: bendrąjį plotą – (duomenys neskelbtini) m², naudingąjį plotą - (duomenys neskelbtini) m², tūrį – (duomenys neskelbtini) m³, tokiu būdu pagamino netikrą leidimą statyboms.
Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius, jis sudarinėja projektus ir pagal statybos inspekcijos nustatytą tvarką kreipiasi dėl projektų leidimų gavimo. Sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis, kad suklastojo 2014-07-03 leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šis leidimas yra išduotas kitam adresui ir kitam statytojui. Jis prisimena, kad pasinaudodamas šio leidimo numeriu suklastojo leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) adresu: (duomenys neskelbtini). Jis neprisimena asmens vardo ir pavardės, kuriam šį suklastotą leidimą įdavė. Neprisimena, ar tai buvo vyras, ar moteris. Tai buvo pakankamai senai, per metus laiko dirbo su dideliu kiekiu žmonių, todėl retai kurį įsidėmi. Tuo labiau, kad šis leidimas yra 2014 metų. Sutinka su tuo, kas įrašyta leidime, t. y., kad tas asmuo buvo J. Z. B.. Kada jis kreipėsi į jį dėl gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), projektavimo ir leidimo statyti naują statinį leidimo, neprisimena. Tai ne pirmas kartas, kai taip pasielgė. Taip gavosi todėl, kad apsiėmė labai daug darbų, tačiau nespėjo apsidirbti ir gauti tikrojo leidimo. Jis prisimena, kad 2018 metų rugsėjo mėnesį į jį kreipėsi L. B. su prašymu atlikti projekto keitimus, kadangi kadastriniai pastato matavimai neatitiko projektinių sprendimų. Jis atliko projekto keitimus ir kreipėsi į „Info-statyba“ naujam leidimui gauti. L. B. apie suklastotą leidimą jam nieko neminėjo, ji tik kreipėsi su prašymu atlikti projekto keitimus. Pagal įtarime nurodytas aplinkybes aišku, kad leidime įrašyta leidimo data yra 2014-07-03, tačiau laikotarpio, kada jis leidimą suklastojo, negali nurodyti. Dokumentą suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Jis yra teistas už identiškus nusikaltimus du kartus. Šį (ir ankstesnius) leidimus jis suklastojo pasinaudodamas savo kompiuteriu ir kompiuterine programa „Photoshop“. Jis savo spausdintuvu tik atspausdino leidimą ir kompiuteryje paties „failo“ neišsaugojo. Be to, jis prieš metus ar dvejus yra pakeitęs kompiuterį. Suklastoto leidimo šablono kompiuterio laikmenose tikrai nėra. Senojo kompiuterio jis neturi, jo kietojo disko taip pat neturi, jie yra utilizuoti. Dėl inkriminuojamo nusikaltimo kaltę pripažįsta, gailisi. Pasižada, kad tai nepasikartos (b. l. 96-97, 101-102).
Papildomai apklaustas kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisimena ankščiau byloje duotus parodymus ir nori patikslinti, kad suklastojo 2014-07-03 leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini). Šį leidimą suklastojo pasinaudodamas kito leidimo (išduoto adresu: (duomenys neskelbtini)) šablonu, kuriame pakeitė statinio projekto adresą, įrašęs kitus duomenis, o tiksliau – adresą: (duomenys neskelbtini), statybos projekto numerį – (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinį numerį – (duomenys neskelbtini). Taip pat pakeitė kitoje leidimo pusėje esančius leidžiamų statyti naujų pastatų rodiklius, o tiksliau – buto bendrojo ploto rodmenį, įrašydamas – (duomenys neskelbtini), naudingojo ploto rodmenį, įrašydamas – (duomenys neskelbtini), tūrį, įrašydamas – (duomenys neskelbtini). Pakeitė viską, kas liečia konkretų statinį, t. y. adresą, statytoją, rodiklius. Visus rodmenis pakeitė pasinaudodamas kompiuterine programa „Photoshop“. Leidimo, išduoto adresu (duomenys neskelbtini), šabloną gavo turėdamas priėjimą prie „(duomenys neskelbtini)“. Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo M. T. parašas leidime jau buvo ir jis jo neklastojo, jis tik minėtose leidimo skiltyse pakeitė statinio duomenis. Tada atspausdino šį leidimą per savo senąjį spausdintuvą, kurį yra jau pakeitęs. Kompiuteryje tokių leidimų šablonų nesaugo, jį atsispausdino ir ištrynė (b. l. 104-105, 110-111).
Liudytoja L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su sutuoktiniu V. B. (duomenys neskelbtini). Sklypą adresu: (duomenys neskelbtini), gavo iš savo tuometinės darbovietės maždaug 1994 metais. Gavo leidimą statyboms ir kartu su sutuoktiniu pradėjo gyvenamojo namo statybą. Statybos tęsėsi ilgai, nes trūko lėšų ir statinys pilnai pastatytas nebuvo. Pritrūkus lėšų 2010 metais minėtą nuosavybę pardavė R. ir J. B.. Jie iš jų nupirko žemės sklypą su projektu ir leidimu. Nežino, ar tuo metu leidimas dar buvo galiojantis, nes jis buvo labai senas, sudarytas kažkur 1995 metais. Jie žinojo, kad šį leidimą reikės prasitęsti. J. ir R. B. didelių statybos darbų žemės sklype nevykdė, bet kažkokius darbus atliko. Tam, kad galėtų tęsti jų pradėtus statybos darbus, reikėjo prasitęsti senąjį statybų leidimą. Dėl leidimo pratęsimo J. B. kreipėsi į architektą R. K. ir gavo naująjį leidimą. Kiek žino, J. B. rūpinosi visais žemės sklypo ir statybų reikalais, dokumentacija, todėl jo sutuoktinė R. B. galėjo viso to ir nežinoti. Visą šią situaciją žino, kadangi jie yra pažįstami. 2015 metais J. B. numirė ir minėtą nuosavybę jie vėl nusipirko iš jo sutuoktinės R. B.. Vėl buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir perduoti visi su žemės sklypu susiję dokumentai. Tarp jų buvo ir projektas su 2014-07-03 leidimu. Kadangi buvo tikra, kad leidimas yra teisiškai patvirtintas ir galiojantis, toliau tęsė statybos darbus. 2018 m. liepos mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno skyrių su prašymu patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Nuvyko į Kauno skyriaus filialą, esantį Kauno centre ir nunešė visus reikiamus dokumentus dėl namo pridavimo. Mėnesio bėgyje gavo pranešimą, kad ji yra pateikusi, galimai, suklastotą statybos leidimą, kuris yra išduotas kitam statytojui, kitu adresu. Nieko nelaukusi nuvyko į inspekciją pasiaiškinti dėl susidariusios situacijos, kuri ją nukreipė į Kauno rajono savivaldybę pasitikrinti leidimo teisėtumą ir jo galiojimą. Buvo nustatyta, kad dėl leidimo išdavimo, adresu: (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo kreiptasi, o pagal leidimo numerį, jis buvo išduotas visai kitu adresu ir visai kitam žmogui. Leidime buvo nurodytas statinio projekto vadovas - R. K.. Buvo nurodytas jo kontaktinis telefono numeris. Ji nieko nelaukusi su juo susisiekė telefonu ir vėliau su juo susitiko. R. K. nieko jai nepaaiškino, minėjo, kad įvyko nesusipratimas, kad jis su prašymu kreipsis dėl naujo leidimo išdavimo. Ji įmokėjo nustatytą sumą dėl leidimo išdavimo, tačiau leidimo statyboms dar negavo, nes prašymas buvo atmestas dėl netikslumų. Jai yra žinoma, kad dėl naujojo leidimo išdavimo J. B. prieš savo mirtį kreipėsi į projektuotoją R. K.. Šį neva naująjį leidimą statyboms ji gavo, kai R. B. pardavė minėtą žemės sklypą. J. B., kai dar buvo gyvas, sakė, kad sumokėjo grynaisiais pinigais už naująjį leidimą, kadangi jis toliau norėjo vykdyti statybos darbus, o senasis leidimas negaliojo. Minėjo, kad projektas buvo patvirtintas, naujas leidimas gautas. Kada J. B. kreipėsi į R. K. dėl naujojo leidimo išdavimo, nežino, neprisimena. Tikėtina, kad tai buvo 2014 metais. Kad leidimas suklastotas, paaiškėjo tik jai kreipusis su dokumentais į statybos inspekciją dėl statybos užbaigimo. Jos manymu, R. K. apgavo J. B., t. y. apsiėmė sutvarkyti naujojo leidimo išdavimą, paėmė iš jo pinigus ir galiausiai atidavė suklastotą leidimą, kuris nebuvo patvirtintas „Info-statyboje“. Šiuo metu R. K. ir toliau rūpinasi naujojo leidimo išdavimu (b. l. 55-56).
Liudytoja R. G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 metais kartu su savo sutuoktiniu J. Z. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), įsigijo žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini). Įsigijo žemės sklypą su projektu statyti namą. Ar tuo metu buvo išduotas leidimas statyti namą, nežino. Visus reikalus susijusius su žemės sklypo įsigijimu tvarkė sutuoktinis. Žemės sklype jokio statinio jie nestatė, tiesiog įsigijo šį turtą kaip investiciją. Šį sklypą jie nusipirko iš pažįstamų V. B. ir L. B.. Su šiais žmonėmis susipažino seniai, kadangi tuo metu jos sutuoktinis bendravo su V.. Po sutuoktinio mirties šį žemės sklypą paveldėjo 2015 metais ir po dviejų metų, 2017 m. rugpjūčio mėnesį, vėl pardavė jį L. B.. Pardavė jiems, kadangi jie išreiškė norą nusipirkti jiems ankščiau priklausiusią žemę ir ten planavo statytis gyvenamąjį namą. Kai jį pardavė, jokio statinio minėtame sklype nebuvo. Pardavė su tuo pačiu projektu statyti namą, kurį buvo jie patys jai perleidę iš ankščiau. Ar tarp dokumentų, kurie buvo atiduoti L. ir V. B. dėl žemės sklypo pardavimo, buvo 2014-07-03 leidimas statyti statinį Nr. (duomenys neskelbtini), ji nežino. Greičiausiai nebuvo, kadangi jos sutuoktiniui buvo diagnozuotas plaučių vėžys ir 2014 m. vasarą jis niekaip negalėjo tvarkyti dokumentų, susijusių su žemės sklypo pardavimu. Jis niekada netvarkė jokių papildomų dokumentų, susijusių su minėtu žemės sklypu bei statybomis. R. K. ji nepažįsta (b. l. 65-66).
Liudytojas M. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jo vadovaujama įmonė užsiima projektavimo paslaugomis. Kauno rajono savivaldybėje Urbanistikos skyriuje dirbo iki 2016 metų. Dirbo skyriaus vedėjo pavaduotojo, vėliau ir vedėjo pareigose. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas. Pagal pareigybes leidimus formaliai išduodavo jis, t. y. juos pasirašydavo jis arba skyriaus vedėjas. Per metus leidimų buvo išduodama apie 2000, todėl konkrečiai kiekvieno leidimo pasirašymo prisiminti tiesiog neįmanoma. Apie jam pateiktus leidimus gali pasakyti, kad vienas iš leidimų Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas adresu: (duomenys neskelbtini), labai tikėtina, kad yra suklastotas. Sulyginus abu jam parodytus leidimus galima akivaizdžiai pastebėti, kad ties jo vardu ir pavarde esantys parašai yra visiškai identiški (b. l. 70).
Liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyr. specialiste. Šioje darbovietėje dirba apie 5-6 metus. Jai yra žinoma, kad 2018 m. liepos mėnesį L. B. kreipėsi į Šiaulių teritorijos planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą su prašymu patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Apie tai jai yra žinoma, kadangi vėliau, t. y. 2018 m. rugpjūčio mėnesį Kauno teritorijų skyrius gavo pavedimą patikrinti vykdomą statybą L. B. prašyme nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). Pavedimas buvo gautas dėl to, kad su prašymu patvirtinti deklaraciją buvo pateiktas leidimas statybai, kuris buvo galimai suklastotas. Patikrinus išoriniame portale „Info-statyba“ nustatyta, kad leidimas, kurį pateikė L. B., yra išduotas visai kitu adresu. Buvo įtariama, kad statyba vykdoma savavališkai. Prisimena, kaip 2018 m. rugpjūčio mėn. 31 d. pagal viršininko pavestą pavedimą atliko patikrinimą žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini). Atlikusi patikrinimą surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame nurodė, kad patikrinimo metu statybos darbai nebuvo vykdomi. Patikrinimo metu L. B. turėjo pateikti dokumentus, susijusius su statybomis – statybos leidimą, projektą. L. B. pateikė leidimo spalvotą kopiją ir statybos projektą. Patikrinimo metu L. B. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad statybos darbai jos vyro teigimu 2007 m. jau buvo vykdomi. Taip pat paaiškino, kad leidimo originalo ji neturi, o turi tik spalvotą jo kopiją. Vėliau patikrinus duomenis „Geoportal.lt“ ir „Google Earth“ programose, nustatyta, kad pastatai minėtame žemės sklype 2009 m. jau buvo pastatyti. Todėl nustačius šias aplinkybes ir vadovaujantis teisės aktais, kad statyba pradėta seniau nei prieš 10 metų, nagrinėjimas dėl savavališkos statybos buvo nutrauktas dėl senaties (b. l. 75-76).
Iš 2018-09-28 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašto Nr. (15.24E)-2D-13537 matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybines priežiūros departamentas 2018-07-25 gavo L. B. prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybų užbaigimą, prie kurio buvo pridėtas Kauno rajono savivaldybės administracijos 2014-07-03 išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują statinį. Šiuo statybos leidimu statytojui J. Z. B. buvo leista statyti naujus statinius žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybės administracija 2014-07-03 buvo išdavusi leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują statinį žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. paaiškėjo, kad Kauno rajono savivaldybės administracija tokia data ir numeriu tikrai yra išdavusi statybą leidžiantį dokumentą, tačiau ne tuo adresu, ne tam objektui ir ne tam statytojui (b. l. 11-12).
Iš 2018-11-23 Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad 2014-07-03 leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas statytojui – A. L. pagal projektuotojo „(duomenys neskelbtini)“ parengtą statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vadovas R. K., gyvenamajam namui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-47).
Iš 2018-12-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja L. B. prie bylos medžiagos pateikė netikrą dokumentą – statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 60).
Iš 2019-01-02 apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta L. B. savanoriškai pateikto netikro dokumento – statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto statytojui J. Z. B., kuriuo leista statyti naujus statinius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), apžiūra, dalyvaujant įtariamajam R. K.. Apžiūros metu įtariamasis R. K. nurodė, kad apžiūrimas leidimas jam yra žinomas, leidimas minėtu numeriu ((duomenys neskelbtini)) buvo gautas tvarkant projektą, adresu: (duomenys neskelbtini), ir buvo jo kompiuteryje. Pasinaudodamas šiuo leidimu, kompiuterinės technikos pagalba jis pakeitė leidime esančius duomenis, įrašydamas kitą adresą - (duomenys neskelbtini), statybos projekto numerį – (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinį numerį - (duomenys neskelbtini). Taip pat pakeitė, kitoje leidimo pusėje esančius leidžiamų statyti naujų pastatų rodiklius, t. y. bendrojo ploto rodmenį, įrašydamas – (duomenys neskelbtini), naudingojo ploto rodmenį, įrašydamas – (duomenys neskelbtini), tūrį, įrašydamas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 61-62).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas s pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo,
Pirmiau išdėstytų ir teismo įrodymų visuma, o taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad R. K. laikotarpiu nuo 2014-07-03 iki 2017-08-01, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą, t. y., žinodamas, kad Kauno rajono savivaldybės administracija 2014-07-03 yra išdavusi leidimą statyboms Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui A. L., kuriuo leista statyti statinius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), naudodamasis kompiuterine programa „Photoshop“, sukūrė naują leidimą statyboms tuo pačiu numeriu, tai yra (duomenys neskelbtini), į jį įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent: statytoją – J. Z. B., gyvenamojo namo adresą – (duomenys neskelbtini), statybos projekto numerį – (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinį numerį – (duomenys neskelbtini), bei leidžiamo statyti naujo pastato rodiklius, o būtent: bendrąjį plotą – (duomenys neskelbtini) m², naudingąjį plotą - (duomenys neskelbtini) m², tūrį – (duomenys neskelbtini) m³, tokiu būdu pagamino netikrą leidimą statyboms. Kaltinamojo veikia teisingai ir pagrįstai yra kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
R. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo leisti baudą sumokėti per vienerius metus (b. l. 146-148).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis praeityje teistas du kartus už tapačius nusikaltimus (128-140), administracine tvarka baustas (b. l. 123-127), duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra (b. l. 142, 145), 2019-01-23 SODROS duomenų bazės apteiktais duomenimis, informacijos apie kaltinamojo įsidarbinimus nėra (b. l. 122).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda (BK 47 str. 3 d. 2 p.).
BK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu (kasacinės nutartys Nr. 2K-64/2011, Nr. 7-3/2006, Nr. 2K-7-495/2007). Nuo 2008-10-22 galiojantis bazinis bausmių ir nuobaudų dydis –130 Lt, kuris nuo 2015-01-01 buvo 37,66 Eur. Nuo 2018-01-01 įsigaliojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 2014-07-03 iki 2017-08-01. Todėl BK 3 straipsnio 2 dalies pagrindu nuteistojo atžvilgiu taikytinas jos bausmę švelninantis nuo 2015-01-01 iki 2018-01-01 galiojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ str., ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu už laikotarpiu nuo 2014-07-03 iki 2017-08-01 padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių pagrindu visiško sudėjimo būdu subendrintina su įsiteisėjusiu 2018-07-04 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 2018-12-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas netikras dokumentas – statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) – esantis byloje (b. l. 60), paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtąją baudą visiško sudėjimo būdu subendrinti su įsiteisėjusiu 2018-07-04 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 40 MGL (1 506,40 eurų) dydžio bauda, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 80 MGL, tai yra 3 012,80 Eur (trijų tūkstančių dvylikos eurų 80 ct) dydžio baudą.
Įpareigoti nuteistąjį per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti, paskirtą baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos įmokos sumokėjimą, kas mėnesį pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Išaiškinti, kad nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.).
R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, byloje esantį netikrą dokumentą – statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.