Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: S. R., E. N., akcinė bendrovė SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė B. T., antstolis J. P..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas N. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, juo prašė iškelti pareiškėjui bankroto bylą, paskirti nurodytą bankroto administratorę ir išspręsti kitus nurodytus klausimus. Pareiškėjas nurodė, kad dirba pagal individualios veiklos pažymą – užsiima verslo konsultacijomis, mažmenine prekyba. Gaunamos pajamos sudaro apie 920 Eur per mėnesį. Pareiškėjo nemokumą nulėmė laidavimas už skolininkę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Namai ir buitis“ nepalankiu ekonominiu metu. Įsipareigojimams įvykdyti buvo įkeistas jo turtas. Pagrindinei skolininkei neįvykdžius įsipareigojimų, buvo parduotas iš varžytynių laiduotojo, t. y. N. R., turtas, tačiau gautos sumos neužteko padengti įsiskolinimų. Bendra įsiskolinimų suma kreditoriams sudaro 361 260,62 Eur. Nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, akcijų, kitų vertybinių popierių pareiškėjas neturi. Sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, likutis 2024 m. sausio 17 d. – 0 Eur. Grynųjų pinigų likutis 2024 m. sausio 17 d. – 90 Eur. Pareiškėjas debitorių neturi. Minimalių poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 600 Eur suma. Numatytas atlygis bankroto administratoriui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nemokumo atkūrimo plano patvirtinimo – 350 Eur + PVM.

2. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas netenkinti pareiškėjo N. R. prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui, todėl bankroto byla negali būti keliama.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, nurodė, kad dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui neprieštaraus, jei teismas nustatys, kad pareiškėjas pateikė pakankamai pagrįstų ir išsamių įrodymų, reikalingų bankroto bylai iškelti.

4. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškimo ir atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą N. R.. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:

5.1. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų, bankroto byla gali būti keliama tik tuo atveju, jeigu ankstesnis bankroto procesas buvo nutrauktas nustatytais terminais nepateikus teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teismui nepatvirtinus mokumo atkūrimo plano (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) arba iškėlus neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto bylą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

5.2. Teismas nurodė, kad pareiškėjui N. R. bankroto byla jau buvo iškelta, o vėliau nutraukta ir nuo teismo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. 2018 m. lapkričio 23 d., šiuo metu nėra praėję 10 metų.

5.3. Teismas pažymėjo, kad bankroto byla pareiškėjui buvo nutraukta FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 6, 8, 10 punktų pagrindu, kurie nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte numatytų išimčių sąrašą, kurioms esant netaikomas teisės pakartotinai pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra ribojimas nesuėjus 10 metų terminui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas šiuo metu nėra įgijęs teisės pakartotinai inicijuoti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą.

5.4. Teismas padarė išvadą, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų esminiam FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Apeliantas nurodo, kad bankroto administratorė nebendravo ir nebendradarbiavo su pareiškėju, neteikė jam jokios informacijos apie bankroto procedūras. N. R. nežinojo, kaip vykdyti jam mokumo atkūrimo plane nustatytus įpareigojimus, o neturėjimas tinkamos informacijos nulėmė tai, kad N. R. buvo nutrauktas bankroto procesas. Pažymi, kad ta aplinkybė, jog 2016 m. prašymas dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo buvo paliktas nenagrinėtas ir tik 2017 m. mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas, kelia abejonių, ar bankroto administratorė tinkamai vykdė savo pareigas.

6.2. Nurodo, kad N. R. pagal savo galimybes dirba – prekiauja naudota buitine technika. Tai, kad asmuo dirba, negali būti traktuojama, kad jis nededa jokių pastangų užsidirbti. Užsidirbti daugiau N. R. negali, nes turi skirti laiko pasirūpinti šeimos nariais: senyvo amžiaus mama S. R., kuri sunkiai paeina, ir nuo vaikystės neįgalia seserimi S. R.. N. R. yra atsisakęs daug išlaidų galinčios pareikalauti transporto priemonės. Tai tik įrodo, kad N. R. elgiasi sąžiningai, t. y. atsisako didelių išlaidų, rūpinasi šeimos nariais, atsiskaitė su dalimi savo kreditorių.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo apeliacinės instancijos teisme

9. Apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo naujus įrodymus (sprendimą dėl S. R. neveiksnumo, S. R. darbingumo lygio pažymą, S. R. asmens tapatybės kortelę).

10. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 237- 684/2019; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

12. Iš pateiktų įrodymų matyti, jog visi naujai teikiami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kurios jam trukdė tokio pobūdžio ir turinio įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, įrodymus atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

13. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

14. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018.)

15. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.

16. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš viso pareiškėjo prievolių kreditoriams dydis pareiškimo pateikimo teismui dieną buvo 361 260,62 Eur. Tai patvirtina, kad pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu pareiškėjo finansinė būklė atitiko FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, fizinio asmens nemokumas nėra pakankamas pagrindas fizinio asmens bankroto bylai iškelti, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų, dėl kurių teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

17. Pirmosios instancijos teismas atsisakė pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą, konstatavęs, kad pareiškėjui N. R. bankroto byla jau buvo iškelta, o vėliau nutraukta ir nuo teismo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. 2018 m. lapkričio 23 d., šiuo metu nėra praėję 10 metų. Teismas pažymėjo, kad bankroto byla pareiškėjui buvo nutraukta FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 6, 8, 10 punktų pagrindu, kurie nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte numatytų išimčių sąrašą, kurioms esant netaikomas teisės pakartotinai pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra ribojimas nesuėjus 10 metų terminui, be to, fizinio asmens bankroto procedūra gali būti taikoma tik sąžiningiems bankrutuoti siekiantiems asmenims.

18. Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pareiškėjui atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, šį nesutikimą iš esmės grindžia tuo, kad bankroto byla buvo nutraukta, nes jis nežinojo, kaip vykdyti jam mokumo atkūrimo plane nustatytus įpareigojimus, o bankroto administratorė su juo nebendravo ir nebendradarbiavo. Teigia, kad jis yra sąžiningas, rūpinasi mama ir neįgalia seserimi, stengiasi užsidirbti ir yra iš dalies atsiskaitęs su kreditoriais.

19. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktu imperatyviai nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. Aplinkybės nustatymas, jog nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

20. Kaip byloje nustatyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi N. R. buvo nutarta iškelti bankroto bylą, bankroto administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtino N. R. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio N. R. mokumo atkūrimo planas. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikino, prašymą dėl mokumo atkūrimo plano paliko nenagrinėtą. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi patvirtintas N. R. mokumo atkūrimo planas. 2018 m. spalio 26 d. bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti fizinio asmens N. R. bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu ir nurodė, jog N. R. nesilaikė teismo patvirtintų ir mokumo atkūrimo plane numatytų lėšų naudojimo tvarkos, nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi organizuojant bankroto procedūras, tuo pažeisdamas FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 6 punktą, 8 punktą, 10 punktą. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi fizinio asmens N. R. bankroto bylą nutraukė; nurodė, kad N. R. elgesys nesuderinamas su bankroto įstatyme keliamu bankrutuojančio asmens sąžiningumo reikalavimu, taip pat tai nesuderinama su vienu bankroto tikslų ir bankrutuojančio asmens pareigų – dėti maksimalias pastangas kuo didesne apimtimi patenkinti kreditinius reikalavimus. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi N. R. atskirojo skundo netenkino ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį paliko nepakeistą.

21. Taigi bankroto byla pareiškėjui buvo nutraukta FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 6 punkto, 8 punkto, 10 punkto pagrindais, kurie nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte numatytų išimčių sąrašą, kurioms esant netaikomas teisės pakartotinai pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra ribojimas nesuėjus 10 metų terminui, kaip minėta, nurodyta nuostata yra imperatyvi. Pažymėtina, kad imperatyvi nuostata reiškia, jog teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas šiuo metu neturi teisės pakartotinai inicijuoti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

22. Apeliantas nurodo, kad jis nežinojo, kaip turi būti vykdomas mokumo atkūrimo planas, bankroto administratorė su juo nebendradarbiavo, o jis pats yra sąžiningas, rūpinasi šeimos nariais, stengiasi užsidirbti ir atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau pažymėtina, kad įsiteisėjusioje 2018 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartyje nurodyta, jog N. R. netinkamai vykdė patvirtintame plane numatytus mokėjimus, viršijo jo būtiniems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalingą išlaidų sumą bei nepagrįstai, kreditoriams nežinant, prisiėmė naujų kreditinių įsipareigojimų. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, nusprendė, kad yra nukrypimų nuo patvirtinto kreditorių reikalavimų ir jo mokumo atkūrimo plano, yra kilusi reali grėsmė, jog plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos, o bankrutuojantis asmuo neatitinka FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningų fizinių asmenų sąvokos. Būtent ši aplinkybė nulėmė, kad patvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas nebuvo tinkamai įgyvendinamas.

23. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018). Taigi, iškėlus bankroto bylą, tačiau paaiškėjus, kad pareiškėjas nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai, klaidino teismą ir paneigė fizinio asmens bankroto tikslus (atkurti fizinio asmens mokumą ir suderinti fizinio asmens ir jo kreditorių interesus), įstatymo leidėjas numatė tokiam asmeniui gerokai griežtesnes poveikio priemonės nei tuo atveju, jeigu pareiškėjo nesąžiningumas, klaidingos informacijos pateikimas būtų paaiškėjęs gerokai anksčiau (dar prieš iškeliant bankroto bylą), tuo siekiama tiek nubausti pareiškėją už jo neteisėtą elgesį, tiek ir užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimas pasinaudojant įstatymų suteikiamomis teisėmis.

24. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nesąžiningumo, kuris konstatuotas įsiteisėjusia teismo nutartimi, jam kilę teisiniai padariniai yra proporcingi ir įstatymo leidėjo numatyti kaip būtini, siekiant apsaugoti nesąžiningų asmenų kreditorių interesus, nesudarant galimybių nesąžiningiems fiziniams asmenims išvengti prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais šios teisės normos išaiškinimais ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas šiuo metu nėra įgijęs teisės pakartotinai inicijuoti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.