Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2019 m. liepos 28 d. apie 20.40 val., Fabriko gatvėje, Jonavos m., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį T. A., valst. Nr (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr ARJF-0056“, patikros Nr. D-220 2019 m. liepos 28 d. 20.38 val. nustatytas 2,06 promilių girtumas, 20.55 val. nustatytas 1,99 promilių girtumas).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad 2019 m. liepos 28 d. vakare apie 20 val. važiavo iš Panoterių į Jonavą, buvo neblaivus. Vairavo jam priklausantį automobilį T. A. Buvo sulaikytas pareigūnų, vairavo, nes nesijautė labai girtas. Labai gailisi padaręs nusikaltimą ir prašo bylą nutraukti ir atiduoti jį pagal laidavimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

2019 m. liepos 28 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Fabriko g., Jonavos m., bei automobilis T. A., valst. Nr (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12).

2019 m. liepos 29 d. tarnybiniu pranešimu dėl nesaugaus vairavimo nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis A. S. pranešė, kad 2019 m. liepos 28 d. apie 20.29 val. buvo gautas pranešimas, kad link Jonavos važiuoja priešinga eismo puse, neblaivus asmuo su automobiliu Toyota raudonos spalvos. Atvykus į įvykio vieta buvo pastebėtas automobilis T. A., valst. Nr (duomenys neskelbtini), kuris buvo sustabdytas 20.40 val., Jonavoje, Fabriko gatvėje. Automobilį vairavo R. K., kuriam buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas. Po 17 min. dar kartą patikrinus asmens blaivumą buvo nustatytas 1,99 promilių girtumas (b. l. 97).

2019 m. liepos 28 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad R. K. 20.38 val. konstatuotas 2,06 promilių girtumas, 20.55 val. – 1,99 promilių girtumas (b. l. 102).

Liudytojo A. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad apklausos metu jis parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate. 2019 m. liepos 28 d. apie 20.29 val. gavo pranešimą, kad link Jonavos važiuoja priešinga eismo puse, neblaivus asmuo su automobiliu Toyota raudonos spalvos. V. F. gatve, Jonavoje, prasilenkė su raudonos spalvos automobiliu T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsisukus, prisivijo automobilį ir jį sustabdė. Vairuotojas pateikė automobilio dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą. Išsiaiškino, kad automobilio vairuotojas yra R. K., nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas R. K. paaiškino, kad vartojo alkoholį, todėl buvo nuspręsta patikrinti jo girtumą. Vairuotojas sutiko nusistatyti girtumą. Pirmu pūtimu jam nustatytas 2,06 prom. girtumas, o antru pūtimu 1,99 prom. girtumas (b. l. 99-100).

2016 m. gruodžio 12 d. paskolos kilnojamajam turtui pirkti sutartimi Nr. 7363021 nustatyta, kad sutartis sudaryta tarp R. K. ir Finansuotojo – Sabadell C. F., EFC,S.A.U. F. objektas – transporto priemonė TOYOTA Modelis AURIS 1.4 D-4D 90D ACTIVE (gamybos arba važiuoklės numeris (duomenys neskelbtini) ). Sudarytas įmokų planas nuo 2017 m. vasario 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 5 d. Pagal minėtos sutarties 10 punktą finansuojamasis objektas – automobilis, nuosavybės priklauso Finansuotojui, kol bus visiškai apmokėtas (b. l. 80-94).

VšĮ „Emprekis“ išrašu nustatyta, kad automobilio 2016 m. „T. A. 1.4 D-4D Active“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 10 400 Eur su PVM (b. l. 46).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. K. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – pareigūno tarnybinis pranešimas ir pareigūno parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. K. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamojoje byloje K. K. (kaltinamojo brolis) ir kaltinamasis pateikė prašymus baudžiamąją bylą nutraukti ir R. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Šioje baudžiamojoje byloje teisiamajame posėdyje apklaustas K. K., patvirtino, kad su broliu gyvena skirtingose šalyse, realiai susitinka kartą per metus ir laidavimas pagrįstas tuo, kad kaltininkas suaugęs žmogus ir juo reikia pasitikėti. Be to atkreiptinas dėmesys, kad laiduotojas nepateikė duomenų apie teistumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas turi pagrindo manyti, kad K. K. neturės galimybės daryti teigiamos įtakos kaltininkui, todėl prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmestinas.

Skiriant bausmę R. K. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis I. K. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam pripažįstant savo kaltę visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina 1/3 dalimi.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įvertinus tai, kad padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, kuris susijęs su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis (ir įgyti) specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones vienerių metų ir šešių mėnesių terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 29 d., tai yra nuo to momento, kai buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 150-151).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, privalo būti konfiskuota. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis T. A., valst. Nr (duomenys neskelbtini), kuria buvo padaryta nusikalstama veika, registruota I. K. esančio finansuotojo Sabadell C. F., vardu. Automobilis buvo įgytas pagal paskolos sutartį, įmokos mokėtinos laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 5 d. Pagal minėtos sutarties 10 punktą, finansuojamasis objektas – automobilis nuosavybės teise priklauso Finansuotojui, kol bus visiškai apmokėtas. Byloje nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas (finansuotojas) būtų žinojęs ar galėję žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti, taip pat nenustatyta ir kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant, būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 10 400 Eur su PVM, o be PVM – 8596 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas, remiantis susiklosčiusia teismų praktika, konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be pridėtinės vertės mokesčio (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-646-654/2018) ir 8596 Eur suma konfiskuotina iš kaltinamojo.

R. K. paskirtos kardomosios priemonės – užstatas, - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina, o specialiosios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vykdymo pradžios, po to – panaikintina.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 28 d. 20.40 val. iki 2019 m. liepos 29 d. 11.22 val. (1 para).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 75 MGL (3750 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. K. 50 MGL (2500 Eur) baudą

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 28 d. 20.40 val. iki 2019 m. liepos 29 d. 11.22 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – vienerius metus ir šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 29 d.

Paskirti R. K. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti valstybės naudai automobilio T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vertę atitinkančią pinigų sumą – 8596 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 00 ct).

Kardomąją priemonę – užstatą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to – panaikinti.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vykdymo pradžios, po to – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.